Mažųjų druskininkiečių laukia savo darbą ir vaikus mylintys jaunieji pedagogai

Tuo metu, kai visa Lietuva pripažįsta, kad šalies pedagogai sensta, o mokyklos tuštėja, Druskininkuose situacija visai kitokia. Kasmet kurorte daugėja ikimokyklinukų, moksleivių, o mokytojų ir auklėtojų gretas papildo jauni ir pilni energijos pedagogai, pasirengę save atiduoti jaunųjų druskininkiečių ugdymui bei jų skrydžiui į savarankišką gyvenimą.

Artėjant naujiesiems mokslo metams, savaitraščio „Mano Druskininkai“ žurnalistai susitiko su jaunais pedagogais, kurie nuo šio rugsėjo pradeda darbus Druskininkų vaikų lopšeliuose-darželiuose ir mokyklose.

Rugsėjo 1-osios nekantriai laukia jaunosios Druskininkų švietimo įstaigose dirbsiančios pedagogės: E. Misiūnaitė, G. Ruckutė, R. Platūkienė, A. Dimšienė, D. Šinkonienė/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Su jaunomis, šauniomis auklėtojomis ir mokytojomis kalbėjomės apie pedagogo profesiją, pašaukimą, darbo su vaikais ypatumus, pedagogų nuotaikas, artėjant Rugsėjo 1-ajai ir meilę vaikams, kuri rusena kiekvieno tikro pedagogo širdyje.

Elinga Misiūnaitė (dirba vaikų lopšelyje-darželyje „Žibutė“): „Druskininkuose dirbu antrus metus. Šiame mieste atsiradau labai netikėtai. Prieš dvejus metus atvykau atostogų į Druskininkus, juos įsimylėjau ir čia likau gyventi. Kartą nuvažiavau į vieną nuostabų festivalį, kuriame supratau, kad esu gimusi dirbti su vaikais, turiu tam noro ir polėkio. Tada parašiau gražų postą į „Facebook“ paskyrą apie tai, kad norėčiau dirbti su vaikais. Jį perskaitė lopšelio-darželio „Žibutė“ direktorė Rasa Vaisietienė, patikėjo mano įrašu ir pasikvietė pokalbio. Taip atsiradau „Žibutėje“.

Turiu pripažinti, kad pasikeitė mano požiūris į šį darbą, kai jį pradėjau dirbti. Galvojau, kad viskas bus paprasčiau. Maniau, kad su vaikais bus lengviau susitarti. Bet gal dar ir smagiau, kai yra tų netikėtumų. Tu turi planą, bet nežinai, kaip vaikai jį pakoreguos. Tai ir žavi mano darbe. Meilė supratimas ir kantrybė yra svarbiausios savybės, dirbant su vaikais. Nors esu baigusi ekonomikos mokslų studijas, pedagogika mane žavi labiau, nei skaičiai.“

T. Žarnauskienė ir E. Miknytė pasiruošusios vesti mažuosius į žinių pasaulį/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Diana Šinkonienė (dirba „Žibutėje“): „Pedagoginį darbą dirbu pirmus metus. Anksčiau teko dirbti mokykloje, su pradinukais, tačiau toks darbas manęs nesužavėjo. Labiau norisi širdį atiduoti mažyliams, nes su mažesniais vaikais yra didesnė improvizacijos galimybė. Pati auginu ketverių metų dukrą, gal todėl darbas su mažesniais vaikais pakerėjo, noriu toliau su jais dirbti. Rugsėjo 1-osios laukiu su nerimu, nes teks įsivažiuoti į naują darbo sritį – mokykla ir darželis yra du skirtingi dalykai.“

Aušra Dimšienė (dirbs „Žibutėje“): „Marijampolės kolegijoje studijuoju Vaikystės pedagogiką, esu trečiakursė. Dvejus metus dirbau darželyje auklyte, o direktorė paskatino imtis auklėtojos darbo. Taigi šiemet dirbsiu su pačiais mažiausiais – lopšelinukais. Manęs daugelis klausia, kodėl pasirinkau pedagogo kelią. Manau, kad tai – giminės tradicija. Mano šeimoje – gausybė pedagogų: močiutė buvo mokytoja, anyta, vyro sesės irgi pedagogės. Dirbti su vaikais mane traukia nuo paauglystės. Dirbant su jais, reikia meilės ir kantrybės. Man atrodo, kad visa tai aš savyje turiu.

Laukiant rugsėjo, daug emocijų. Nerimas, nekantrumas, džiaugsmas. Man tai bus didelė šventė.“

Raminta Platūkienė (dirbs „Žibutėje“): „Nuo rugsėjo dirbsiu su paruošiamukais, 2019 metais gimusiais vaikais. Sausį į „Žibutę“ atėjau dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, bet direktorė greitai mane perkvalifikavo, sakė, jog galiu daugiau, paskatino tapti auklėtoja. Pradžioje buvau pavaduojanti auklėtoja, o šiemet jau būsiu paruošiamukų mokytoja. Mane žavi darbas su vaikais. Kiekviena diena vis kitokia, negali nuspėti, koks bus rytojus, nes vaikai kaskart ateina vis kitokios nuotaikos. Sakyčiau, kad kiekviena diena su vaikais yra nuotykis.

Kai kurie tėvai skundžiasi, jog jiems sunku susitvarkyti su dviem-trim vaikais, o pas mus grupėje jų būna labai daug. Reikia daug kantrybės, tačiau, jei juos sugebi sudominti, tada galima puikiai valdyti. Manau, kad su grupe, jei juos sudomini, yra lengviau, negu tėvams su dviem-trim vaikais. Auklėtoja mažiesiems yra kaip antra mama, nes su ja vaikai praleidžia daug laiko.

Mes vaikams daug savęs atiduodame, todėl labai džiaugiamės, kai jie mus sugeba kasdien kuo nors nustebinti: savo poelgiais, apkabinimais, nuoširdumu.

Mokslo metų pradžią pasitinku su baime ir nekantrumu, tikiu, kad Rugsėjo 1-oji bus labai graži šventė.“

Gintarė Ruckutė (dirbs Viečiūnų mokykloje): „Kelerius metus dirbau su priešmokyklinukais, o šiemet turiu galimybę pradėti darbą su pirmokais. Savo vaikus darželyje „užsiauginau“ nuo trejų metų, dabar juos mokysiu pirmoje klasėje. Tai labai įdomu. Mačiau visą procesą – kaip vaikai auga, tobulėja, mačiau, kaip jie tarpusavyje bendrauja, pykstasi ir taikosi. Pradžioje pedagoginis darbas buvo nelengvas, nes dirbti pradėjau iškart, baigusi mokslus Vilniaus kolegijoje, kurioje studijavau pradinį ugdymą. Paskui tęsiau šias studijas Lietuvos edukologijos universitete. Patirtis gera, pradėjau nuo mažiukų, o dabar pereiname į kitą pakopą. Įdomu, kaip jiems seksis pirmoje klasėje. Su pradinukais dar nedirbau, tad laukia nauja patirtis.

Pati esu iš kilusi Viečiūnų, ten baigiau mokyklą. Man visada patiko šio krašto gamta, kaimo aplinka. Ugdymo įstaigoje vaikų nėra daug, jiems galima skirti daugiau dėmesio, geriau juos pažinti. Visuomet žinojau, kad dirbsiu su vaikais. Tik nežinojau, su kokio amžiaus.

Lopšelio-darželio ir mokyklos kolektyvas beveik tas pats, todėl vieni kitus pažįstame. Daugelis mokyklos pedagogų – buvę mano mokytojai, todėl jie mane šiltai sutiko, kaip savą žmogų.

Šiemetės rugsėjo 1-osios labai laukiu. Šiek tiek nerimauju, nes tai bus nauja patirtis. Bet labai noriu save išbandyti. Gal dar kas nors patiks, gal dar ką nors norėsiu studijuoti. Laukiu ir džiaugiuosi.“

Tatjana Žarnauskienė (dirbs „Atgimimo“ mokykloje): „Baigiau tuometį Vilniaus pedagoginį universitetą, sporto ir kūno kultūros specialybę, o dabar studijuosiu priešmokyklinį ir pradinį ugdymą. Nuo vaikystės domėjausi sportu ir tą meilę sportui norėjau perteikti vaikams, su jais aktyviai praleisti laiką. Todėl ir pasirinkau fizinio lavinimo mokytojos specialybę. Bet gyvenimo aplinkybės pasikeitė, reikėjo kraustytis į Druskininkus, o čia nebuvo tokio darbo. Po tam tikro laiko atsirado darbas mokykloje. Gal tai bus kita darbo kryptis, bet, manau, bus įdomu ir smagu, nes dirbsiu su vaikais priešmokyklinio ugdymo klasėje. Priešmokyklinukai jau yra daugiau subrendę, jie žino savo poreikius, aš žinau, ko iš jų reikalauti. Jie mane žavi tuo, kad jie jau yra, kaip suaugę žmonės. Vaikai dažnai sugeba nustebinti ir maloniai, ir net sukeldami šoką. Bet visada bandau net tą neigiamą jų nustebinimą perteikti, kaip teigiamą emociją.

Manęs dažnai klausia, kas svarbu geram mokytojui? Jiems atsakau, jog pedagogui būtina didelė kantrybė, supratingumas. Ne tik mokymosi, bet ir gyvenimiškais aspektais. Pedagogas turi suprasti ne tik vaikus, bet ir jų tėvus, atvirai su jais bendrauti. Jei vaikas turi vidinių problemų, mano tikslas su juo atskirai pabendrauti, išsiaiškinti, kas jį slegia, paskatinti atviram pasisakymui, mokyti atsiskleisti klasėje, minioje.

Rugsėjo pirmoji man tikrai bus šventė. Su gėlėmis, puikia nuotaika.“

Eglė Miknytė (dirbs „Bitutėje“: „Mokiausi Muzikos ir teatro akademijoje. Pradėjau dirbti Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokykloje. Mane sužavėjo Druskininkų ramybė. Čia gali savyje užsidaryti, ramiai pabūti su savo mintimis. Dirbdama pedagoginį darbą, keliu sau daug tikslų, uždavinių. Noriu kaip galima geriau dirbti, todėl dar ketinu baigti ikimokyklinio ugdymo studijas. Labai myliu vaikus, kiekvienas vaikas – aukso vertės. Manau, kad pedagogai turi visus vaikus mylėti vienodai, nesvarbu, ar vaikas jam atrodo geras, ar nelabai.  Pedagogas negali būti per griežtas. Negalime pamiršti, jog pirmąjį mokytoją, su kuriuo vaikas susiduria savo gyvenime, jis atsimena iki žilos senatvės. „Bitutės“ bendruomenė puiki, vadovai pataria, pataiso, padeda. Džiugina kolegiškas darbas. Tikiu, kad naujaisiais mokslo metais viskas bus gerai“.

„Mano Druskininkai“ linki visiems pedagogams šviesios Rugsėjo 1-osios šventės ir sėkmingo darbo visus mokslo metus.

Parengė „Mano Druskininkai“ redakcija