„Aš gyslom prie tavęs turėjau prisirišti“

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100! Nuostabi proga visiems kartu džiaugsmingai ir pakiliai švęsti su meile, išmone, išradingai, kūrybiškai! Visą šalį apėmęs šventinis virusas neaplenkė ir „Ryto“ gimnazijos.

Išskirtiniam įvykiui ruošiamės nuo birželio mėnesio, kai gimė pirmosios idėjos, šventinių renginių vizijos. Vėliau planuojamų renginių sąrašas pildėsi naujais mokytojų ir mokinių pasiūlymais. Taip technologijų mokytojo J. Dudulio iniciatyva ir kruopščiu darbu pirmojo aukšto fojė pasipuošė medžio raižiniais su Tautiškos giesmės žodžiais, Vytimi ir Lietuvos prezidentų sąrašu. Muzikos mokytojos R. Balkaitienės mintis Tautišką giesmę atlikti kitaip (su ritminiu pritarimu ir dalyvaujant kuo didesniam mokinių skaičiui) buvo įgyvendinta vasario 9 d. drauge su I-II gimnazijos klasių mokiniais. IIc klasės mokinių grupė per technologijų pamokas String art technika sukūrė įspūdingo dydžio paveikslą – „Vytį“ – ir padovanojo jį mokyklai šventės išvakarėse. Gamtos mokslų mokytojai organizavo viktoriną „Aš myliu Lietuvą“, istorijos mokytojai (E. Aurylienė, J. Dailydė, R. Sadauskienė) kartu su II gimnazijos klasių mokiniais, padedant mokytojui A. Mosiejui vasario 14 d. surengė šventę, kurios metu buvo galima pajusti tarpukario Lietuvos dvasią: nuo pat ryto zujo pasipuošusios damos ir ponaičiai, per pertraukas skambėjo tarpukario muzika, šurmuliavo atidaryta mokinių darbų paroda, buvo suorganizuota fotosesija. Mokytojos E. Nevulienės-Nemunaitienės idėja sukurti reljefinį Lietuvos žemėlapį subūrė visą mokyklą bendram darbui. Mokiniai ir mokytojai iš laikraščių, žurnalų juostelių suko ir klijavo ritinėlius, vėliau juos pritvirtino prie paruošto didžiulio karkaso. Lietuvos žemėlapis su nusipelniusių kraštui žmonių portretais tapo gražiu šventiniu akcentu pirmojo aukšto fojė.

Vasario 15 d. šventinius renginius vainikavo gimnazijos bendruomenei: mokiniams, mokytojams, tėveliams, darbuotojams ir svečiams parodytas meninis projektas „Aš gyslom prie tavęs turėjau prisirišti“ (A. Nyka-Niliūnas). Idėjos bei scenarijaus autorė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Erika Skrėliūnienė, renginio programėlėje pristatydama šį gimnazijos mokytojų ir mokinių projektą, rašė: „Kiekvienas žmogus panašus į medį, nes turi šaknis… Prarasti jas – tai netekti esybės, Tėvynės, tikrosios gyvasties… Lietuva patyrė daug skausmo, išgyveno dramatiškų situacijų, bet niekada nebuvo praradusi tikėjimo žmogumi. O žmogus – tikėjimo. Dabar esame tokie trapūs ir greitai dūžtantys savo nepatikimose būties formose. Lengvabūdiškai atsisakome namų, nukertame šaknis ir giriamės esą kosmopolitai. Ar įmanoma būti laisvam be Tėvynės? Kol yra grįžtančių, visada bus jų laukiančių… Kad ir kaip skaudžiai blaškomų likimo, kad ir kiek netekčių patyrusių, bet tvirtai įsikibusių į gimtąją žemę, atsiprašančių išduoto medžio ir tampančių tuo medžiu – Tėvynės Lietuvos stiprybės simboliu. Kol yra prisirišančių gyslomis prie Lietuvos, tol yra vilties, jog tai ne paskutinis jos šimtmetis.“

Meninį projektą kūrė ir jame dalyvavo 45 mokytojai ir mokiniai. Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos „Mažvydas“ ištraukas: Nemunu atplukdyto ąžuoliuko sodinimą ir Mažvydo pokalbį su sūnumi apie Dievą ir žmogų puikiai interpretavo mokytojos Laimos Zdančiuvienės vadovaujami III gimnazijos klasių teatro grupės mokiniai (Mindaugas, Titas, Živilė, Raminta, Gabrielė ir Aida). Jauniausi projekto dalyviai – 1a klasės mokiniai (Rytis, Jana, Urtė ir Vilmantė) – mokytojos E. Skrėliūnienės parašytuose epizoduose ir jautriai sudėliotuose poetiniuose etiuduose pagal A. Nykos-Niliūno eiles atskleidė šviesos, gėrio, grožio momentus, karo grėsmę, emigracijos, sugrįžimo į Lietuvą temas. Abituriento Mato skaitomos Broniaus Krivicko eilės „Mano dienos nebūtin pasvirę“ nukėlė į rezistencijos metus. Įspūdį stiprino ir meninį žodį papildė liaudies dainos, atliekamos folkloro ansamblio „Racilukai“ (vadovė Lina Dudulienė), Roko ir Viktorijos „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“, Dovydo mušamas būgnas. Ypatingą nuotaiką kūrė mokytojos Rūtos Dvorkinienės šokėjai (II-IV gimnazijos klasių mokiniai, solo partiją atliko Kamilė). Kiekvienas šokis – lyg mini spektaklis su užkoduota žinia, išgyvenimu, jausmu… Scenografiją kūrė mokytojas Virginijus Sutkus, garsu ir šviesomis rūpinosi Marius Dovidauskas, kostiumus šokėjams ir jauniesiems aktoriams siuvo Vilija Kriščiūnienė.

Dėkoju visiems, kūrusiems šventę ir joje dalyvavusiems! Bendrystės jausmas ir suvokimas, jog pokyčiai prasideda pirmiausia nuo kiekvieno iš mūsų, įkvepia naujiems darbams jau antrame Lietuvos šimtmetyje.

Šventinius renginius „Ryto“ gimnazijoje vainikavo gimnazijos mokiniams, mokytojams, tėveliams, darbuotojams ir svečiams parodytas meninis projektas „Aš gyslom prie tavęs turėjau prisirišti“/Virginijaus Sutkaus nuotraukos

Egidija Vilkienė,
„Ryto“ gimnazijos direktorė