Abiturientės Gintės Petrulionytės atestate bus įrašyti net keturi šimtukai

Antradienį Miesto muziejuje surengtoje geriausių Druskininkų abiturientų pagerbimo ceremonijoje išskirtinio dėmesio sulaukė abiturientė Gintė Petrulionytė, šiemet gimnaziją baigianti su pagyrimu. Merginos atestate puikuosis net keturi aukščiausi egzaminų įvertinimai. Kaip sakė „Ryto“ gimnazijos direktorė Egidija Vilkienė, džiugu, kad tokie puikūs įvertinimai vainikavo atkakliai savo tikslų siekusios mokinės darbą.

Apie puikius egzaminų rezultatus ir apie tolesnius planus kalbėjomės su Ginte Petrulionyte.

Gintės pasiekimais džiaugiasi ir didžiuojasi jos tėveliai/Laimos Rekevičienės nuotrauka

 

– Šiemet baigi gimnaziją, tačiau jau gali didžiuotis įspūdingais savo pasiekimais. Kaip tau pavyksta aiškiai užsibrėžti tikslus ir jų siekti?

– Man atrodo, žinojimas, ko nori, yra labai sąlyginis dalykas. Aš ketinu studijuoti matematiką ir informatiką, bet, tiesą sakant, negaliu pasakyt, kad būtent su ta sritimi sieti savo noriu ateitį. Stoju todėl, kad man įdomu. O ką aš dirbsiu, net neįsivaizduoju. Man informatiko darbas neatrodo labai patrauklus. Noriu kiek socialesnio darbo. Nežinau, ar matematika ir informatika ir yra būtent tai, ko noriu. Man tiesiog įdomu. Juo labiau, kad matematikos ir papildomai mokausi nuo 7-os klasės. Pradėjau beveik atsitiktinai: pamačiau mokykloj „Nacionalinės moksleivių akademijos“ skelbimą, kviečiantį gabius mokinius mokytis papildomai. Ir kadangi buvau septintokė, jaunesnė, galėjau rinktis tik iš dviejų sekcijų (nors ten jų yra devynios): lietuvių filologijos ir matematikos. Lietuvių filologija kažkaip man nelabai žavėjo, tai pasirinkau matematiką. O po to visą laiką sakiau, kad išeisiu, pakeisiu, kažką kito pradėsiu, bet taip ir liko matematika.

– Atrodo, kad visą laiką mokaisi, dalyvauji visuomeninėje veikloje. Ar lieka laiko laisvalaikiui?

– Turiu laiko ir laisvalaikiui. Aš iš tikrųjų visur dalyvauju, nes negaliu apsiriboti viena sritimi. Man būtų per daug vienoda, per daug neįdomu. Noriu daug skirtingų dalykų išmėginti. Ir muzikos mokyklą lankiau, ir šokti bandžiau, ir „Racilukų“ ansamblyje dalyvauju jau ketvirtus metus. Tiesiog stengiuosi kuo įvairesnėmis veiklomis užsiimti. Man patinka. Tiesiog įdomu ir smagu.

Tarkime, visuomet sakiau, kad politika man labai neįdomi ir nepatinka, po to pradėjau dalyvauti įvairiuose projektuose, simuliacijose. Ir tapo labai įdomu su žmonėmis pabendrauti, pakalbėti politikos temomis. Iš tikrųjų, kuo pradedu užsiimti, tai man pradeda patikt ir įtraukia. Beveik nesvarbu, kokia sritis bebūtų.

– Ko gero, ir savo mokytojams buvai nemenkas iššūkis?  

– Aš labai džiaugiuosi savo mokytojais. Jie toleravo mano mokymosi „ypatumus“. Tarkime, per matematikos pamokas aš spręsdavau kitokius uždavinius, negu visa mano klasė. Mokykliniai uždaviniai man buvo labai nesudėtingi – mokiausi papildomai. Jeigu būčiau nesimokiusi, būtų kitokia situacija. Kadangi matematiką jau 6 metus mokausi papildomai, tai mokyklinį kursą jau būdavau „baigusi“ metais anksčiau. Dėl to per pamokas visą laiką spręsdavau tuos savo papildomus uždavinius. Laimė, mokytoja į tai tolerantiškai žiūrėjo, labai draugiškai priėmė. Per fizikos pamokas su Ramojumi Nikontu taip pat gaudavome sudėtingesnių uždavinių. Visi mokytojai labai stengėsi, kad pamokos mums būtų šioks toks iššūkis, būtų įdomu mokytis.

– Puikūs tavo mokslo pasiekimai, ko gero, nemažas ir tėvelių nuopelnas?

– Tikrai tėvai daug padėjo, iš pat pradžių padėjo mokytis matematikos. Išmokė skaičiuoti, kai dar buvau visai mažytė. Skaityti nemokėjau, bet skaičiuoti jau galėjau – susiskaičiuodavau, kuri pasaka ilgesnė, kurioje daugiau puslapių. Iš tiesų vaikystėje tėveliai rūpinosi mano mokslu, pirko knygeles, vaikiškas enciklopedijas. Kai pradėjau matematikos mokytis papildomai, ir tėvai mokėsi kartu. Iš pradžių, kol spręsdavome nelabai sunkius uždavinius,  jie irgi stengdavosi man padėti. Turiu vyresnį brolį, kuris fizikos studijuoja doktorantūrą. Jis man buvo neblogas pavyzdys, kaip galima mokytis ir siekti rezultatų.

–  Tavo atestatą papuoš net keturi aukščiausi egzaminų balai. Gal ten galėjo būti dar vienas šimtukas? Lietuvių kalbos?

– Tikrai neapmaudu, kad ne šimtukas. Tikriausiai labiausiai džiaugiausi, pamačiusi lietuvių kalbos egzamino įvertinimą. Abejojau ir dėl fizikos, maniau, kad pridariau klaidų. O lietuvių kalbos įvertinimas – 93 procentai – išvis man buvo didžiausia laimė. Svarbu buvo gauti daugiau kaip 85 balus… Juk beveik visiems „tiksliukams“ lietuvių kalbos egzaminas yra didelis „baubas“, kuris gadina visus rezultatus.

– Esi atkakli ir ambicinga? Ar tavo planai tokie pat?

– Didelių planų neturiu. Dėl to, kad studijuosiu specialybę, su kuria nebūtinai sieju ateitį – jie man tiesiog įdomi. Planuoju siekti bent jau magistro diplomo. Taigi planas 4-5 metams į priekį aiškus – studijos universitete. O tada jau žiūrėsim. Jeigu labai patiks studijuojama sritis, tai galbūt ir doktorantūros studijas pasirinksiu. Dabar tikrai negaliu pasakyti. Šito paklauskit po kokių 5 metų (juokiasi).

– O kokios yra paprastos žmogiškos Gintės svajonės?

– Dabar dirbu, nes planuoju studijuoti užsienyje, o ten tikrai nėra labai pigus pragyvenimas. Vasarą aš dar planuoju nuvažiuoti į Nidą. Galbūt kur nors pakeliauti, pailsėti, jeigu turėsiu laisvo laiko iki studijų pradžios. Vienas iš labiausiai man patinkančių dalykų – kelionės. Smagu pamatyti naujas vietas, susipažint su kitokių kultūrų žmonėmis, kitaip suvokiančiais pasaulį. Tai turbūt vienas iš įdomiausių dalykų. Aistra kelionėms, ko gero, liko nuo  tų metų, kai dalyvavau mainų programoje ir gyvenau JAV.

Man tiesiog labai patinka bendrauti su žmonėmis. Kiekvienas žino kažką, ko mes nežinome, gali papasakot ką nors naujo. Ir dėl to yra labai įdomu su visais bendrauti!

O didžiausia svajonė dabar – sėkmingai pradėti mokslus universitete.

– Ar savo ateitį sieji su Druskininkais?

– Kol kas nežinau. Pirmiausia laukia keleri metai studijų. O vėliau pamatysime.

 

„Gintė – visapusiška asmenybė. Jos gebėjimų bei domėjimosi diapazonas ypač platus – nuo tiksliųjų mokslų iki etnokultūros ar aktorystės. Neatsitiktinai jos atestate vien dešimtukai ir keturių brandos egzaminų: anglų kalbos, fizikos, IT ir matematikos 100 balų įvertinimai. Gintė atkakli ir ambicinga: savo sukauptas žinias, mąstymo gebėjimus pademonstravo Lietuvos televizijos viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, pagal mainų programą metus mokėsi JAV. Kasmet sėkmingai dalyvavo daugelio dalykų olimpiadose, užimdama aukščiausias vietas. Šių metų kraityje – trečioji vieta Respublikinėje matematikos olimpiadoje ir pagyrimo raštas Respublikinėje fizikos olimpiadoje, antroji – Alytaus apskrities jaunųjų matematikų komandinėje olimpiadoje. Gintė labai aktyvi ir visur suspėjanti: gimnazijos mokinių savivaldos, gimnazijos tarybos, Europos jaunimo parlamento Lietuvoje narė, folkloro ansamblio „Racilukai“ dainininkė ir šokėja, teatro „Niša“ aktorė, debatų klubo narė, technologijų konferencijų #SWICH! ir LOGIN savanorė.

Tai žingeidi, universali, visur norinti ir suspėjanti dalyvauti mokinė. Kai pritrūkdavo olimpiadų ar konkursų, organizuojamų savivaldybėje, pati susirasdavo, kur dar galėtų dalyvauti, belikdavo ją tik palaikyti, palydėti ir džiaugtis jos pasiektais rezultatais.

Gintė, jau ateidama į gimnaziją, mokėsi nacionalinėje moksleivių akademijoje (NMA) Kaune, kurioje gilino žinias matematikos srityje, o, būdama devintokė, respublikinėje matematikos olimpiadoje laimėjo pirmąją vietą. Per matematikos pamokas dirbdavo nuo pirmos iki paskutinės minutės, sugebėdavo produktyviai išnaudoti laiką. Dažnai rasdavo ir pasiūlydavo kitokių uždavinio sprendimo būdų. Uždavinių sprendimą visada pateikdavo be priekaištų – logiškai išreikšdavo mintis taisyklinga matematine kalba. Gintė – komunikabili, veikli, turinti daug draugų, labai plataus akiračio mergina“, – taip aukščiausius baigiamųjų egzaminų įvertinimus gavusią abiturientę Gintę Petrulionytė apibūdino „Ryto“ gimnazijos direktorė ir mokytojai, didžiuodamiesi, kad būtent ji yra pirmoji gimnazijos istorijoje abiturientė, kurios atestate bus įrašyti net keturi aukščiausi egzaminų įvertinimai.

 

Parengė Laima Rekevičienė