Visuomenės sveikatos biuras žengia naują žingsnį – druskininkiečius pakvies į įvairias psichikos sveikatos stiprinimo veiklas

Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB) aktyviai rūpinasi druskininkiečių sveikata, siūlo vis naujas visuomenės sveikatinimo priemones, stiprinančias gyventojų sveikatą, mažinančias sveikatą žalojančios elgsenos paplitimą, formuojančias aktyvų visuomenės požiūrį į sveikatą ir sveiką gyvenseną, užtikrinančias sveikatai palankią aplinką bei kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Psichologė D. Gabrienė: „Tikrai nėra būtinybės visiems reguliariai lankytis pas psichologus, tačiau žinoti, kur galima kreiptis poreikiui iškilus, rekomenduotina“ / Roberto Kisieliaus nuotrauka.

Vykdo įvairias programas

Ypač daug dėmesio Druskininkų visuomenės sveikatos biuras skiria druskininkiečių psichikos sveikatai. Kaip teigė biuro direktorė Inga Kostina, VSB vykdo įvairias nemokamas psichikos sveikatos stiprinimo veiklas – ankstyvosios intervencijos programą, skirtą 14-21 m. jaunuoliams, priklausomybių konsultavimo paslaugas, darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymus, mokyklų darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymus, savižudybių prevencijos mokymus. Taip pat teikiamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos – individulios ir grupinės psichologo konsultacijos.

Pasidomėjus, kodėl Druskininkų VSB svarbu teikti psichologinės pagalbos paslaugas, I. Kostina sakė, kad stresas yra tapęs kasdieniu reiškiniu, todėl kartais sunku suprasti, kokią didelę įtaką jis daro mūsų organizmui, psichikai ir asmenybei.

„Blogėjant šalies gyventojų psichologinei savijautai ir augant žmonių, besikreipiančių į psichologus dėl nerimo ir streso, skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) didina psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumą. Todėl Druskininkų savivaldybės gyventojai, patiriantys stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas gali kreiptis į Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. Norint gauti nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo. Reikia tik skambinti nurodytais kontaktais ir registruotis anonimiškai, užsiregistravus – atvykti sutartu laiku arba paslaugą gauti nuotoliniu būdu“, – sakė I. Kostina.

Ragina kreiptis pagalbos

Paklausta, kodėl druskininkiečiams verta pasinaudoti VSB psichologo teikiamomis paslaugomis, I. Kostina sakė, kad individualios psichologo konsultacijos – tai laikas, kai visas dėmesys skiriamas žmogui: jo mintims, jausmams ir rūpesčiams. Jos nuomone, psichologas gali padėti geriau suprasti kylančius jausmus ir esamas problemas, suteikti palaikymą ir padėti atrasti vidines jėgas sunkumams įveikti: „Pokalbis su psichologu gali būti naudingas, jei jaučiate nerimą, liūdesį ar neviltį, nebedžiugina įprastas gyvenimas, patiriate stresą, vargina įkyrios mintys, susiduriate su iššūkiais darbe, moksluose ar santykiuose, patiriate įvairių kitų sunkumų. Psichologo konsultacija taip pat gali būti naudinga, jei norite geriau pažinti save, atrasti savyje glūdinčias stiprybes, išmokti naujų būdų pasirūpinti savimi, pagerinti santykius su aplinkiniais. Raginame gyventojus, susidūrus su psichologinėmis problemomis, nebijoti kreiptis pagalbos. Pastebėjus, kad su psichologinėmis problemomis susiduria jų artimieji, rekomenduojame taip pat paskatinti juos nedelsti ir ieškoti pagalbos pas specialistus.“

Darbą pradeda psichologė

VSB direktorė pasakojo, kad biure pradeda dirbti nauja psichologė Daiva Gabrienė, kuri pasirengusi pagelbėti druskininkiečiams. Jos nuomone, terapijoje labai svarbu būti suprastam, išgirstam bei žinoti, jog esamos problemos neišeis už pokalbio patalpos durų.

„Žinoma, labai svarbios ir psichologo asmeninės vertybės – profesionalumas, atsakomybė, pagarba, sąžiningumas, empatija. Manau, kad psichologės konsultacijos galėtų vykti ne tik tam skirtose patalpose, bet ir įvairiose miesto erdvėse – parkuose, skveruose ant suoliukų, kavinėse. Reikia leisti žmonėms patiems pasirinkti jiems priimtiniausią bendravimo su psichologu erdvę“, – sakė I. Kostina.

Apie psichologinės pagalbos svarbą mūsų visuomenei, apie problemas, kurias gali padėti išspręsti specialistas, kada reikia ateiti pas psichologą, kalbėjomės su Druskininkų VSB psichologe D. Gabriene.

– Ar jaučiate mūsų visuomenės dar neįveiktą stigmą, kad į psichologą kreipiasi tik tie, kam „nuvažiavo stogas“?

– Dabartinėje visuomenėje šios stigmos yra vis mažiau. Įgyvendinama daugybė psichikos sveikatos raštingumo didinimo programų, nuimama psichologų darbo paslaptingumo ir mistiškumo skraistė, todėl žmonės jau suvokia, kokią pagalbą, kokias paslaugas mes teikiame. Psichologo konsultacija – tai ne pokalbis su draugu. Psichologas, mokslu grįstais metodais, padeda suprasti save ir savo situaciją tam, kad asmuo kuo efektyviau priimtų sprendimus ir įveiktų sunkumus.

– Ar psichologas turėtų tapti tokiu pačiu kiekvieno žmogaus palydovu, kaip asmeninis stomatologas, kosmetologas, ginekologas, šeimos gydytojas?

– Nors savo psichinę sveikatą dažnai esame linkę nuvertinti, laikydami ją ne tokia svarbia, kaip fizinė sveikata, vis dėlto psichologinė būsena yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką mūsų gyvenimo kokybei, fiziologinei būklei bei galimų ligų atsiradimui. Todėl itin svarbu ja rūpintis. Tikrai nėra būtinybės visiems reguliariai lankytis pas psichologus, tačiau žinoti, kur galima kreiptis poreikiui iškilus, rekomenduotina.

– Kokios pagalbos galima sulaukti iš psichologo?

– Psichologinė pagalba gali būti reikalinga dėl labai įvairių situacijų – tarpusavio santykių ar santuokos problemų, netekčių įveikimo, kasdieninio gyvenimo sunkumų, sunkumų, auginant vaikus, dėl darbo praradimo, artimųjų, mylimų žmonių mirčių, depresijos, streso, perdegimo sindromo, piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais ir panašiai. Po visu tuo slepiasi neišsakyti jausmai, išgyvenimai, užsisklendimas savyje. Praradimai ir stresai kasdieniame gyvenime kartais gali būti labai varginantys, dėl to labai svarbu sulaukti pagalbos ir pasirūpinti savo psichine sveikata.

Psichologų klientais gali būti net ir absoliučiai sveiki žmonės. Galima eiti pas psichologą tiesiog norint geriau suprasti, pažinti save, norint išmokti efektyviau spręsti kasdienes problemas, konfliktus, pagerinti tarpusavio santykius.

Gera psichikos sveikata neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo kokybės ir kasdieninės veiklos – darbo, mokslo, poilsio. O psichikos sveikata – ne vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas, tai dvasinis ir emocinis komfortas, kai žmogus jaučiasi visavertis, darbingas, nepatiria problemų tarpasmeniniuose santykiuose, sutaria šeimoje, sugeba įveikti atsiradusius sunkumus, spręsti kasdienio gyvenimo problemas, suvokia stresą sukeliančius įvykius kaip natūralius ir neišvengiamus. Suprantant save ir kitus, o pirmiausia – save, gyventi, įveikti sunkumus tampa lengviau ir paprasčiau.

– Ko gali tikėtis druskininkiečiai iš pradedančios dirbti psichologės?

– Artimiausiu metu jau pasirodys skelbimai, kviečiantys druskininkiečius į įvairias psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo veiklas. Kviesime ne tik į teorines paskaitas. Taip pat organizuosime tęstinius streso valdymo, krizių įveikimo įgūdžių ugdymo, savęs pažinimo praktinius užsiėmimus, kviesime susipažinti su psichohigienos principais ir išbandyti įvairių jos technikų. Besilaukiančias moteris, šeimas kviesime į pasiruošimo motinystei / tėvystei grupes, o jau sulaukusioms mažylių mamoms siūlysime rinktis draugėn, kad jos galėtų dalintis patirtimi ir palaikyti vienos kitas. Organizuosime veiklas ir gryname ore, naudosimės mūsų miesto teikiamais gamtos terapijos privalumais.

– Kaip pats psichologas susidoroja su savo vidiniais demonais?

– Stebuklingų receptų nėra. Tai yra nuolatinis darbas su savimi. Įrankių, metodų pasirinkimas– didžiulis, reikia ieškoti ir rasti sau tinkamus. Dar studijų metais mums rekomenduojama lankyti asmeninę psichoterapiją ne tik tam, kad pažvelgtume į save ir, kaip įvardijote, susidorotume su savo vidiniais demonais, bet ir tam, kad savo kailiu patirtume, ką reiškia sėdėti kliento kėdėje.

– Kokie Jūsų patarimai žmonėms, kai atsiranda vienišumo, komunikacijos trūkumo, nežinomybės jausmas?

– Gyvenimas yra įvairialypis, tad yra normalu išgyventi įvairiausias situacijas ir jausmus, ne vien tik malonius ir džiaugsmingus. Bet jei sunkumai užsitęsia, pradeda trikdyti kasdienes veiklas, reikia tai keisti. Konsultacija pas psichologą nieko nekainuoja.

– Papasakokite apie save – iš kur esate kilusi, kodėl pasirinkote psichologo profesiją, kur dirbote, kokia Jūsų specializacija?

– Aš esu žemaitė, gimiau ir augau Latvijos pasienyje, Mažeikiuose. Gal todėl, kad esu kilusi iš mažo miestelio, pabaigusi sveikatos psichologijos studijas Kaune, apsidžiaugiau įsidarbinusi Druskininkuose ir juos pamilau.

Profesiją pasirinkau gana lengvai, intuicijos vedina. Kiek save pamenu, stengdavausi padėti draugams įveikti sunkumus, įkvėpti juos, motyvuoti. Tačiau tuo metu toks mano sprendimas sukėlė ne pačių maloniausių aplinkinių reakcijų. Mano artimieji sulaukė ypač daug užuojautos ir komentarų, kad man kažkas negerai, nes studijuosiu tam, kad „išgydyčiau“ save. Mažai dar kas tada žinojo, kas tai yra psichologija. Pamenu, baigus bakalauro studijas ir ieškant darbo, ne vienoje įstaigoje man buvo pasakyta, kad „pas mus čia visi sveiki, nereikia mums čia jokių psichologų“. Tad šiai dienai situacija tikrai pasikeitė – žmonės kreipiasi patys, rekomenduoja artimiesiems.

Pastaruosius keturiolika metų dirbau Reabilitacijos centre, todėl teko konsultuoti ir skaudžių gyvenimo lūžių, pokyčių paliestus klientus, sergančius varginančiomis lėtinėmis ligomis, jų artimuosius. Suprantama, ne mažiau svarbus darbas ir su visu spektru kasdieninių iššūkių, santykių sunkumų, vaikų auklėjimo, savęs pažinimo klausimais. Mano darbo tikslas – gera klientų emocinė sveikata, kad ir kokie sunkumai trukdo gerai jaustis – reikia rasti būdą juos įveikti.

Parengė Laimutis Genys