Spalvingi meno mokyklos moksleivių piešiniai mažiesiems ligoniukams sukūrė jaukią aplinką
Prie pernai vykdytos akcijos „Už galimybę sveikti linksmiau“ prisijungė ir Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos V. K. Jonyno dailės mokykloje dizaino specialybę pasirinkusios moksleivės: Eglė Sadauskaitė, Austėja Kleponytė, Dorotėja Sodonytė, Ugnė Jurkonytė, Evelina Marcinonytė, Miglė Zubrickaitė ir Akvilė Jalmokaitė. Jos drauge su mokytoja Ale Kalėdiene išpiešė Druskininkų ligoninės vaikų ligų skyriaus sienas šiltais, spalvingais piešiniais ir mažiesiems ligoniukams sukūrė labai jaukią aplinką.
Prie pernai vykdytos akcijos „Už galimybę sveikti linksmiau“ prisijungusios M. K. Čiurlionio meno mokyklos V. K. Jonyno dailės mokyklos moksleivės kartu su mokytoja A. Kalėdiene išpiešė Druskininkų ligoninės vaikų ligų skyriaus sienas šiltais, spalvingais piešiniais ir mažiesiems ligoniukams sukūrė labai jaukią aplinką/M. K. Čiurlionio meno mokyklos“ archyvo nuotraukos
Dalyvaudamos akcijoje, merginos atliko ir savo baigiamąjį diplominį darbą.
Kaip sakė akcijoje dalyvavusios V. K. Jonyno dailės skyriaus absolventės, iš pradžių buvo nedrąsu piešti ant didelių sienų – tai joms buvo didelė naujovė. Tačiau po ilgų dvejonių jos pasiryžo prisidėti prie šios idėjos įgyvendinimo.
Dizainerių komanda savo kruopštų darbą pradėjo nuo eskizų. Jos bandė sukurti įdomius ir originalius gyvūnėlius, pasakų pasaulius, spalvingas būtybes, kurios galėtų pradžiuginti liūdnus, nusiminusius, su skausmu į ligoninę atvykusius vaikučius.
Kaip sakė mokytoja A. Kalėdienė, jaunosios menininkės norėjo, kad jų sukurti piešiniai būtų netradiciniai, išsiskiriantys ir, be abejo, mieli mažųjų draugų akims.
Visos kūrėjos dalinosi kūrybinėmis mintimis, piešė, neskaičiuodamos laiko, visas savo idėjas perkėlė ant popieriaus lapų.
Sukurti eskizai visas pradžiugino – mintimis nusikėlus į vaikystę, galvas užplūdo daugybė nuostabių idėjų, kurios, perkeltos ant popieriaus lapų, atrodė labai įdomiai. Visoms buvo gera pasinerti į vaikystės džiaugsmą, bent trumpam pamiršti problemas…
Kūrybinis procesas truko apie mėnesį. Merginos, atvykusios į ligoninę, susipažino su patalpomis. Greitai prasidėjo ir jų darbai.
Prie didžiosios sienos stovėjo kelios mergaitės, kurios pradėjo tapyti miško akcentus – medžius. Prie antrosios sienos buvo pradėti maišyti įvairiausi švelnūs atspalviai – ten buvo tapomi namai. Prie paskutinės sienos mergaitės tapė namelį ir kūrė jo šaunų interjerą! Per trumpas pertraukėles mergaitės buvo vaišinamos picomis, kuriomis pasirūpino tuometis Druskininkų ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mantas Jurkonis.
Kaip patikino pačios Vaikų ligų skyriaus sienas savo piešiniais papuošusios meno mokyklos moksleivės, sunkiausia dalis buvo turbūt spalvų maišymas – visos jos turėjo atitikti tą pačią spalvų paletę. Į darbą buvo įdėta labai daug pastangų. Ir jis buvo atliktas su didele meile.
A. Kalėdienei moksleivės prisipažino, kad darbas buvo tikrai sunkus, tačiau joms buvo smagu.
Žinoma, spaudė terminai, bet komanda susitvarkė puikiai. Merginos puikiai dirbo, tyrinėjo ligoninės aplinką, bendravo su personalu, klausė jų nuomonių bei patarimų. Patalpų apipavidalinimas atėmė nemažai laisvo laiko.
Tačiau kai jis baigėsi, ėmė kažko trūkti – merginoms buvo nebeįprasta nebendrauti kiekvieną dieną, nesusitikti kiekvieną dieną po pamokų, savaitgaliais ar švenčių dienomis.
Bet juk taip dažniausiai ir būna – geri dalykai ateina netikėtai ir trunka labai trumpai.
„Šis projektas suteikė mums neįkainojamos patirties, pažinome viena kitą“, – sakė jaunųjų kūrėjų komanda.
Merginos labai dėkingos savo dizaino mokytojai A. Kalėdienei, kuri jas paskatino tokiai veiklai ir daug padėjo. O mokytoja sako, kad jai projekto metu buvo smagu stebėti šių merginų profesinį tobulėjimą.
Kaip jaučiasi mokytoja, kai mato, su kokiu entuziazmu jos mokiniai prisideda prie kilnios misijos?
Pajutau pasididžiavimo jausmą, užplūdo džiaugsmo banga ir pasitenkinimas, atlikus didelį darbą. Stebėjau, kaip jos, negailėdamos savo laisvo laiko, atbėgdavo į ligoninę tęsti pradėto darbo. Jis buvo skirtas kilniam tikslui, o tai merginas paskatino dar labiau stengtis gražiai išpildyti sumanytą idėją.
O ką Jums suteikia tokios veiklos?
Tai yra savo jėgų išbandymas, pasitikrinimas, kūrybinių galių bei naujų išraiškos būdų atradimas.
Ar esate patenkintos pasiektu rezultatu?
Kadangi darbo atlikimui buvo skirtas ribotas laikas, turėjome labai skubėti. Ir kai suspėjome viską laiku užbaigti, mus apėmė begalinis džiaugsmas. Rezultatu esame labai patenkintos.
Kas kūrė paveikslų motyvus?
Diplomantės pačios sukūrė eskizus, man beliko išrinkti pačius geriausius.
Galbūt bendravote su mažyliais, kurie dabar gydysis jaukioje ir šiltoje, Jūsų visų rankomis skurtoje aplinkoje?
Mūsų darbo metu mažyliai dar nesigydė – juos tiesiog įsivaizdavome šioje, jiems skirtoje aplinkoje. Supratau, kad projekte dalyvavusios mergaitės jaučia didelę empatiją kitiems vaikams, kurie serga ir priversti palikti jaukią savo namų aplinką.
M. K. Čiurlionio meno
mokyklos informacija