Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia mirties priežastis: būtina pasitikrinti laiku
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje 56,1 proc., visų mirčių priežasčių – kraujotakos sistemos ligos. Todėl būtina suvokti, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra labai rimta ir būtina pasitikrinti sveikatą laiku.
Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas?
Dauguma širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo rizikos veiksnių susiję su neteisinga gyvensena – rūkymu, riebiu, saldžiu, kaloringu maistu, per didele kūno mase, nuolatine nervine įtampa, stresu.
Kai kurie rizikos veiksniai – padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai – gali būti nustatomi tik laboratoriniais ar instrumentiniais metodais.
Kai kuriems veiksniams nugalėti pakanka tik paties žmogaus pastangų, kitiems – diabetui, hipertenzijai, cholesteroliui – įveikti skiriama specialių vaistų.
Tačiau yra ir tokių rizikos veiksnių, kurie, deja, nuo mūsų nepriklauso: amžius, lytis, paveldimumas.
Nei paveldimumo, nei lyties ar amžiaus pakeisti negalime, bet tai nereiškia, kad negalime laiku pasitikrinti sveikatos ir išvengti ar suvaldyti ligos.
Kokie širdies ir kraujagyslių ligų simptomai ir kada jau reikėtų sunerimti?
Didžioji dalis žmonių nejaučia arba neatpažįsta jokių širdies ir kraujagyslių ligų simptomų, todėl nežino, kad jomis serga. Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, fizinio krūvio metu atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje. Skausmas gali plisti ir į rankas, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, tačiau sumažėti ar išnykti, sulėtinus tempą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo – tai besivystančio infarkto požymiai. Juos pajutus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Tačiau ne visada širdies negalavimus lydi skausmai. Sunerimti reikėtų, jeigu žmogus ima dusti, ypatingai – lipdamas laiptais, į kalną. Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl laiku nesikreipiama į medikus, ir širdies ligos įsisenėja, pažeidžiamas širdies raumuo, o tai gali būti ir staigios mirties priežastimi.
Galimybė išsitirti nemokamai
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), kuriems kartą per vienerius metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus, skiriamas gydymas.
Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau, jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Pakalbinome Druskininkų PSPC šeimos gydytoją Viktoriją Gražulienę
– Ar druskininkiečiai dažnai susiduria su širdies ir kraujagyslių ligomis?
– Dažnai – šios ligos yra dažniausios Lietuvoje. O ir Lietuvos gyventojų pagrindinės mirties priežastys jau daug metų išlieka tos pačios – didžiausią dalį mirusiųjų sudaro sirgusieji kraujotakos sistemos ligomis, mažesnę – piktybiniais navikais (vadovaujantis Higienos instituto duomenimis).
Siekiant sumažinti mirtingumą dėl kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų, vykdomos profilaktinės programos.
– Kas gali kreiptis dėl širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinės programos?
– Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinės programos paslauga teikiama vyrams nuo 40 iki 55 metų, moterims – nuo 50 iki 65 metų. Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius, skiria tyrimus ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Prireikus, skiriamas gydymas.
– Kokia šios profilaktinės programos nauda?
– Programos tikslas – sumažinti sergamumą tam tikromis, kartais – net ir mirtinomis ligomis (miokardo infarktu, smegenų infarktu (išeminiu insultu)), periferinių arterijų tromboze, nustatyti metabolinį sindromą, cukrinį diabetą. Šios profilaktinės programos padeda sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
– Kaip pasiruošti programos atlikimui?
– Vizito pas šeimos gydytoją metu klausiama apie Jūsų fizinį aktyvumą, mitybą, žalingus įpročius, taip pat – apie šeiminę anamnezę (klausiama, ar šeimoje – tėvams, broliams, seserims – nustatytos tam tikros ligos, ar buvę ankstyvų mirties atvejų). Jeigu to nežinote, galite prieš vizitą pasitikslinti šią informaciją su artimaisiais. Taip pat į anketą įrašomos Jūsų lėtinės ligos ir vartojami vaistai, dėl to būtų tikslinga, jei, atvykę pas gydytoją, atsineštumėte užrašę visus vartojamus vaistus ir jų dozes.
– Kas bus atliekama programos metu?
– Kaip jau minėjau, bus pateikiami tam tikri klausimai ir užpildoma anketa. Bus užrašoma elektrokardiograma, pamatuojamas kraujospūdis, ūgis, svoris, pilvo apimtis, paskiriami kraujo tyrimai.
– Kaip kiekvienas iš mūsų gali išvengti ligų, susijusių su širdies ir kraujagyslių problemomis?
– Programos metu įvertinami rizikos veiksniai, kurie gali būti ir keičiami, ir yra dažniausiai susiję su mūsų pačių neteisinga gyvensena. Tai – gausi riebalų ir cholesterolio mityba, nesaikingas riebus, saldus maistas, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, nuolatinė nervinė įtampa. Ir tam tikros ligos skatina atsirasti širdies bei kraujagyslių ligas – depresija, cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita, padidėjęs lipidų kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, autoimuninės/uždegiminės ligos. Šiuos rizikos veiksnius galima koreguoti tinkamu gydymu.
Noriu pasidalinti atvejais iš savo praktikos, susijusiais su širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, gydymu. Dažnai pagal įvertintus rizikos faktorius pacientams rekomenduojame dietą, fizinį aktyvumą, rizikos faktorių korekciją, žalingų įpročių atsisakymą. Klaidinga manyti, kad, kelis mėnesius laikantis dietos, sportuojant, viskas pasikeis, ir vėliau bus galima sugrįžti prie senos gyvensenos, įpročių. Noriu paskatinti keisti savo gyvenimo įpročius iš esmės, ir visam likusiam gyvenimui. Beje, kiekvienam pacientui yra skiriami individualūs tikslai. Ir situacijos yra skirtingos, ir jų sprendimo būdai.
– Kokias tendencijas pastebite, atliekant šią programą?
– Atliekant šią programą, išaiškiname ir daug arterinės hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio ligos) atvejų. Tipinės konsultacijos metu atvykęs pacientas teigia, kad niekuo nesiskundžia, yra sveikas, tačiau, pamatavus kraujospūdį, pastebimas ženklus jo padidėjimas. Vėliau, sekant paciento savijautą namuose, ir pakartotinai atvykus konsultacijai, tenka diagnozuoti arterinę hipertenziją. Tai yra nebyli liga, galima jaustis visiškai gerai, tačiau jos poveikis į kraujagyslių sieneles yra labai žalingas.
Noriu paminėti, kad išaiškiname daug neteisingų vaistų vartojimo atvejų, kai neteisingai suprantamas arterinės hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio ligos) gydymas. Pacientas vartoja vaistus, tačiau, jam pasimatavus savo kraujospūdį namuose ir radus nepadidėjusį, būna savarankiškai nutraukiami vaistai. Norėčiau patikslinti, kad tikriausiai kraujospūdis yra normalus dėl nuolat geriamų vaistų. Taigi jų vartojimą nutraukinėti arba savarankiškai koreguoti dozių nederėtų. Vaistai, norint užtikrinti tinkamą jų poveikį, turi būti vartojami nuolat. Žinoma, būna atvejų, kai vaistų dozes reikia derinti, keisti, bet tai atliekama, tik bendradarbiaujant kartu su gydytoju.
– Ko norėtumėte palinkėti Druskininkų gyventojams?
– Pirmiausia noriu pateikti tam tikrus statistinius duomenis: 2009 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 67,12, moterų – 78,55 metai, o 2020 m. vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 70,09, moterų – 80,06 metai. Atkreipkite dėmesį, kaip ilgėja mūsų gyvenimo trukmė. Dažnai girdžiu, ypač iš vyresnių pacientų, kad jie vartoja daug vaistų. Ir manęs klausia: „Gal galima kažką nutraukti, nebevartoti?“ Visada paklausiu, kaip manote, ar be Jūsų vartojamų vaistų būtumėte tokio gražaus amžiaus sulaukęs/-usi? Galbūt, dėl tobulėjančios medicinos, gydytojų ir pacientų bendradarbiavimo, pagerėjusių gyvenimo sąlygų bei žmonių sąmoningumo ir yra sulaukiamas toks garbingas amžius?
Noriu nuoširdžiai palinkėti pacientams rūpintis savimi ir savo sveikata, nesirgti ir gerą savijautą priimti kaip didžiulę vertybę bei džiaugtis kiekviena diena.
Druskininkietis Jonas: „Žinau, kad esu širdininkas, dėl to save labiau prižiūriu“
43-ejų metų druskininkietis Jonas sako, kad problemų su širdimi jo giminėje turėjo ir senelis, ir tėvas, tad nenuostabu, kad ir jis pats paveldėjo ligą. Kad turi problemų dėl širdies, Jonas suprato gana anksti – kai 30-mečiai draugai susirinkdavo pažaisti krepšinį, jis vienintelis greit uždusdavo, atgauti kvapą prireikdavo daugiau laiko, nei kitiems, kartais krūtinę kaustydavo didesnis ar mažesnis skausmas.
„Nelabai kreipiau dėmesio į tą nuovargį, dusulį. Žinote, buvau mokytas, kad vyrai neverkia, nesiskundžia. Bet žmona primygtinai pareikalavo pasitikrinti: vaikai maži, buto paskola, o jai atrodė, kad mirtimi vaduojuosi. Gal taip drastiškai ir nebuvo, bet arti“, – šiandien prisipažįsta Jonas.
Po apsilankymų pas medikus, atliktų tyrimų ir gautų diagnozių druskininkietis sako supratęs, kad širdies ligos – lėtinės, su jomis reikia susitaikyti ir susigyventi.
„Mečiau rūkyti, nors tai darydavau pakankamai retai, prisižiūriu save. Puikiai suprantu, kad tik nuo manęs paties priklauso, kokį gyvenimą gyvensiu, kokia bus jo kokybė. Mano tėvas mirė pakankamai anksti – jam sustojo širdis. Sąžiningai sakau – šiek tiek bijau pakartoti jo likimą, todėl tikrinuosi reguliariai ir visiems šalia esantiems primenu, kad tai daryti būtina.“
RIZIKOS VEIKSNIAI:
• gausi riebalų ir cholesterolio mityba;
• mažas fizinis aktyvumas;
• rūkymas;
• stresas;
• nutukimas;
• padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje;
• padidėjęs kraujospūdis;
• cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita;
• padidėjęs kraujo krešumas, klampumas;
• amžius (vyrams per 45 m., moterims – per 55 m.);
• paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (širdies infarktai, insultai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 m.).
