Konkurso „Lietuvos metų vaistininkas“ Aukso medalis – druskininkietei Dovilei Kizalaitei

Gruodžio pabaigoje Lietuvos farmacijos specialistams skirtas žurnalas „Farmacija ir laikas“ kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultetu jau ketvirtą kartą surengė „Lietuvos metų vaistininko“ rinkimus. Konkurse dalyvavusi druskininkietė, UAB „Ramunėlės vaistinė“ atstovė Dovilė Kizalaitė pelnė garbingą antrą vietą. Kauno rotušėje organizuotame šventiniame renginyje įteiktas šio konkurso antrosios vietos apdovanojimas – Aukso medalis. Apdovanojimo ceremonijos metu jai perduota ir Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko padėka.

Aukso medalį „Lietuvos metų vaistininko“ konkurse laimėjusi D. Kizalaitė sako, kad šis apdovanojimas jai buvo labai maloni staigmena, pats didžiausias įvertinimas ir kartu su tuo kylantis atsakomybės jausmas/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Su garbingą apdovanojimą pelniusia jauna vaistininke kalbėjomės apie konkursą, jos profesijos misiją ir pasirinkimą po studijų grįžti į gimtuosius Druskininkus.

– Šiemet į Lietuvos metų vaistininko rinkimų finalinį etapą pateko 11 vaistininkų. Kaip jautėtės, sužinojusi, kad būtent Jums atiteko Aukso medalis?

– Sužinojusi, kad finaliniame konkurso etape esu išrinkta atstovauti UAB „Ramunėlės vaistinei“, buvau labai maloniai nustebinta. Vien dalyvavimas konkurse man buvo neįkainojama patirtis ir garbė. Buvau laiminga, galėdama būti tarp geriausių. Tačiau minties laimėti Aukso medalį neturėjau. Negaliu pasakyti, kad labai pasitikėjau savimi. Kilo daug minčių, kaip man seksis? Juk būsiu tarp pačių geriausių, kurie jau yra sukaupę ilgametę patirtį. O mano darbinė patirtis – sąlyginai trumpa. Tačiau kolegos, šeima bei draugai labai palaikė ir tikėjo manimi labiau, nei aš pati tikėjau savimi.
Aukso medalio laimėjimas buvo labai maloni staigmena, pats didžiausias įvertinimas ir kartu su tuo kylantis atsakomybės jausmas.

– Per apdovanojimų ceremoniją Jums buvo įteikta ir Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko pasirašyta padėka. Ar smagu buvo, kad esate pastebėta ir įvertinta gimtajame mieste?

– Iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu, po Aukso medalio įteikimo, buvo perskaityti ir prasmingi, dėkingumo kupini Druskininkų savivaldybės mero R. Malinausko padėkoje surašyti žodžiai, kurie buvo skirti man. Tai buvo labai jautrus momentas. Džiaugiuosi, jog buvau įvertinta ir pastebėta gimtajame mieste.

– Kas yra svarbiausia, norint į vaistinę atėjusiam pacientui suteikti aukščiausios kokybės paslaugą?

– Norint suteikti aukščiausios kokybės paslaugą, labai svarbu visų pirma įsiklausyti į paciento lūkesčius, būti dėmesingam ir kantriam. Žinoma, tam labai svarbi kompetencija ir nuolatinis mokymasis. Taip pat išskirčiau ir etikos dalykus, kurie užima svarbią dalį vaistininko darbe.

Labai džiaugiuosi, jog mano karjera prasidėjo būtent UAB „Ramunėlės vaistinė“ tinkle, kadangi čia turime išskirtinę galimybę daugiau dėmesio skirti kiekvienam pacientui. Mūsų pacientų srautai yra mažesni, todėl kiekvienas klientas mums yra labai svarbus. Stengiamės jį aptarnauti kuo profesionaliau, skirti laiko tiek, kiek reikia esamai situacijai išsiaiškinti ir spręsti iškilusias problemas, atsakyti į pacientų klausimus. Labai džiaugiuosi, kad vaistinėje turime ir gamybos skyrių, tad, prireikus, galime ir patys pagaminti reikiamus vaistus. Tai dar labiau išplečia mūsų galimybes surasti kiekvienam tinkamą gydymą.

– Kada nusprendėte tapti vaistininke ir kuo ši profesija sužavėjo?

– Mokydamasi „Ryto“ gimnazijoje, žinojau, jog noriu pasirinkti sveikatos mokslų sritį, pasirinkti tokią profesiją, kuri suteiktų galimybę padėti žmonėms. Dar mokykloje sakydavau, jog negalėčiau dirbti be žmonių, tarp „keturių sienų“, noriu įgyti tokią specialybę, kurioje būtų kasdienė komunikacija su žmonėmis, netrūktų pagalbos jiems. Taip kilo mintis rinktis farmacijos studijas – čia labai svarbi empatija ir kuriamas ryšys su pacientu.

Prisimenu, kaip nuo mažens su mama pasiteirauti dėl klausimų, susijusių su sveikata, pirmiausia eidavome į vaistinę. Iš vaikystės turiu išlikusį rūpestingų ir dėmesingų vaistininkų prisiminimą.

Kai nusprendžiau stoti į farmacijos studijas universitete, visa šeima labai palaikė ir pritarė tam.

Vaistininko profesija man patraukli galimybe būti šalia žmogaus ir jam padėti. Grįžtamasis ryšys iš paciento yra pati didžiausia padėka, įvertinimas ir paskata tobulėti.

Labai malonu, kai iš vaistinės išeidamas žmogus klausia: „Ar kitą kartą atėjęs jus čia rasiu, ar vėl galėsiu pasikonsultuoti su jumis?“. Tai paglosto širdį, pasijaučiu svarbi ir einanti tinkamu profesiniu keliu, kuriame, atiduodama save, sulaukiu grįžtamojo ryšio.

– Kur semiatės naujų kompetencijų? Kaip sekasi gilinti savo profesines žinias?

– Visuomet stengiuosi tobulėti, siekiu naujų kompetencijų, dalyvaudama konferencijose. Labai džiaugiuosi, kad gilinti žinias dabar tapo dar paprasčiau – didžioji dalis mokymų organizuojama nuotoliniu būdu, ir galima mokytis ir semtis įkvėpimo namų sąlygomis. Tai suteikia galimybę konferencijose dalyvauti dažniau. Taip pat skaitau profesines knygas ir žurnalus, stengiuosi sekti gydymų naujoves.

– Kokios pagrindinės gero vaistininko savybės? Ar, Jūsų manymu, kiekvienas gali būti vaistininku ar tam reikia išskirtinių savybių?

– Manau, jog vaistininko darbe labai svarbios žinios, profesionalumas, bet ne ką mažiau svarbios asmeninės savybės – empatija, kantrybė, sąžiningumas, nuoširdus noras padėti. Mano manymu, viena iš svarbiausių vaistininko savybių – gebėjimas komunikuoti su skirtingo amžiaus žmonėmis, kadangi mūsų pacientai yra įvairaus amžiaus. Būtent šias mano savybes dar gimnazijoje išskyrė mylima auklėtoja, šviesaus atminimo Rytė Bolienė.

Šiame darbe reikia surasti būdą, kaip bendrauti su kiekvienu žmogumi, kad jis konsultacijos metu jaustųsi patogiai ir galėtume bendrauti betarpiškai. Stokojant šių savybių, manau, būtų sunku dirbti vaistininko darbą. Vien profesinių žinių šiam darbui tikrai nepakaktų…

– Kokių įdomesnių atvejų pasitaiko Jūsų darbe? Ar būna taip, kad „gydo“ ir „padeda“ vien malonus pabendravimas su klientu?

– Dažnai klientai ateina į vaistinę, vedami psichosocialinių motyvų, ieškodami palaikymo, patarimo ar esant sunkiam gyvenimo momentui nuraminimo, todėl svarbu neskubėti, palaikyti, skirti laiko ir, prireikus, nukreipti pas atitinkamus specialistus. Visuomet stengiuosi darbe išlikti maloni, pozityvi ir išklausanti. Manau, jog tai suteikia žmonėms pasitikėjimo, o nuoširdus patarimas, jaukus pokalbis neretai gydo veiksmingiau nei vaistas.

– Ko išmokė darbas pandemijos sąlygomis?

– Darbas pandemijos sąlygomis tik dar labiau įrodė vaistininkų darbo svarbą visuomenėje. Šiuo laikotarpiu, kai patekti pas gydytojus tapo dar sudėtingiau, dauguma pacientų pirmiausia konsultuojasi su vaistininkais. Taip sustiprėjo pacientų pasitikėjimas farmacijos specialistais, o mums kasdiene užduotimi tapo dėmesingai įsiklausyti į paciento lūkesčius ir įvertinti situaciją – rekomenduoti gydymą namuose arba paskatinti pacientą registruotis vizitui pas gydytoją.

– Kodėl po studijų nusprendėte grįžti į Druskininkus?

– Gimiau ir užaugau Druskininkuose. Per visus gyvenimo metus labai pamilau šį miestą, mačiau, kaip jis keičiasi. Turbūt todėl po universiteto baigimo Kaune net nebuvo minčių, kur mano kelias ves toliau. Tiksliai žinojau, kad noriu grįžti gyventi ir kurti šeimą Druskininkuose. Dar studijų laikais, kiek tik galėjau, laisvomis dienomis skubėdavau namo. Tik grįžusi į Druskininkus, pailsėdavau ir pasisemdavau jėgų.

– Ar jaunam žmogui Druskininkuose yra galimybių save realizuoti asmeninėje ir darbinėje erdvėje?

– Manau, kad daug kas priklauso nuo paties žmogaus, jo poreikių. Mano manymu, Druskininkų miestas puikus pasirinkimas gyvenimui įvairaus amžiaus žmonėms. Man atrodo, kad ir jauni, ir garbingo amžiaus sulaukę žmonės čia suras savo asmeninę laimę. Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau jaunų žmonių renkasi Druskininkus savo gyvenamąja vieta, baigę studijas grįžta gyventi ir dirbti į kurortą.

– Kokie Jūsų laisvalaikio pomėgiai? Ar naudojatės Druskininkų privalumais – SPA, pramogų objektais, gamta, parkais?

– Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių taip myliu Druskininkus, yra juos supanti gamta. Didmiesčiuose man jos trūksta, kaip oro. Labai mėgstu pasivaikščiojimus gamtoje ir mūsų mieste, kuriame kiekvienas kampelis savas ir išpuoselėtas. Mėgstu leisti laiką su šeima ir labai džiaugiuosi, kad mus skiria tokie maži atstumai. Visada stengiuosi pasikviesti svečių iš kitų miestų ir kartu išmėginti skirtingas pramogas mieste.

– Kokia didžiausia Jūsų profesinė svajonė?

– Šiuo metu mano profesinė svajonė siejasi su paprasta kasdienybe – siekiu žinoti daugiau ir gebėti, kiek galiu, labiau padėti žmonėms. Šiuo metu tai man teikia didžiausią džiaugsmą. O kiekvieno paciento ištartą gražų žodį, padėką ir grįžtamąjį ryšį vertinu labiausiai. Tikiu, jog, laikui bėgant, vaistininko autoritetas visuomenėje didės, plėsis mūsų teikiamų paslaugų spektras.

Laima Rekevičienė