Druskininkų ligoninės medikai pasirengę COVID-19 iššūkiams

Nuo praėjusios savaitės Druskininkų ligoninėje veikia atskiras skyrius pacientams, sergantiems COVID-19, gydyti. Skyriuje paruošta 30 lovų su galimybe taikyti deguonies terapiją. Šiuo metu čia gydomi 26 pacientai, jais rūpinasi profesionali ir kvalifikuota ligoninės medikų komanda.

Skyriuje, kuriame gydomi COVID-19 sergantys ligoniai, dirbantis personalas turinti ilgametės darbo su sunkios būklės pacientais patirties ir yra pasiruošę bet kurią minutę suteikti pagalbą/Asmeninio archyvo nuotrauka

Nors išbandymas COVID-19 sutrikdė įprastą visų žmonių gyvenimo ritmą, tačiau iš arčiausiai su juo tenka susidurti būtent medicinos darbuotojams. Apie tai, kokių iššūkių tenka patirti Druskininkų ligoninėje veikiančio COVID-19 skyriaus medikams, kalbėjomės su vidaus ligų gydytoja Edita Ceizaryte

– Kokie buvo ryškiausi iššūkiai per pirmąją viruso bangą ir kaip tenka dirbti dabar, kai susirgimų skaičius šalyje kasdien lipa į neregėtas aukštumas?

– Pandemijos pradžioje, pavasarį, didžiausias iššūkis buvo nugalėti savo begalinį norą aplankyti seniai matytus artimuosius. Ypač tuos, kurie yra didelės rizikos grupėje, – kad jie liktų saugūs.

Šiuo metu didžiausias iššūkis – kuo greičiau prisitaikyti prie tiesiog kosminiu greičiu besikeičiančių aplinkybių ir sutelkti visą dėmesį į kiekvieną ligonį. Kasdien pacientų vis daugėja ir darbo krūvis didėja.

Gydytoja E. Ceizaryte: „Kai darbas patinka, kai pirmoje vietoje yra žmonės, o ne tu pats, tai net nelieka laiko pagalvoti, kokiomis sąlygomis dirbi“/Asmeninio archyvo nuotrauka

– Ar sunku buvo priprasti prie darbo su apsaugos priemonėmis, kurios Jūsų darbe tapo kasdiene neišvengiamybe?

– Tiems, kam patinka atogrąžų klimatas, tokiomis sąlygomis dirbti gali visai ir patikti. Tačiau tenka pripažinti, kad dirbti, vilkint ir judesius, ir pojūčius ribojančia apranga, nėra labai paprasta. Tikrai vargina ir karštis, ir oro trūkumas, ir rasojantys akiniai. Būnant su apranga, negali nei atsigerti, nei paprasčiausiai nueiti atlikti gamtinių reikalų. Tikrai, iššūkis yra ne iš lengvųjų.

Slaugytojos ir jų padėjėjos, kurioms tenka valyti palatas, kloti lovas, vartyti slaugomus ligonius, juos maitinti, prausti ir atlikti dar galybę darbų, tikrai, ko gero, jaučiasi, tarsi būdamos geroje pirtyje.

Visą dieną dirbant su apsaugomis, prarandama daug skysčių, elektrolitų. Atgauti jėgas žmonėms po tokio darbo, manau, tikrai nelengva.

Bet, kai darbas patinka ir pacientai yra pirmoje vietoje, tai net nelieka laiko pagalvoti, kokiomis sąlygomis tu dirbi. Matai, kad yra sunkios būklės pacientas, eini ir pirmiausia gelbėji jį, o ne galvoji, ar tau labai patogu, malonu su tokiais apdarais.

– Druskininkų ligoninėje jau veikia skyrius, kuriame gydomi sunkiausiai COVID-19 sergantys ligoniai. Ar ligoninė pasirengusi priimti ligonius, kurių būklės pačios sudėtingiausios?

– Mūsų ligoninė yra ne tik pasirengusi priimi, bet jau ir dirba visu pajėgumu. Užpildytas beveik visas skyrius. Pacientų srautai atkeliauja ir iš Vilniaus Santaros klinikų, ir iš Alytaus apskrities. Yra ligonių iš Eišiškių, Lazdijų, Varėnos, Vilniaus rajono.

Žinoma, pačios sunkiausios būklės pacientai gydomi Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Į mūsų ligoninę patenka vidutinio sunkumo ir sunkios būklės ligoniai.

Džiaugiamės, kad mūsų skyriaus medikų komanda yra labai stipri. Personalas turi ilgametės darbo su sunkios būklės pacientais patirties. Komandoje kiekvieną dieną dirbame kartu su gydytoja Nijole Šavelskiene. Tai pat yra budintys gydytojai, puikios slaugytojos ir jų padėjėjos.

Noriu pasidalinti ir dar viena puikia žinia – nuo trečiadienio turime galimybę pacientams skirti antivirusinį preparatą remdesivirą koronaviruso infekcijai COVID-19 gydyti.

– Kas yra sunkiausia, dirbant su pacientais, sergančiais sunkia COVID-19 forma?

– Asmeniškai man pacientai, sergantys COVID-19 liga, primena amerikietiškus kalnelius. Vieną dieną pacientas, regis, atrodo puikiai, kitą dieną jo būklė gali visiškai pasikeisti – net iki kritinės būsenos. Tuomet visi sprendimai turi būti priimami čia ir dabar. Visada būna netikėtumo faktorius, kuris yra nemenkas iššūkis gydytojui.

Ligos eiga ir sveikimo procesas labai priklauso nuo individualių žmogaus faktorių. Tikrai nėra taip, kad, jeigu tau daugiau nei 60 metų, tai būtinai sunkiai susirgsi. Yra ir 90-mečių, sėkmingai pasveikusių nuo COVID-19 ligos. Jeigu žmogaus imunitetas stiprus, jis ligą įveikia lengviau.

Į ligoninę patenka žmonės, kurie karščiuoja ilgą laiką, kai atsiranda sunkumas krūtinėje, didelis bendras silpnumas, vargina kosulys, dusulys, pasunkėja kvėpavimas, sumažėja fizinio krūvio tolerancija, COVID-19 infekcija komplikuojasi plaučių uždegimu. Daug kam pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

– Ar yra pacientų, kuriems reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos?

– Dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma tik ypatingai sunkios būklės pacientams. Žmonėms, kurie gydėsi ar gydomi mūsų skyriuje, dar pavyko pasveikti ir be tokio gydymo. Yra labai daug tarpinių gydymo būdų, deguonies terapijos metodų dar iki dirbtinės plaučių ventiliacijos. Deguonis teikiamas per nosines kaniules, kaukę ar kaukę su rezervuaru, jo kiekis yra reguliuojamas pagal saturaciją (audinių įsotinimą deguonimi). Taip pat plaučiai geriau ventiliuojami, kai pacientas guli ant pilvo. Jeigu šios priemonės būtų jau neefektyvios ir ligonio būklė toliau blogėtų, tik tuomet prireiktų dirbtinės plaučių ventiliacijos. Šiam atvejui taip pat turime pasiruošę atsarginį planą.

– Kokia paprastai būna žmogaus, sunkiai sergančio COVID-19, būklė? Sunkiems COVID-19 ligoniams dažnai reikia gydyti ne vien kvėpavimo nepakankamumą, bet ir paūmėjusias kitas ligas?

– Ligos eiga būna labai įvairialypė – nuo visiškai besimptomės iki labai išreikštos. Ir paciento būklė taip pat nebūna vienoda – nuo normalios iki labai sunkios. Tai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos ir nuo to, ar žmogus serga gretutinėmis lėtinėmis ligomis. Didžiausią grėsmę kelia širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligos, diabetas, onkologiniai susirgimai.

– Kaip Jūs vertinate įvairiose viešose erdvėse pasisakančius žmones, kurie tarsi neigia koronaviruso buvimą? Ką pasakytumėte tiems, kurie neigia kaukių dėvėjimo būtinumą, nevengia lankytis parduotuvėse, būriuojasi ir nepaiso karantino reikalavimų?

– Tikrai yra skeptikų. Tačiau, kai jų artimieji arba patys sunkiai suserga, nuomonę greitai pakeičia. Ir tuomet jie visiems pradeda pasakoti, kad virusas tikrai yra, ir jis labai pavojingas. Gyvename demokratiškoje šalyje, taigi žmonės gali turėti įvairią nuomonę.

Man asmeniškai viruso buvimas nekelia klausimų – aš kiekvieną dieną su juo susiduriu. Matau savo akimis, kokį poveikį turi žmonėms ši liga.

– Kodėl pavojingas būriavimasis ir vengimas dėvėti apsaugines kaukes?

– Kaukių dėvėjimas pirmiausia apsaugo kitus – taip mes į aplinką išskiriame mažiau aerozolių, kuriuose, sergant, yra COVID-19 ligos sukėlėjų. Ši liga plinta oro lašeliniu būdu, taigi, jeigu žmogus nedėvi kaukės, kalbėdamas, čiaudėdamas, kosėdamas paskleidžia virusus ant įvairių paviršių. Liečiant užterštus paviršius, užsiteršia rankos, kuriomis po to liečiamės prie veido. Per viršutinius kvėpavimo takus šia liga ir užsikrečiama, todėl save apsaugoti galime, teisingai plaudami, o jeigu nėra galimybės, tai nors dezinfekuodami rankas. Šioje vietoje kaukė taip pat pasitarnauja, sudarydama mechaninį barjerą, kuris neleidžia mums nesąmoningai liestis prie burnos ar nosies.

Kuo didesnis atstumas tarp žmonių, tuo mažesnė tikimybė įkvėpti aerozolių su COVID-19 viruso sukėlėjais.

Turime jausti atsakomybę ne tik už save, bet ir už aplink mus esančius žmones, ypač tuos, kurie patenka į rizikos grupę. Derėtų susimąstyti, kokių pasekmių gali sukelti kiekvienas tavo veiksmas. O neatsakingas elgesys juk gali baigtis net ir kažkieno mirtimi…

Be to, virusas dar naujas, neištirtas, niekas nežino, kokių liekamųjų reiškinių išliks po persirgimo šia liga. Kai kas lygina SARS-CoV-2 virusą su gripu, tačiau juos lyginti galėsime, tik praėjus daugiau laiko, kuomet išsiaiškinsime daugiau apie šį ligos sukėlėją.

– Kas Jūsų šiame nelengvame darbe vis dėlto teikia didžiausią džiaugsmą?

– Nelengvame darbe didžiausią džiaugsmą kelia pagerėjusi pacientų būklė, šypsena veide, juos, jau pasveikusius, išleidžiant namo. Dar džiugina kolektyvo susitelkimas, vieninga komanda. Tuomet visos iškilusios problemos sprendžiamos greitai ir efektyviai. Tikrai labai daug reikėjo įdėti pastangų ir resursų, kad atsirastų naujas skyrius COVID-19 sergantiems pacientams.

– Kur semiatės stiprybės ir jėgų, kurių taip reikia šiandien, dirbant ligoninėje?

– Jėgas atgauti padeda gamta ir artimi žmonės. Esu labai dėkinga savo šeimai už palaikymą, jie man suteikia jėgų ir stiprybės judėti toliau.

Laima Rekevičienė