Druskininkų ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas V. Kvedaras patirties sėmėsi tarptautinėje chirurgijos konferencijoje Londone
Druskininkų ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas neseniai sugrįžo iš tarptautinės komandiruotės – šių metų pradžioje jis dalyvavo jau 12-oje Tarptautinės Universitetinių Koloproktologų draugijos organizuotoje konferencijoje Londone. Šio renginio tema – „Dilemos ir debatai kolorektalinėje chirurgijoje“ – sutraukė specialistus iš viso pasaulio, siekiant aptarti opiausius ir sudėtingiausius šios srities klausimus.
Druskininkų ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas V. Kvedaras (antras iš kairės) profesines žinias pagilino Tarptautinėje Universitetinių Koloproktologų draugijos organizuotoje konferencijoje Londone / Asmeninio archyvo nuotrauka
Kaip teigė pats gydytojas, konferencijos formatas ir pasirinktos temos akcentavo situacijas, kuriose medicinos pasaulyje vis dar nėra vienareikšmiškų atsakymų. „Šį kartą daugiausia dėmesio buvo skiriama tiesiosios žarnos vėžio gydymo ir mažojo dubens funkcijos sutrikimų problemoms. Tai sritys, kuriose medicina dar ieško aiškesnių gairių“, – sakė chirurgas.
Diskusijų centre – inovacijos ir nauji gydymo metodai
Viena iš svarbiausių konferencijos temų buvo tiesiosios žarnos vėžio gydymo galimybės. Šiuolaikinė medicina vis daugiau dėmesio skiria neoperaciniams gydymo būdams, tokiems, kaip spindulinė terapija, chemoterapija ir imunoterapija. Pasak V. Kvedaro, šie metodai tampa vis patrauklesni, ypač – ankstyvose ligos stadijose. „Kolorektalinis vėžys gali būti sėkmingai gydomas operaciniu ar kombinuotu būdu, tačiau kartais po gydymo pacientų gyvenimo kokybė ne visada būna pakankamai gera. Todėl šiandien vis dažniau svarstoma apie taktiką „watch and wait“, –savo įžvalgomis dalijosi skyriaus vedėjas.
Kita svarbi diskusijų tema – mažojo dubens organų funkcijos diagnostika ir gydymas. Anot konferencijos dalyvių, šis medicinos laukas vis dar yra tarsi neatrasta žemė. Konferencijos metu buvo pabrėžta, jog nervinių reguliacijos mechanizmų supratimas, susijęs su defekacijos ir kontinencijos fiziologija, per pastarąjį šimtmetį nedaug pasistūmėjo į priekį. „Vienas iš pranešėjų juokavo, kad šioje srityje mūsų žinios beveik nepasikeitė nuo XIX amžiaus. Lietuvoje šiuo metu turime vos vieną vandens sfinkteromanometrą, tačiau jis jau keleri metai neveikia“, – sakė gydytojas.
Technologijų pažanga ir specialistų bendradarbiavimas
Diskusijose taip pat buvo akcentuota naujų technologijų reikšmė – išmaniųjų manometrų, dirbtinio intelekto modelių ir kitų inovacijų panaudojimas diagnostikoje bei gydyme. Tačiau kartu buvo iškelta ir kita aktuali problema – kas turėtų gydyti šių sutrikimų kamuojamus pacientus? Koloproktologai, ginekologai ar urologai? O gal visi kartu? „Būtina turėti aiškų supratimą apie tai, kaip ir kur nukreipti pacientus, kad jie sulauktų tinkamos pagalbos“, – pažymėjo chirurgas.
Konferencija ne tik suteikė naujų žinių, bet ir įkvėpė tęsti mokslinius ieškojimus bei praktines inovacijas. V. Kvedaras pripažino, jog dalyvavimas tokiuose renginiuose leidžia ne tik tobulėti profesinėje srityje, bet ir parsivežti idėjų, kurias galima pritaikyti Lietuvoje. „Laukia dar daug įdomių diskusijų ir naujų atradimų. Kitąmet tikrai planuoju dalyvauti 13-oje „Dilemmas and Debates“ konferencijoje“.
Ši komandiruotė dar kartą parodė, jog tarptautinis bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi yra esminiai veiksniai, siekiant pagerinti pacientų gydymo kokybę.
Druskininkų ligoninė didžiuojasi, jog jos specialistai aktyviai dalyvauja tarptautinėje medicinos bendruomenėje ir prisideda prie pažangios medicinos kūrimo.
Druskininkų ligoninės informacija