Druskininkų ligoninėje – lazerinės operacijos venų varikozei gydyti

Druskininkų ligoninėje nuo praėjusių metų rugsėjo lazerines venų varikozinės ligos gydymo operacijas atlieka kraujagyslių chirurgas Viktoras Šliaužys. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, venų varikozė diagnozuojama net 30-40 procentų pasaulio gyventojų. Išsiplėtusios venos ne tik gadina estetinę išvaizdą, sukelia psichologinį diskomfortą, griauna pasitikėjimą savimi, bet ir yra rimta sveikatos problema – negydoma venų varikozė gresia sunkiomis komplikacijomis. Plačiau apie venų varikozę kalbėjomės su Druskininkų ligoninėje dirbančiu kraujagyslių chirurgu V. Šliaužiu.

– Papasakokite šiek tiek apie save. Kas paskatino pasirinkti Druskininkų ligoninę? Kaip sekasi dirbi? Ar galite pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais?

– Esu kilęs iš lietuviško krašto Lenkijoje – Punsko. Baigiau Kauno medicinos universitetą (dabar –  Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Ten mokiausi Kraujagyslių chirurgijos rezidentūroje. Ją pabaigęs, buvau pakviestas tęsti darbus LSMU Kauno klinikose. Ten yra mano pagrindinė darbovietė.

Nuo 2018 m. atlieku lazerines flebektomijos operacijas. Per visą šį laikotarpį esu sukaupęs nemažai patirties, taikant šį gydymo metodą. Būtent lazerinių operacijų atlikimo tikslu atvykau į Druskininkų ligoninę.

Į Druskininkus atvykau dirbti Chirurgijos skyriaus vedėjo Vytauto Kvedaro ir ligoninės administracijos kvietimu. Manau, kad ši ligoninė yra viena iš perspektyviausių rajono ligoninių Lietuvoje. Administracija sudaro geras sąlygas atvykti gydytojams iš visos Lietuvos. Čia atliekama daug sudėtingų operacijų, gerai išvystytos pilvo ir ortopedinės chirurgijos sritys.

Ligoninei įsigijus modernų lazerį, skirtą venų operacijoms, atsirado puikios sąlygos vystyti šį gydymo metodą ir Druskininkuose. Pasitaręs su Chirurgijos skyriaus vedėju V. Kvedaru ir sukūręs darbo organizavimo strategiją, pradėjau atlikti šias operacijas. Pirmi pacientai buvo išoperuoti 2022 m. rugsėjo 24 d. Šiuo metu jau esame atlikę apie 60-70 lazerinių flebektomijos operacijų. Panašu, kad pacientų, susiduriančių su šia problema, Druskininkų apylinkėse yra daug, todėl tikimės ateityje plėstis ir toliau vystyti šį gydymą.

Mano įspūdžiai apie Druskininkų ligoninę yra puikūs. Ypatingai norėčiau išskirti Chirurgijos skyriaus ir operacinės personalą – slaugytojas, intrumentatores ir pagalbinius darbuotojus, kurie yra labai profesionalūs, išmanantys savo darbą ir mėgstantys dirbti. Operacijų metu mėgstu greitį ir tikslumą, tai didele dalimi priklauso nuo chirurgą supančių žmonių darbo. Manau, kad mums visiems pavyko „susižaisti“ ir sukurti gerą komandą, o tai visų pirma labai naudinga ir palanku mūsų ligoniams.

– Kauno klinikose atliekate daug sudėtingų operacijų, gydant aortos bei periferinių arterijų ligas. O kas yra ta venų varikozė? Ar ši liga pavojinga?

– Venų varikozinė liga – lėtinio pobūdžio susirgimas, pasireiškiantis apatinių galūnių paviršinėse venose. Ši liga didele dalimi yra genetiškai determinuota, tačiau jos progresavimui nemažą įtaką daro sėslus gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas, stovėjimas, fizinio aktyvumo trūkumas. Šis susirgimas atsiranda dėl sutrikusios vožtuvų funkcijos venose ir pasireiškia apie 50 proc. žmonių populiacijos.

Venų varikozinė liga daugelį pacientų vargina dėl jos estetinio pasireiškimo – paryškėjusio venų tinklo kojose, voratinklinių rezginukų, varikozinių mazgų. Tačiau labai dažnai ji yra susijusi su komforto ir gyvenimo kokybės pablogėjimu dėl pasireiškiančio kojų sunkumo, tinimo, niežėjimo, besikartojančių mėšlungių. Vėlesnėse stadijose liga veda prie odos pakitimų – ipodermatosklerozės, hiperpigmentacijos. Negydant ligos, gali atsirasti trofinių opų, kurios dažnai komplikuojasi infekcijomis. Venų varikozinė liga derinyje su kitais rizikos veiksniais gali sukelti venų trombozines komplikacijas. Pavojingiausia iš jų – giliųjų venų trombozė, neretais atvejais vedanti prie plaučių arterijos tromboembolijos, kuri pacientui gali būti ir mirtina.

Sunku prognozuoti, kokiu greičiu ir kiek toli liga pažengs konkrečiam pacientui. Svarbu suprasti, kad tik intervencinis / chirurginis gydymas gali visiškai sustabdyti venų varikozinės ligos progresavimą. Neintervencinės priemonės (flebotoniniai vaistai, heparinizuoti tepalai, kompresinės kojinės) gali palengvinti ligos simptomus, tačiau pati venų varikozė ilgainiui progresuos. Tik pašalinus ligos priežastį, galima pasiekti gerų estetinių bei gyvenimo kokybę gerinančių rezultatų.

– Kada pacientas turėtų kreiptis pas Jus dėl venų varikozinės ligos gydymo?

– Atsiradus bet kuriems mano anksčiau minėtiems požymiams, rekomenduojama kreiptis į kraujagyslių chirurgą. Konsultacijos metu visada yra atliekamas venų echoskopinis tyrimas, kurio metu įvertinama venų vožtuvų funkcija, nustatoma „serganti“ vena. Kraujagyslių chirurgas aptaria su pacientu ligos gydymo variantus, o gydymo taktika pasirenkama kartu.

– Papasakokite apie venų varikozinės ligos gydymą lazeriu – kuo šis metodas skiriasi nuo „atviros“ operacijos?

– Endoveninė lazerinė termoabliacija (EVLT – Endovenous Laser Thermoablation) – šiuolaikinėje kraujagyslių chirurgijoje jau yra tapusi „auksiniu gydymo standartu“. Ji pakeitė medicinine prasme jau pasenusią atvirą chirurginę venų varikozinės ligos operaciją dėl savo minimaliai intervencinio pobūdžio. Lazerinės operacijos metu išsiplėtęs venos kamienas nėra mechaniškai pašalinamas, taigi nereikia didelių pjūvių. Echoskopija padeda kontroliuoti punktuojamą „sergančią“ veną, į ją įvedamas šviesolaidis ir, panaudojant lazerio energiją, vena yra „uždaroma“, tokiu būdu „išjungiant“ ją iš kraujotakos sistemos – rezultatas pasiekiamas akimirksniu.

Svarbu suprasti, kad ir chirurginio, ir lazerinio venų gydymo rezultatai yra labai panašūs – operacinės sėkmės dažnis siekia 97-98 proc. Tačiau lazerinė venų operacija paprastai pasirenkama dėl nepalyginamai lengvesnio pooperacinio laikotarpio. Skirtingai nei atvira operacija, lazerinė atliekama, naudojant vietinę nejautrą, be anesteziologų pagalbos. Kadangi nereikia didesnės apimties anestezijos, nelieka ir galimų komplikacijų rizikos, susijusios su ja. Galutinis estetinis rezultatas yra geresnis, nelieka randų, arba jie yra minimalūs ir nepastebimi. Operacija užtrunka iki valandos, o pacientas po akimirkos savo kojomis gali keliauti namo. Jau pirmąją pooperacinę dieną galima sugrįžti į įprastas savo veiklas bei darbus.

Svarbu pabrėžti, kad Druskininkų ligoninėje atliekamos lazerinės venų flebektomijos operacijos pacientui yra nemokamos.

– Dabar vasara, atostogų laikotarpis. Kuo Jūs užsiimate laisvalaikiu? Kaip pavyksta pailsėti po darbų?

– Labai mėgstu muziką ir sportą. Jau ilgą laiką aktyviai užsiimu dviračių sportu – visą nuovargį ir įtampą geriausiai pavyksta „išvažinėti“. Spėjau išbandyti Druskininkų kelius ir takelius – čia sąlygos šiai veiklai yra nuostabios. Labai tikiuosi ateityje surasti daugiau galimybių patyrinėti gražias šio miesto apylinkes.

Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė: „VšĮ Druskininkų ligoninėje venų varikozės gydymui yra ne tik modernus lazeris, skirtas venų operacijoms. Pas mus dirba ir vienas iš geriausių šios srities specialistų Lietuvoje – kraujagyslių chirurgas, gydytojas Viktoras Šliaužys. Mums, druskininkiečiams, tikrai pasisekė, kad savame mieste galime gauti tokias paslaugas. Ligoninėje atliekamos lazerinės venų flebektomijos operacijos pacientui yra nemokamos. Žinoma, pirminei konsultacijai pas gydytoją, kraujagyslių chirurgą reikia siuntimo.

Tikrai raginu pacientus, kuriuos vargina venų varikozės problema, pasikonsultuoti ir, pasitarus su gydytoju, priimti geriausią sprendimą, kuris nulemtų geresnę savijautą.“