Garsus rankininkas Mindaugas Tarcijonas: „Baigus karjerą, būtų idealu gyventi Druskininkuose“

Mindaugas Tarcijonas – vienas iš garsiausių Lietuvos rankininkų, Lietuvos vyrų rankinio rinktinės narys, šiuo metu žaidžiantis Lenkijos Opolės „Gwardia“ klube, sėkmingą rankininko karjerą pradėjo gilias rankinio tradicijas turinčiuose Druskininkuose. Mindaugas šiltai prisimena savo pirmąją trenerę Bronę Draginienę ir vėliau jį treniravusį trenerį Antaną Andrijauską, kurie padėjo pasiekti pirmąsias pergales.

Nuo 16 metų Mindaugas jau treniravosi Kaune, Lietuvos olimpiniame sporto centre. Jam teko žaisti visose šalies rankinio rinktinėse – ir jaunučių, ir jaunių, ir vyrų.

Pirmuosius sėkmingus rankininko žingsnius žengęs Druskininkuose, M. Tarcijonas svarsto čionai sugrįžti ir baigęs profesionalią rankininko karjerą.

– Kuo Jus sužavėjo rankinis? Kodėl būtent šią sporto šaką pasirinkote?

– Rankinis mane sužavėjo tuo, kad tai yra komandinė sporto šaka. Visą laiką buvau komandinių sporto šakų šalininkas. Sudalyvavęs keliose pirmose treniruotėse, supratau, kad liksiu šiame vyriškame sporte ilgam.

– Kokiomis asmeninėmis savybėmis turi pasižymėti rankininkas? Kas šiame sporte yra svarbiausia?

– Šiame sporte, kaip ir visuose kituose, manau, svarbiausias yra charakteris ir kovojimas už savo komandą, jos draugus, klubo ar šalies garbę. Ne paskutinę vietą užima ir fiziniai duomenys, ir, be abejo, talentas.

– Druskininkuose gilios rankinio tradicijos, čia prasidėjo ir Jūsų sportinė karjera? Ar tai lėmė ir sėkmingą Jūsų sėkmingą startą į rankinio pasaulį?

– Pati pradžia buvo Druskininkuose. Tuomet beveik visi mano amžiaus vaikai lankė rankinio treniruotes. Krepšinio ar futbolo treniruotės nebuvo tokios populiarios. Puikių trenerių dėka pasiekėme labai gerų rezultatų Lietuvos čempionatuose. Ir tuomet jau atsirado galimybė siekti rankininko karjeros aukštesniame lygyje.

– Kaip, Jūsų manymu, galima būtų populiarinti rankinį, juo sudominti ir vaikus, jaunimą?

– Krepšinis, deja, Lietuvoje yra numeris vienas. Ir, manau, dar ilgai taip bus. Pats, beje, labai mėgstu stebėti krepšinio rungtynes, ypač, kai žaidžia Kauno „Žalgiris“. Laisvu laiku per atostogas ir pats mėgstu pažaisti krepšinį.

O dėl rankinio, mano nuomone, vienintelis kelias „užkrėsti“ jaunimą šia puikia sporto šaka būtų geri Lietuvos rankinio rinktinės rezultatai. To atkakliai ir siekiame.

– Šiuo metu žaidžiate Lenkijoje, bet esate ir Lietuvos rankinio rinktinės narys. Kurios per sportinę karjerą pasiektos pergalės Jums buvo svarbiausios?

– Jau 8 sezoną rungtyniauju Lenkijos lygoje su Opolės „Gwardia“ klubu.

Su komanda pasiekėme skambių pergalių, bet saldžiausios pergalės buvo su Kauno „Granitu“. Du kartus tapome Lietuvos čempionais ir rungtyniavome prestižinėje Čempionų lygoje.

– Ar ketinate, baigęs karjerą, grįžti į Lietuvą? Galbūt ir į Druskininkus?

– Baigęs karjerą, planuoju grįžti į Lietuvą. Ir būtų idealu gyventi Druskininkuose. Viskas priklausys nuo darbo ar verslo galimybių.

– Kuo skiriasi žaidimas Lietuvoje ir Lenkijoje? Gal kaimynai labiau domisi rankiniu?

– Žaidimas Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi kardinaliai. Ten sirgaliai gausiai renkasi į rankinio rungtynes. Daug televizijos transliacijų. Lietuvoje kol kas rankinis ne toks populiarus. Tikiuosi, kad viskas pasikeis į gerąją pusę.

– Ar dažnai tenka būti Druskininkuose? Kokie įspūdžiai? Kokių pokyčių pastebite?

– Į Druskininkus parvažiuoju maždaug kas 3 mėnesius. Daugiausia laiko, žinoma, čia praleidžiu vasarą – atostogauju visą birželio mėnesį. Grįžęs, kaskart matau, kad kurortas gražėja, pastatai renovuojami, vyksta nemažai naujų statybų. Turistų irgi netrūksta. Dažnai komandos draugai klausinėja apie Druskininkus. Sako, yra girdėję, kad pas mus kurorte labai smagiai galima paatostogauti.

M. Tarcijonas yra Lietuvos vyrų rankinio rinktinės narys/Asmeninio archyvo nuotrauka

– Ar rekomenduojate komandos draugams aplankyti Druskininkus?

– Jau sutarėme, kad keli komandos draugai vasarą apsilankys Druskininkuose. Ir, esu tikras, – jiems čia patiks!

Laima Rekevičienė