Druskininkų „Bočiai“ išsiruošė pasidairyti po ežerų kraštą

Ankstyvą rugpjūčio 10-osios rytmetį Druskininkų „Bočių“ ir Trečiojo amžiaus universiteto keliauti mėgstantys nariai patraukė link Aukštaitijos. Vasarėlei beriedant pakalnėn, pats laikas mėgautis jos teikiamais malonumais. O šįkart malonumų ypač gausu, nes ekskursijos idėjos autorė Genovaitė Puidokienė pasiūlė pasidairyti po puikias Lietuvos vietas – ežerų kraštą: Dubingius, Molėtus ir Mindūnus.

Baigiantis vasarai, Druskininkų „Bočiai“ išsiruošė į kelionę po Aukštaitiją/Asmeninio archyvo nuotrauka

Dubingiai – iškilusi piliavietė Asvejos ežero saloje – mena ir Vytautą Didįjį ir LDK didikus Radvilas (tai jų tėvonija), o ypač – Barborą Radvilaitę susižavėjusį įtakingiausią Europos „renesanso princą“, LDK didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą. Istorinius Dubingius su sala jungia įspūdingas medinis tiltas, kurio ilgis – 76,4 m, plotis – 6 m. Tai vienas iš trijų Lietuvos medinių tiltų valstybiniuose keliuose, turintis turtingą inžinerinę istoriją.

Pažintis su Dubingiais prasidėjo smuklėje. Pačiame miestelyje, gatvių sankryžoje jau antras šimtmetis stovi smuklė, kurią 1842 m. pastatė Boleslovas Tiškevičius. Ji – didžiausia Rytų Lietuvoje, laikoma architektūros paminklu. Čia ir Asvejos regioninio parko Lankytojų centras bei ekspozicija „Ilgiausio Lietuvos ežero slėpiniai, archeologinis paveldas“.

Trumpa malda kankinio šv. Jurgio bažnyčioje, labai jaukioje ir modernioje, kuri atstatyta 2015 m. Pirmoji buvo XV a. pastatyta Vytauto Didžiojo iniciatyva.

Įspūdingiausia vieta Dubingiuose – piliavietė Asvejos ežero pusiasalyje, nenusakomai reikšminga savo praeitimi, susijusi su LDK valdovais, kovomis su kryžiuočiais, įtakinga Radvilų gimine. Išlikę visi rūmų pamatai, kurie siekia XV a., buvę mūriniai dviejų aukštų su rūsiais, bokštu, joje stovėjo trys bažnyčios, laidojimo kripta. Radvilos – seniausia LDK istoriją lėmusi giminė. Archeologinių tyrimų metu 2004 m. atrasti Radvilų giminės palaikai, kuriuos dengė 300 m. senumo nežinomybės šydas. 2009 m. buvusios bažnyčios vietoje įrengta kripta ir jie šiame sarkofage iškilmingai perlaidoti. Ilsisi didingi lietuviai puošniausioje Lietuvos vietoje, apsupti miškų ir ežerų.

Kelionė tęsėsi pramoginiu ritmu. Aplankėme Dubingių žirgyną, „Mini zoo“, japonų sodą, stručių fermą.

Ir štai pasiekėme Molėtus. Klausomės patarimų – neskubėkite, mėgaukitės Molėtų kraštovaizdžiais. Taip ir darėme.

O Mindūnai nustebino ne tik savo naujais originaliais medžioklės ir žvejybos muziejais, bet ir juose dirbančiais paslaugiais žmonėmis, juk Radvilų šaliai atstovauja… Į įspūdingąjį Mindūnų apžvalgos bokštą kopėme ne visi. Bet tie, kurie įkopė, iš paukščio skrydžio gėrėjosi atsiveriančiais vaizdais – Siesarčiu, Baltųjų ir Juodųjų Lakajų duburiais bei ežerais.

Ir štai, kupini geriausių įspūdžių, mes jau vėl savuose Druskininkuose…

Vita Gimaitė