Druskininkų „Bočiai“ dalyvavo Europos gimnastikos festivalyje „Aukso amžius“

Rugsėjo 16-21 dienomis Italijoje, Pesaro mieste, organizuotas 6-asis Europos gimnastikos festivalis „Aukso amžius“, kuriame kartu su 18-os Europos šalių komandomis dalyvavo ir Lietuvos atstovai. Festivalyje pasirodė net 1907 dalyviai. Gausiausia komanda, kurioje buvo daugiau nei pusė tūkstančio dalyvių, atvyko iš Norvegijos. Lietuvai atstovavo 4 komandos: Jungtinis Šiaulių, Joniškio, Rietavo ir Veisėjų šokių kolektyvas „Daisy“, Vilniaus šokių kolektyvas „Lady Dar“, Kauno šokėjų grupė „ With Fly“ ir Druskininkų „Bočių“ linijinių šokių grupė.

 

Druskininkų „Bočių“ linijinių šokių grupės šokėjos iš Pesaro grįžo kupinos neišdildomų įspūdžių/Asmeninio archyvo nuotrauka

 

Festivalis atidarytas rugsėjo 16-ą dieną visų dalyvių eisena į centrinę miesto aikštę „Piaza del Popolo“. Aikštėje surengtame koncerte pasirodė Italijos artistai ir gimnastai. Miestas, kuriame gimė kompozitorius Džoakinas Rosinis, ruošiasi paminėti 150-ąsias jo mirties metines, tad koncerto metu skambėjo šio kompozitoriaus muzika. Visus renginio dalyvius pasveikino Tarptautinės gimnastikos federacijos prezidentas Gherardo Tecchi, palinkėjęs visiems pasisekimo ir smagiai praleisti dienas Pesare.

Kitą dieną surengtos mankštos, praktiniai seminarai ir koncertiniai pasirodymai. Buvo galima rinktis iš 25 seminarų: salsos, tango, zumbos, mankštos baseine, dviračių, irklavimo, šokio su kamuoliais, lankais, ritminės gimnastikos ir kitų.

Visi vakariniai koncertai surengti trijose miesto aikštėse. „Bočiai“ pasirodė du kartus su šokiu „Nuvesk mane prie jūros“ (pagal Irenos Starošaitės dainą). Mūsų komandą lydėjo plojimai viso pasirodymo metu. Mes, linijinių šokių grupės šokėjos, buvome giriamos už šypsenas, entuziazmą ir net už aprangą. O rugsėjo 20-ą dieną surengtame gala koncerte visa Lietuvos komanda sušoko bendrą šokį su skraistėmis pagal Joe Dolan‘o daina „Lady in Blue“. Uždarymo koncerte turėjome parodyti, ko išmokome seminarų metu: lietuvaitės šoko kubietišką salsą, šokį su kamuoliais, ritminius šokius.

Turėjome ir laisvo laiko pabūti prie jūros, pasimaudyti šiltame ir nepaprastai skaidriame Adrijos jūros vandenyje. Šiauliečiai atvyko autobusu, tad jie maloniai pakvietė visus dalyvauti ekskursijose. Aplankėme San Mariną, Rafaelio gimtąjį miestelį Urbiną, kurio pilis yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Visus sužavėjo senovinė miestelio architektūra, siauros gatvelės, Rafaelio paveikslas „Dama tamsiomis pavargusiomis akimis, kurios nebeteko spindėjimo“. Džiugino draugiška mūsų komanda ir jos vadovas Tomas Vaitkus. Mums viešint Pesare, kiekvieną vakarą buvo rengiami teminiai vakarėliai su šokiais ir dainomis. Visi buvo sužavėti Lietuvos komandos prisistatymu pirmame vakarėlyje, kai Tomas mokė visus šokti lietuvių liaudies šokius ir sutartinai dainavome „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.

Paskutiniame uždarymo vakarėlyje, kuriame buvo galima laimėti 3 prizus, mus pradžiugino maloni staigmena: bronzinį prizą laimėjo slovakė, sidabrinį – suomė, na, o auksinį – lietuvaitė – mūsų „Bočių“ buhalterė ir šokėja Genovaitė Puidokienė! Genutė per du mėnesius išmoko italų kalbą ir daug dirbo, kad mūsų kelionė įvyktų sklandžiai. Todėl visa komanda negalėjome atsidžiaugti, kad auksinis prizas teko būtent jai. O tai reiškia, kad kitais metais Pesare ji turės galimybę visą savaitę poilsiauti dviese. Taigi italų kalbą ji mokėsi ne veltui!

Dienos Pesare prabėgo vienu mirksniu. Esame dėkingos Lietuvos asociacijos „Gimnastika visiems“ viceprezidentei Redai Baublienei, kad pakvietė dalyvauti šiame festivalyje. Gaila, kad dėl nemažų išlaidų kelionei, registracijai, viešbučiams, dalyvavome tik 6 šokėjos.

Dėkojame ir generalinei sekretorei Vilmai Povilionienei, kuri vadovavo mums Pesare ir rūpinosi, kad viskas vyktų sklandžiai. Esame pakviestos dalyvauti ir 7-ajame festivalyje, kuris vyks 2020-ais metais Graikijoje, Kretos saloje.

Reikia tikėtis, kad, sportuojant ir šokant, mūsų sveikata tai leis. Labai to lauksime, nes užburianti festivalio dvasia, muzika, judesys, dienos, praleistos su bendraminčiais, liko visam gyvenimui.

 

 Laimutė Radinienė