„Problemų sprendimus turi inicijuoti valstybė“

Ne vienerius metus užsitęsusi pandemija, karas Ukrainoje, kylančios transporto ir paslaugų kainos, geopolitiniai pokyčiai lėmė tai, kad paskutinius dvejus metus sumažėjo užsienio turistų skaičius ne tik Druskininkuose, bet ir visoje Lietuvoje. Akivaizdu – be ryžtingų Valstybės sprendimų neįmanoma ne tik padidinti užsienio turistų srautų, bet ir sugrąžinti priešpandeminio lygio situaciją. Dėl karo Ukrainoje, pritaikius sankcijas Rusijai, sutriko dujų tiekimas, todėl, artėjant šildymo sezonui, kyla naujų iššūkių, kaip reikės šildytis savo būstus. Apie šias problemas ir būdus joms išspręsti kalbamės su Druskininkų savivaldybės meru Ričardu Malinausku.

– Mere, kokia turizmo situacija Druskininkuose, Lietuvoje? Kokias matote turistų sugrąžinimo galimybes?

– Gavome pirmojo šių metų pusmečio turizmo statistiką: pirmąjį 2022 m. pusmetį mūsų kurortą aplankė 174 748 registruoti turistai (rekordinis 2019 m. tuo pačiu laiku 176 230). Palyginimui – pernai per pirmąjį pusmetį Druskininkus buvo aplankę vos 46 891 turistas. Tačiau nakvynių skaičius kol kas pasiekė tik 70 proc. priešpandeminio lygio.

Džiugu, kad didėja turistų srautai iš Lietuvos, bet būtent svečiai iš užsienio apsistodavo kurorte ilgiau, dėl to būdavo daug geresni nakvynių rodikliai. Neabejoju, kad užsienio turistų praradimus pajuto ir kiti šalies kurortai. 

– Ar įmanoma užsienio turistų iš naujų rinkų pritraukti be Valstybės pagalbos?

– Lietuvos turizmas per pandemiją ir taip gavo žiaurų smūgį, bet valstybės pagalba nebuvo tokia efektyvi, kaip dauguma tikėjosi. Didžioji liūto dalis atiteko išvykstamajam turizmui, konkrečioms net ne Lietuvos bendrovėms, kai tuo tarpu į atvykstamąjį turizmą, kuris generuoja pelnus ir užtikrina žmonėms darbo vietas, buvo gerokai mažiau investuota.

Toks valstybės požiūris ir veiksmai atsilieps ateityje.

Turint omenyje kylančias kainas, ar neatsitiks taip, kad kurortai, negalėdami išsilaikyti, bus priversti kelti paslaugų kainas, ir šiandien palyginti nebloga turizmo statistika ims sparčiai ristis žemyn?

Šiandien Valstybė neįvertina turizmo srities. Deja, bet ji nėra prioritetinė ūkio šaka ir vargu, ar greitu laiku taps.

Tam, kad galėtume susigrąžinti prarastus užsienio svečių rodiklius, labai svarbu vieninga valstybės pozicija, nes, kad ir kiek darbo įdėtume, kiekvienas kurortas atskirai nėra pajėgus situacijos pakeisti.

Šiuo metu Lietuvoje vis dar paskelbta nepaprastoji padėtis. Apie tai užsienio agentūros informuoja savo klientus. Žinau, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje turistai informuojami apie Lietuvoje galiojančią nepaprastąją padėtį ir tai, kad vykti čia nėra saugu.

Bet ar tikrai Lietuvoje yra nesaugu turistui iš Vokietijos, Prancūzijos ir Skandinavijos šalių? Ar neturėtų valstybė ginti poziciją, kad mes esame saugi šalis, turistai yra laukiami ir mes turime ką jiems pasiūlyti?

Ar kas nors paskaičiavo, kiek sprendimas tęsti nepaprastąją padėtį kainuoja Lietuvos turizmui?

Druskininkų atvejis – atskira tema. Neduoti, neleisti, uždrausti, neorganizuoti, stabdyti – būtent to šiandien iš valdančiųjų sulaukia didžiausias šalies kurortas.

Statome visos šalies kultūriniam turizmui reikšmingą objektą – Druskininkų turizmo ir kongresų rūmus – ir pagalbos iš šiandieninės valdžios nesulaukiame.

Norime įrengti inovatyvų šviesų parką – mums neleidžiama pakeisti miško žemės paskirties į želdynų. Mes neplanuojame statyti daugiabučius ar iškirsti medžius – juos Druskininkuose saugome kaip savo akį! Tiesiog, norint įrengti šviesų parką, reikėtų sutvarkyti teritoriją ir, nepakeitus žemės paskirties, to daryti negalima.

Jei kiti kurortai gali teritoriją išplėsti per pusantrų metų, tai Druskininkai priversti dokumentus tvarkyti 7-erius metus. Ir dar pabaigos nematyti… Esame tarsi ta ujama podukra, kuriai nespėjus sunešioti vienų klumpių, tuoj duodamos kitos – geležinės.

Kurortus smukdo ne tik pandemija, karas ir jo padariniai. Kurortus smukdo valstybės požiūris.

– Kokių veiksmų imsitės?

– Druskininkai taip paprastai nepasiduos. Visomis išgalėmis ieškome finansavimo galimybių Kultūros ir kongresų rūmams, kurių baigtumas šiandien – jau apie 76 proc., „Snow Arena“ laukia investuotojo, kuris, tikimės, pavers šią vietą dar didesniu traukos centru. Stengiamės, kad visos kurorte organizuojamos šventės būtų inovatyvios ir originalios.

Džiaugiuosi, kad ir mūsų verslininkai nuolat galvoja, kaip pritraukti turistų – siūlo jiems naujienų, patrauklių akcijų, garsių atlikėjų koncertus.

Verslo atstovams primenu, kad Druskininkams labai svarbi kurorto rinkliava – kiekvienas euras panaudojamas miesto tvarkymui bei rinkodaros priemonėms, kurios duoda akivaizdžią naudą.

– Pakalbėkime apie ūkinius reikalus. Artėja šildymo sezonas, o dujų tiekimas dėl geopolitinės situacijos yra sutrikęs. Ar druskininkiečiai neturės problemų dėl šildymo ateinančią žiemą?

– Prieš metus pradėjus brangti gamtinėms dujoms, jautėmės stabiliai, nes Druskininkus šildančioje katilinėje 87 proc. kuro sudaro biokuras. Dujos sudaro 11 procentų ir yra reikalingos kaip papildomas kuras prie žemesnės, kaip minus 5 laipsniai temperatūros.

Statyti katilus ir 100 proc. pereiti prie biokuro yra ekonomiškai nenaudinga.

Ne paslaptis, kad iki šiol didžioji dalis pigaus biokuro Lietuvą, o taip pat ir Druskininkų katilinę, pasiekdavo iš Baltarusijos, tie 11 proc. mums reikalingų dujų – per Baltarusiją iš Rusijos.

Tačiau valstybei priėmus įstatymo pataisas, kuriomis draudžiama tiekti dujas iš valstybių, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, situacija staiga apsivertė aukštyn kojom. Ir šiandien Druskininkų dujų vartotojai (beveik 7000 centralizuoto šilumos tiekimo vartotojų, 3000 privačių buitinių dujų vartotojų ir daugiau nei dvi dešimtys verslo objektų) rizikuoja likti ir be dujų, ir be šildymo.

– Ką gali padaryti Druskininkų savivaldybė?

– Druskininkai nesprendžia geopolitinių klausimų, diskusijų šia tema nekeliame. Mes, savivalda, pirmiausia atstovaujame savo gyventojų interesams – primenu, kad valstybė paliko Druskininkus kaip energetinę salą, taip ir nenutiesusi dujotiekio.

Išeities iš susidariusios situacijos penktadienį bandėme ieškoti, kalbėdamiesi su Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, ESO ir „Litesko“ atstovais, bet kol kas konkrečių sprendimų nėra, o laikas bėga.

2020 m. kurorte pradėjo veikti ESO suskystintų gamtinių dujų stotelė, kurioje numatyta ir galimybė įrangos išplėtimui, ir papildomos talpos įrengimui. Galbūt tai galėtų tapti išeitimi, valstybei sprendžiant dujų užtikrinimo klausimą? Pabrėžiu, kad tai turi padaryti valstybė – druskininkiečiai neturi mokėti už konkrečius valstybės apsisprendimus.

Jei buvo nuspręsta, kad gamtinių dujų iš konkrečių šalių nebeperkame, turėjo būti priimti ir konkretūs sprendimai, kaip užtikrinti vartotojų interesus ne druskininkiečių sąskaita.

Visos alternatyvos, kurios šiandien galėtų pakeisti dujas, yra arba labai trumpalaikės, arba reikalauja mažiausiai kelerių metų didelių investicijų. Kodėl tos investicijos turi būti daromos druskininkiečių sąskaita?

Pagrindiniai klausimai, kuriuos iškėlėme Energetikos ministerijai, – iš kur gauti reikiamą kiekį dujų, jei iki šiol jas tiekusiai bendrovei tai daryti uždrausta, o galinčios teikti dujas to nedaro? Ir kokiomis sąlygomis mes galėtume gauti dujas?

Suprantu, kad kainas ir sąlygas prognozuoti sunku, bet druskininkiečiai yra tokie patys vartotojai, kaip ir visos Lietuvos žmonės. Kodėl už tai, kad valstybė nesugeba jais pasirūpinti, jie turėtų mokėti daugiau?

Daugelį kartų kartoju – mes esame prieš karą, palaikome Ukrainą ir remiame pagalbą jai, bet mūsų valstybės viduje priimami sprendimai negali be šildymo palikti tūkstančių žmonių.

Jei buvo nuspręsta, kad gamtinių dujų iš Rusijos neperkame, kodėl nebuvo pagalvota apie jas naudojančius žmones? Kodėl nebuvo priimti atitinkami sprendimai, kad žmonės nepajustų jokių nepatogumų ir finansinės naštos?

Energetikos ministerija „Litesko“ paprašė pateikti šios situacijos išsprendimo veiksmų planą. Galbūt, jį pateikus, atsiras konkretūs sprendimai? Būtinai informuosiu, kaip toliau bus sprendžiama situacija.

– Jau ne vienerius  metus vyksta teisiniai procesai dėl privačių teniso kortų, kuriuos Generalinės prokuratūros užmoju, norima sulyginti su žeme. Ar yra poslinkių šioje byloje?

– Prireikė beveik dvejų metų, kad absurdiškas Generalinės prokuratūros užmojis sulyginti su žeme privačius teniso kortus Druskininkuose būtų atmestas. Generalinė prokuratūra visą šį laiką žlugdė projektą, kuris skirtas viešam interesui. Šią savaitę teismas labai aiškiai pasakė, kad nenustatyta ir neįrodyta viešojo intereso pažeidimų, statiniai atitinka žemės naudojimo paskirtį bei būdą, ir dar praleistas terminas administracinio akto nuginčijimui.

Kol vyko beprasmis bylinėjimasis, projektas buvo užkonservuotas – sustabdytos visos II etape suplanuotos investicijos: administracinio pastato ir dengto paviljono, skirto kultūriniams ir sportiniams renginiams, statybos.

Buvo tiesiogiai pakenkta projekto vystymui, o ypač – antram etapui, kuris dėl Generalinės prokuratūros mestų nepagrįstų kaltinimų negalėjo būti pradėtas.

Niekas taip ir nesugebėjo atsakyti, kodėl vietoj nelegalių daržų viešojo konkurso būdu ir privačiomis investicijomis iškilę teniso kortai užkliuvo Generalinei prokuratūrai ir kieno viešieji interesai būtų pažeisti dėl kurorte vystančių teniso varžybų?

Šiandien galiu pasidžiaugti, kad, šaliai vadovaujant šiam prezidentui, teismai ir teisėjai laisvėja ir priima sprendimus, vadovaudamiesi įstatymais, o ne įsakymais.

Generalinė prokuratūra turės padengti daugiau kaip 15 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Šie pinigai – iš visų jūsų, mokesčių mokėtojai, kišenės. Ir jie turės būti sumokėti vardan kažkieno politinių interesų ir noro kenkti Druskininkams.

Žinoma, šis teismo sprendimas dar gali būti apskųstas. Laikas parodys, į kieno pusę pasvirs svarstyklės: į sveiko proto ar Generalinės prokuratūros noro keršyti ir kenkti.