Simona Uscilaitė-Jančiulienė: „Norėčiau, kad Druskininkuose įkurtas naujasis verslumo centras taptų verslo kontaktų Meka“
Neseniai Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktoriaus pavaduotojos verslui konkursą laimėjusi Simona Uscilaitė-Jančiulienė džiaugiasi galimybe naujajame darbe išmėginti sukauptą patirtį ir žinias. Šiandien ji gyvena naujo Druskininkų verslumo centro įsteigimo nuotaikomis ir yra įsitikinusi, kad toks centras mieste yra labai reikalingas.
Po mokyklos baigimo studijuoti į sostinę išvykusi Simona į Druskininkus sugrįžti tikrai neplanavo, tačiau šiandien ji džiaugiasi, kad su šeima gyvena ir profesines svajones įgyvendina būtent čia.
– Kodėl gyventi ir dirbti pasirinkote Druskininkus?
– Čia gimiau, užaugau ir tik studijų metais buvau palikusi Druskininkus. Tiesa, po mokyklos baigimo tikrai neplanavau sugrįžti, nes tuo metu Druskininkai buvo miręs miestas, nė iš tolo nepanašus į dabartinį. Todėl ir sakiau – čia tikrai negyvensiu…
Bet viskas taip susiklostė, kad ne tik pati sugrįžau į savo gimtąjį miestą, bet ir kitus kviečiu. Čia gera poilsiauti, gera gyventi, auginti vaikus, derinti darbą su poilsiu. Tik verslo situacija, mano manymu, vis dar sudėtingesnė.
Prieš kokius šešerius metus, kai Druskininkuose buvo uždarytas vieno banko padalinys, kuriame dirbau, buvau susiderinusi darbus ir beveik pakėlusi sparnus išvykti iš Druskininkų, būčiau dirbusi Vilniuje. Bet aplinkybės susiklostė taip, kad likau. O šiandien džiaugiuosi, kad padėsiu kitiems verslams Druskininkuose įsitvirtinti, augti arba atvykti ir kurti verslus čia, juos puoselėti.
S. Uscilaitė-Jančiulienė džiaugiasi, kad su šeima gyvena ir profesines svajones įgyvendina gimtuosiuose Druskininkuose / Roberto Kisieliaus nuotrauka
– Kokias studijas esate pabaigusi?
– Studijavau Socialinius, Europos Sąjungos politikos ir administravimo mokslus, turiu vieną bakalauro ir du magistro diplomus. Bet niekada nedirbau socialinėje srityje. Pradėjau nuo bankų sektoriaus, nors mano studijos nebuvo susijusios su finansais. Išpildžiau savo vaikystės svajonę – visada norėjau būti bankininke. Banke įgytos žinios praverčia versle ir mano šiandieniniame darbe.
Man žinomi finansavimo niuansai, kasdienės bankininkystės problemos. Žinau, į ką kreiptis dėl finansavimo, paskolų, kaip planuoti biudžetą, valdyti finansus. Ir į „Start4networking“ verslių moterų klubą aš atėjau kaip finansų srities atstovė. Pati turiu mažą finansinių paslaugų verslą, dėl to žinau, kur verslui skauda, kokios pagalbos reikia ir kiek, bendraudami, žmonės gali padėti vieni kitiems. Dirbu finansų srityje, esu asmeninė finansų patarėja, konsultuoju žmones įvairiais finansavimo, investavimo, taupymo, biudžeto planavimo klausimais, vedu mokymus, esu lektorė. Ir visa tai panaudoju šiandieniame darbe, kaip savo stipriąsias puses.
– Druskininkuose kuriate unikalų verslumo centrą. Kokia pagrindinė naujojo projekto idėja? Kas jau daroma ir ką ketinate nuveikti, kad tas verslo gyvenimas Druskininkuose palengvėtų?
– Kai tik prasidėjo karantinas, aš stačia galva nėriau į tinklaveiką. „Start4networking“ – tarptautinis moterų verslo ryšių (tinklaveikos) ir rekomendacijų klubų tinklas, apjungiantis verslininkes ir ekspertes bei įvairiausias jų verslų sritis. Mokiausi ambasadorystės – valdyti, kurti, organizuoti verslo bendruomenes, padėti verslams augti, plėstis. Šią praktiką, įgytą per tris pastaruosius metus, noriu pritaikyti Druskininkuose ir padėti čia veikiantiems bei būsimiems verslams.
Per keletą metų intensyvaus darbo tinklaveikoje supratau pagrindinį dalyką – smulkiems ir vidutiniams verslams ypatingai yra reikalingas bendravimas, rekomendacijos, visokeriopa pagalba, palaikymas ir motyvavimas. Ne tik savo artimos aplinkos, bet ir kitų verslų bendruomenės.
Taigi mano misija naujai kuriamame Druskininkų verslumo centre (ateityje jis veiks Druskininkų švietimo centro patalpose) – padėti besikuriantiems verslams, kurie turi minčių, idėjų, talentą, bet neturi įrankių, priemonių ir žinių, nuo ko pradėti, kaip plėtoti verslą.
– Kokios pagalbos iš Jūsų gali tikėtis verslininkai?
– Projektų už verslininkus nerašysime, bet konsultuosime, nukreipsime, rekomenduosime, suvesime, parodysime galimybes. Planuojame pakviesti specialistus, kurie Druskininkų verslininkams pristatytų finansavimo programas, kad jie sužinotų, kas vyksta Lietuvoje ir užsienyje, iš kur galima gauti paramą, finansavimą. Informuosime, kiek Druskininkų savivaldybė prisideda prie smulkių ir vidutinių verslų augimo, suteiksime informaciją, kaip teikti paraiškas, kokios yra finansavimo galimybės.
Ketinu dar labiau stiprinti bendruomeniškumo dvasią Druskininkuose, organizuosiu reguliarius verslo bendruomenės susitikimus, kuriuose bendromis jėgomis bandysime vieni kitiems padėti.
Žinoma, šiandien mes dar neturime erdvių, bet mūsų užmojai yra dideli. Turime tikslą per porą metų atidaryti verslo bendruomenės bendradarbystės centrą, kuriame bus įkurtos ir atviros darbo vietos, į kurį žmonės, dirbantys iš namų, galės ateiti ir dirbti kartu su kitų verslų atstovais.
Taip dirbant, nuolat bendraujama, kartu pietaujama, einama pailsėti, kalbamasi, dalijamasi informacija, žiniomis, pasisemiama idėjų iš aplinkinių – bendraujant, atsiranda labai daug idėjų, ką galima padaryti kartu. Dirbant kartu bendradarbystės erdvėje, galima pamatyti, kaip kolega išsprendė vieną ar kitą problemą, kokius partnerius susirado, kokią platformą naudoja, į kokius mokymus ėjo, kokius specialistus samdėsi. Taigi yra noras turėti erdvę, kurioje burtųsi verslas.
– Kaip šią idėją priima patys Druskininkų verslininkai, kiek jie geranoriški vienas kito atžvilgiu ir kiek jie nori, stengiasi padėti?
– Man atrodo, kad iki šiol nebuvo bandyta apjungti visus – vidutinius, mažus ir didelius – verslus. Kažką panašaus daro asociacija „Druskininkų klubas“, tačiau jų misija yra visiškai kita, nors turima ir daug bendra. „Druskininkų klubas“ turi daug gražių iniciatyvų, finansuoja, remia ir skatina nusipelniusius vietos bendruomenės narius, jungia net tik verslininkus, bet aktyvius švietimo, viešojo sektoriaus atstovus. O mes steigiame nepelno siekiantį verslo bendruomenės centrą, kuriame didelį dėmesį skirsime mažų ir vidutinių verslų atsiradimui, plėtrai, inovacijoms, technologijoms bei naujovėms. Žinoma, sieksime bendradarbiauti ir su verslo klubu, kuris yra subūręs didelę verslo patirtį turinčius Druskininkų verslininkus. Jie galėtų tapti mentoriais smulkiam, pradedančiam verslui.
Norisi įtraukti ir Druskininkuose besimokantį jaunimą, kad jis nuo mokyklos galėtų save išbandyti įvairiose verslo srityse. Jeigu turės idėjų, originalių minčių, galės jas pateikti, atėjęs į bendradarbystės centrą. Mes, turėdami kontaktus, partnerius, verslininkus, subūrę visus į bendrą centrą, galėsime padėti tas idėjas įgyvendinti.
Planuojame daryti nuolatinius renginius – komunikacijos, pardavimų, marketingo, teisinių bei finansinių klausimų temomis. Bendraudami su verslininkais, ieškosime, kas jiems labiausiai rūpi, adaptuosime renginių / mokymų temas pagal poreikį. Juk man gali atrodyti, kad verslui reikalingi, tarkime, socialinių tinklų, pardavimų, finansinių įgūdžių, mokymai. O gal jam reikia visai kitokios pagalbos?
Svarbiausia, kad į Druskininkų verslumo centrą visiems būtų drąsu ateiti ir kalbėtis – ir stambiam verslininkui, ir besikuriančiam, ir šiandien tik verslo liudijimą turinčiam ar vystančiam individualią veiklą. Bet gal jo užmojai dideli? Gal jis turi unikalią idėją, ketina startuoti ir plėstis, užkariauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkas?
– Kas jau padaryta, steigiant Druskininkų verslumo centrą?
– Šiandien jau turime pusės metų renginių sąrašą ir lektorius, kurie iki metų pabaigos druskininkiečiams ves mokymus ir interaktyvias dirbtuves. Planuojame kiekvieną mėnesį organizuoti bendruomenės susitikimus, kuriuose vis bandysime ir mokysimės naujos tinklaveikos metodikos ir verslo iššūkių, problemų sprendimo būdų.
– Papasakokite plačiau apie tinklaveiką.
– Tinklaveika, kitaip dar vadinama networking‘u, yra verslo kontaktų tinklo kūrimas, pažinčių užmezgimas. Tai jokiu būdu nėra tik apsikeitimas vizitinėmis kortelėmis ir savęs pristatymas. Tai – ilgalaikis procesas, bendravimo strategija, per kurią mes kuriame tvarius santykius versle. Nuoširdžiai domėdamiesi kitais, norėdami sukurti vertę kitam, didiname ir savo patikimumą, reputaciją, žinomumą ir, be abejo, konkurencingumą. Mažam ir vidutiniam verslui tinklaveika yra gyvybiškai svarbi, norint konkuruoti ir išlikti verslo pasaulyje.
Ne atsitiktinai ir pirmą renginį, skirtą Druskininkų verslo bendruomenei, dedikavome tinklaveikos temai. Naudodamasi proga, noriu pakviesti visus Druskininkuose esančių ar besikuriančių verslų atstovus į pirmą susitikimą, kuris liepos 13 d. vyks Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centre. Mokymus-dirbtuves „Tinklaveika – nauja verslo sėkmės formulė ar sėkmingo žmogaus misija?“ ves tinklaveikos klubų vystytoja, verslo konsultantė, lektorė Ramunė Kasparavičienė. Daugiau apie renginį galite sužinoti Druskininkų verslumo centro „Facebook“ paskyroje.
Tinklaveika – kontaktų tinklo, socialinio kapitalo pavertimas verslo sandoriais. Ji yra visur – namuose, darbe, mokykloje, versle. Tarkime, susitinka du verslininkai – vienas iš finansų, kitas – iš rinkodaros srities. Jie gali tik šiaip pabendrauti apie orą, bites, kiekvienas pasigirti apie save ir savo paslaugas. Arba jų bendravimas gali būti tikslingas, jeigu jie pasidomi, kuo vienas kitam galėtų būti naudingi, kaip galėtų padėti, pasipasakotų, kokias verslo problemas tuo metu sprendžia, su kokiais iššūkiais susiduria.
Išgirdęs, kas tuo metu kitam rūpi, išnaudodamas savo socialinį kapitalą, verslus, draugus, pažįstamus specialistus, vienas verslininkas gali kitam pagelbėti, nukreipdamas, padėdamas arba pasidalindamas savo patirtimi. Kai tą patį daro ir kitas – domisi kolega, jo veikla ir klausia, kuo galėtų padėti, tinklaveika veikia abiem kryptimis ir tada ji yra veiksminga.
– Taigi pagrindinė idėja – padėti, o ne stengtis sužlugdyti konkurentą?
– Kai aš dirbau versluose, tame pačiame bankų sektoriuje, turizme, visur mačiau labai didelę konkurenciją. Konkurencija ir šiandien išlieka labai didelė. Tačiau būdama tinklaveikoje – verslių moterų klube, aš pamačiau ir kitą pusę. Dabar žinau, kad gali būti ir kitaip. Realiai net du konkuruojantys verslai, kurie daro tą patį, suvieniję savo jėgas, gali padaryti daugiau, nei vienas su kitu konkuruodami. Kiekvienas turi savo stipriąsias puses. Tarkime, vienas turi daugiau gebėjimų komunikacijos srityje, o kito galvoje gimsta genialios idėjos. Sujungę pajėgas, jie galėtų sukurti bendrą produktą, kuris gali išplėsti verslo apimtis. Be to, kiekvienas iš verslininkų turi savas auditorijas. Ir jeigu vienas į kitą žiūri ne kaip į konkurentą, bet kaip į partnerį, bendras produktas galėtų pasiekti dvigubai didesnę auditoriją.
Aš noriu parodyti Druskininkų verslininkams, kad mes, bendraudami ir dalindamiesi savo „know how“ (liet. praktinė patirtis), galime vienas kitam padėti. Labai noriu, kad atsirastų poreikis išeiti iš uždarų kabinetų, įmonių ir užsukti į naująją mūsų erdvę. Tikiu, kad Druskininkų verslo atstovai pamatys ir supras, kad reikia neužsidaryti vienas nuo kito, nekonkuruoti, o bendradarbiauti.
Druskininkuose veikia daug įmonių, klubų, bet dažniausiai jie vieni kitų net nepažįsta, nežino, ką jie veikia, kuo gyvena, kaip galėtų vieni kitiems padėti, sujungtų pajėgas ir padarytų daugiau. Tai kol kas nevyksta, bet aš labai noriu juos suburti, kalbėtis, diskutuoti, ieškoti veiklos sričių, partnerių, „išeiti“ iš Druskininkų ribų, plėstis toliau – geografija yra labai didelė.
– Jūs neseniai pradėjote dirbti Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktoriaus pavaduotoja. Ar naujasis Druskininkų verslumo centras yra Jūsų inicijuotas naujas TVIC produktas?
– Viena iš TVIC veiklos sričių – verslo informavimas, konsultavimas ir pagalba, už kurią aš ir esu atsakinga. Man labai norisi šią sritį sustiprinti. Mūsų įstaigoje daugiausia dėmesio skiriama su turizmu susijusiems verslams – viešbučiams, sanatorijoms, SPA centrams, kavinėms, restoranams, pramogoms. O visi kiti verslai tarsi lieka „už durų“, nežinome, kokių jų yra ir ką jie veikia, ko jiems trūksta. Gal jiems reikėtų, tarkime, infrastruktūros paslaugų ar specialistų pagalbos. Juk ir stambiam verslui gali prireikti kompetentingo teisininko ar rinkodaros kompanijos. Tik kalbėdamiesi ir bendraudami, mes vienas kitam padėsime
Gal Druskininkuose yra individualiai dirbančių ir laisvai samdomų reklamos, komunikacijos, finansų specialistų, kurie nenori dirbti samdomo darbo, bet gali sudaryti sutartį vienam ar kitam projektui ar darbui?
Aš sieksiu, kad Druskininkų verslumo centras būtų verslo kontaktų Meka žmonėms, kurie, čia atėję gautų informaciją, kur, kada, eiti, ką reikia daryti, į ką kreiptis – vieni kažko ieškos, kitiems reikės savo paslaugą pasiūlyti. Duomenų bazėje bus informacija apie teikiamas paslaugas, įkainius, kontaktus. Suvesime paslaugas teikiančius ir jų ieškančius verslo atstovus, ir visi bus laimingi.
Todėl mano siekiamybė – viena vieta, vienas taškas, kuriame burtųsi visi Druskininkų verslai – naujai besikuriantys ir seni verslo vilkai, kurie galėtų prisidėti savo patirtimi, žiniomis ar net finansais.
Pernai gimnazistams vedžiau finansinio raštingumo kursą – nuo spalio iki gegužės. Neformalus tas kursas buvo, tik pabandėme. Labai džiaugiuosi, kad buvome pirmieji, organizavę tokį kursą. Ir Vilniaus mokyklos mane kviečia, bet deja, turiu atsisakyti, nevažiuoju. Nėra laiko važiuoti, o be to, norėjau atiduoti duoklę Druskininkams, čia išbandyti naujoves.
Šią veiklą pratęsime naujajame verslumo centre. Po poros metų turėsime erdves Švietimo centro palėpėje. Ten galės rinktis visi – ir jaunimas, ir smulkus verslas, galės rengti projektus, renginius ir kita.
– Ko iš naujojo Druskininkų verslumo centro gali tikėtis verslo atstovai?
– Dirbame jau dabar – tik be bendradarbystės erdvių. Išnaudosime turimą TVIC infrastruktūrą.
Aš pati naudojausi prieš kelis metus atidaryto Tech spa coworkingo erdvėmis. Ten mobilias darbo vietas galima nuomotis – turėjau išsipirkusi „co-worker‘io narystę. Tau reikia, ateini ir dirbi. Yra žmonių, kuriems to reikia. Dirbant nuotoliniu būdu, galima pabėgti iš namų, pabendrauti su žmonėmis. Aš ten radau bendruomenę, pamačiau, kiek Druskininkuose yra jaunų, verslių žmonių, kuriančių ir turinčių savo verslus, nieko bendro su Druskininkais neturinčių, bet atvažiuojančių čia gyventi su mažais vaikais. Pamačiau poreikį, kad jiems reikia bendrystės, pagalbos, įrankių viešintis, būti žinomiems. Kad nereikėtų išvažiuoti iš Druskininkų. Mano pagrindinis tikslas – kad Druskininkuose būtų gera ir verslams, o žmonės galėtų dirbti bei užsidirbti.
Per pandemiją išmokome dirbti per nuotolį, todėl mūsų šiandien neriboja geografinė zona. Tai ir leidžia šiandien atvykti gyventi į Druskininkus, tačiau kurti savo verslą bet kur, ieškoti rinkų, pardavinėti savo paslaugas „online“. Rasti bendruomenę, bendraminčius, partnerius, įrankius, finansavimą, gyvenamąją vietą, erdves, ofisą, kuriame galėtų dirbti (tai irgi sudėtinga šiandien Druskininkuose) – visa tai pasiūlysime naujajame verslumo centre.
Planuojame Druskininkuose atidaryti verslo „Spiečių“. Perimsime Inovacijų agentūros jau sukurtą strategiją. Atsiras dar daugiau galimybių verslams, nes turėsime ir konsultacijas, ir mentorius, ir verslumo inkubatorius. Padėsime verslui nuo taško A iki taško Ž sukurti ir išleisti į rinką savo paslaugą ar produktą.
Turėsime gražių projektų su jaunimu. Planuojame Druskininkuose organizuoti finansinio raštingumo festivalį jaunimui, surengti „Karjeros dienas“, kad jaunuoliai, dar prieš apsispręsdami, kokią profesiją rinktis, jas „pasimatuotų“. Juk gali būti, kad šiandien svajojama ir geidžiama profesija, ją pabandžius, nebebus tokia patraukli. Galbūt jaunuolių sprendimus pakeistų daug praktikų, daug tikrų gyvenimiškų pavyzdžių, sėkmės ir nesėkmės istorijos, kad vaikai ne tik teoriją žinotų, bet galėtų pakalbėti, pabendrauti, pačiupinėti, įsilieti į verslus ir pažiūrėti, kaip iš tikrųjų viskas vyksta taip.
– Daug kalbėjote apie darbą. Bet minėjote, kad Druskininkuose Jums labai gera gyventi. Ką dažniausiai čia veikiate po darbų?
– Esu mama, su vyru auginame dvi nuostabias mergaites Dyją ir Kają – penkiametę ir dešimtmetę. Apskritai aš esu aktyvi, mėgstu bendrauti. Esu įsiliejusi į sporto bendruomenę Druskininkuose. Jau penkerius metus užsiiminėju „Kangoo Jumps“. Mes ne tik sportuojame., bet ir smagiai laiką leidžiame kartu. Tai prasidėjus pavasariui, mes einame iš salių į stadioną ir būname visą laiką kieme.
Ką aš mėgstu daryti be sporto ir darbo? Iš tikrųjų neretai pasvajoju įsitaisyti ant sofos, nieko neveikti ir filmą pažiūrėti. Bet tai nutinka pakankamai retai, nes aš visada esu veiksme. Dirbu, skaitau paskaitas, vedu mokymus, kuriu projektus. Kol nepradėjau dirbti TVIC, vadovavau „Start4networking“ veiklių moterų klubui. Tai iš tikrųjų to laisvo laiko būdavo labai mažai.
– Tai kas dukrytėms kepa blynus?
– Mergaitėms blynus mūsų šeimoje kepa tėtis… Jis mūsų šeimoje yra virtuvės „šefas“. Savo laisvą laiką aš stengiuosi skirti šeimai ir vaikams, draugams. Iš tikrųjų labai myliu savo šeimą. Mano tėvai yra druskininkiečiai, gyvena Druskininkuose. Vyro tėvai – irgi druskininkiečiai. Tai mes laisvą laiką išnaudojome jų aplankymui. Mėgstame labai skaniai pavalgyti, o šeimoje yra profesionalių „šefų“, todėl nepraleidžiame progos – pietaujame pas vienus tėvus, vakarieniaujame pas kitus. Labai mėgstame keliauti. Stengiamės išnaudoti savo laisvadienius, važiuodami ir pažindami naujus miestus, kultūras ir pačią Lietuvą.
Visada aktyviai leidau laisvalaikį, eidavau sportuoti į SPA centrus. Rinkdavausi aktyvias treniruotes su kompanija. Beje, tuometu irgi vyksta tinklaveika – ten irgi bendraujama. Man įdomu, ką kas veikia, kuo užsiima, kuo gyvena, kokios bėdos kamuoja, kas naujo.
Kai sportavau, SPA centruose matydavau žmones, kurie, po treniruočių ar procedūrų ir toliau ten lieka. Su baltu pavydu palydėdavau poilsiautojus. Juk keista būtų pačiai, gyvenančiai Druskininkuose, užsisakyti nakvynę SPA centruose?
Atrodė – toks gėris yra atvažiuoti poilsiauti, būti su chalatu, šlepetėmis ir neišeiti namo, likti mėgautis procedūromis. Tai dabar aš esu ta, kuri važiuoja į kitus kurortus pasilepinti.
Mėgstu tikrinti, žiūrėti. Ir dabar tikrai galiu pasakyti, kad mes Druskininkuose iš tikrųjų turime labai aukšto lygio kurortinį poilsį, gydymą, SPA, viešbučius. Druskininkuose tikrai mes turime kuo didžiuotis,
– O kokia didžiausia Jūsų svajonė Druskininkuose?
– Norėčiau, kad Druskininkai ir toliau būtų pavyzdžiu kitiems miestams, ką mažas miestas gali padaryti ir kokių specialistų pritraukti. Svajoju apie tai, kad Druskininkuose tikrai būtų gera ne tik gyventi, verslauti, bet ir gerai uždirbti.
Paprastai daug kas sako, kad norėtų daugiau laiko skirti sau. Bet aš žinau, kad to laiko nebus, nes aš užsibrėžusi labai daug padaryti. Taigi tektų kažko atsisakyti, kad to laiko būtų daugiau. Todėl dabar tiesiog reikia susidėlioti savo dienotvarkę, darbus, žinoma, mokėti pasakyti kai kam „Ne“, ir to laiko atsiras. O Druskininkuose mes turime idealią infrastruktūrą dirbti ir ilsėtis, nes nereikia po 40 minučių stovėti automobilių spūstyse. Aš galiu, tarkim, per penkias minutes prieš pietus ar po pietų nuvežti vaiką iš vieno būrelio į kitą ir vėl grįžti dirbti. Čia tikrai galiu derinti darbą su poilsiu ir laiku sau. Visos galimybės duotos, tik noro reikia turėti ir mokėti valdyti savo laiką.
Parengė Laima Rekevičienė