Jausmus įžiebė bendras pomėgis driftui

Šv. Valentino diena, švenčiama vasario 14-ąją, dar vadinama ir Įsimylėjėlių arba Meilės diena. Druskininkiečiams Deimantei Radzevičiūtei ir Aurimui Janeikai ši diena – jau antroji jų bendrame gyvenime.

Poros jausmus įžiebė bendras pomėgis ekstremaliam sportui – driftui. Susipažinę Vilniuje, Deimantė ir Aurimas apsisprendė perskelti į Druskininkus – gimtąjį Aurimo miestą. Vaikinas, sakė, kad jį žavi Deimantės atkaklumas, siekiant savo tikslų sporte: „Didžiuojuosi Deimante, nuoširdžiai džiaugiuosi jos pasiekimais ir tuo, kad esame drauge.“

Vilnietės D. Radzevičiūtės ir druskininkiečio A. Janeikos jausmus įžiebė bendras pomėgis ekstremaliam sportui – driftui//Asmeninio archyvo nuotrauka

Iš Vilniaus kilusi, o prieš metus tapusi druskininkiete 27-erių Deimantė Radzevičiūtė – viena iš nedaugelio Lietuvos moterų, įsitraukusių į driftą. Ir pirmoji moteris Lietuvoje, drifto varžybose iškovojusi prizinę vietą. Lietuvos automobilių sporto federacija sportininkei įteikė apdovanojimą – medalį „Metų moteris 2018“. Pasiteiravusi, kokia jos charakterio savybė atsiskleidžia ryškiausiai, Deimantė tik skambiai nusikvatoja: „Gal vietoje atsakymo reikėtų paminėti, kad tarp draugų šiemet esu pripažinta kaip „drifto ragana“? Manau, vairuodama esu veržli, azartiška, greita ir trokštu pergalės!“

– Deimante, kada ir kodėl susidomėjote driftu?

– Driftu susidomėjau dar vaikystėje. Mano susidomėjimą lėmė tėvų požiūris į šią sporto šaką. Tėtis mane visada palaikė, man pradėjus užsiiminėti driftu, o štai mamai reikėjo laiko, kad susitaikytų su šiuo mano pomėgiu. Natūralu, juk driftas – tai vadinamasis kontaktinis sportas, susijęs su rizika, o kiekviena mama norėtų žinoti, kad jos vaikas yra saugus… Vis dėlto mamai pavyko tapti mano fane ir sirgale varžybose; ji gyvena užsienyje, tačiau stengiasi nepraleisti progos stebėti varžybas, kuriose aš dalyvauju.

Rimčiau automobilių sportu susidomėjau, sulaukusi 18-os. Neslėpsiu – man reikėjo gal kokių trejų metų, kol išmokau driftinti. Pradžia, ypač pirmieji metai buvo labai sunkūs. Visko buvo – ir pykčio, ir apmaudo, ir ašarų. Džiaugiuosi, kad nepasidaviau šioms emocijoms, kad užteko atkaklumo ir kantrybės: jau penkeri metai, kai užsiimu driftu, ir ketvirti, kai dalyvauju varžybose.

Moterims, kurios norėtų domėtis driftu, siekti rezultatų, nuoširdžiai patariu: ieškokite savo mokytojo, kuris suprastų, ko, kiek ir kada galima iš jūsų reikalauti. Aš pati, nuo praėjusių metų, turiu puikų mokytoją: tai mano komandos „DriftDevil“ prezidentas Kęstutis Kelpša. Tad galiu drąsiai pasakyti, kad žinau, koks turi būti geras mokytojas. Jo dėka aš daug išmokau ir pasiekiau. Geros, nuoseklios pamokos yra labai svarbios. Ir nieko gero, kai apie tai, kaip reikia važiuoti, aiškina ir moko dešimt skirtingų žmonių. Beje, automobilių sportas nėra vien vyriškas užsiėmimas, kaip galbūt daug kas mano.

Aš pažįstu ne vieną moterį, besidominčią driftu. Kitas dalykas, kad tokių moterų nedaugėja varžybose. Lietuvoje esu viena iš nedaugelio, dalyvaujanti drifto varžybose. Tikiuosi šiais metais daugiau moterų sutikti varžybose.

– Kokiose varžybose dalyvausite artimiausiu metu?

– Laukia po keletą varžybų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Semi-Pro lygos įskaitose. Nekantrauju išbandyti savo jėgas. Manau, nėra ko slėpti – trokštu pergalės ir jos sieksiu. Driftas, manau, yra toks sportas, kai kiekvienas finišas atneša daug džiaugsmo ir yra tarsi laimėjimas. Tačiau man rūpi nuolat gerinti asmeninius rezultatus. Didžiausią savo laimėjimą pasiekiau metais 2018 metų vasarą organizuotame Lietuvos Semi-Pro drifto čempionate Kaune. Iškovojau 2-ąją vietą ir tapau pirmąja moterimi Lietuvoje, užėmusią drifte prizinę vietą. Siekdama šios pergalės, įdėjau daug darbo, energijos. Drifte svarbu gebėjimas koncentruotis, susikaupti, tačiau svarbi ir kantrybė. O siekiant trokštamo rezultato, reikia nemažo įdirbio. Beje, šiais metais pati pradėjau mokytis važiuoti dar ir krosiniu motociklu. Kol kas dar labai bijau, bet man patinka iššūkiai.

D. Radzevičiūtė: „Drifte siekiant trokštamo rezultato, reikia nemažo įdirbio.“/Roberto Kisieliaus nuotrauka

– Drifte labai didelis dėmesys yra skiriamas techniniam automobilio paruošimui. Kas šiuose darbuose padeda?

– Labai padeda ir kuo geriausiai viskuo pasirūpina mano automobilių komandos „Drift Devil“ prezidentas K. Kelpša. Tai pat ir mano draugas Aurimas. Jis pats yra drifto sportininkas, turi garaže ir savo „chuliganą“. Kaip tarpusavy juokaujame, tenka man su juo pakovoti, konkuruoti dėl Aurimo dėmesio. Žinoma, labai svarbus ir visos komandos nuolatinis palaikymas, buvimas kartu: mano komanda padeda man iš visos širdies, kaip tik gali. Be jų įdėto sunkaus darbo nebūtų ir džiuginančių mano rezultatų.

– Ar patinka gyventi ir dirbti Druskininkuose?

– Į Druskininkus persikėliau, susipažinusi su savo gyvenimo draugu. Jis – druskininkietis. Susipažinome drifto aikštelėje. Druskininkus pamilau iš pirmo žvilgsnio.

Čia gyvenu dar tik vienerius metus, tačiau per tokį trumpą laiką šis miestas man tapo labai artimas. Jaučiuosi taip, lyg tai yra mano gimtasis miestas, kuriame užaugau. Dirbu autocentre, tad esu, kaip sakoma, sau artimoje aplinkoje, galiu net gilinti žinias apie automobilius, mechaniką, techniką. Man labai patinka čia gyvenantys žmonės.

Ir dėl to tik dar labiau noriu stengtis dėl Druskininkų.

Gyvenama Vilniuje, organizuodavau kartingų turnyrus. Pamėginsiu ištyrinėti galimybes organizuoti tokias varžybas ir čia, Druskininkuose.

Parengė Ramunė Žilienė