Druskininkų bibliotekos direktorei Laimai Žėkienei – garbingas apdovanojimas iš Prezidento rankų
Netylantys telefono skambučiai, laiškų, lankytojų ir sveikinimų gausa – tokiomis nuotaikomis šią savaitę gyvena Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė, kuriai Vasario 16-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė garbingą apdovanojimą – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.

LR Prezidentas G. Nausėda Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei L. Žėkienei įteikė garbingą apdovanojimą – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį, į renginį ją palydėjo sūnus Rokas ir Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja V. Žagunienė / Roberto Dačkaus nuotrauka
Valstybės apdovanojimai kasmet įteikiami asmenims, kurie savo kasdiene veikla puoselėja mūsų šalį ir garsina jos vardą pasaulyje.
Šiemet Prezidento dekretu buvo apdovanoti 67 nusipelnę asmenys – mokslininkai, menininkai, pedagogai, valstybės tarnautojai ir kiti išskirtinių pasiekimų turintys žmonės.
L. Žėkienei apdovanojimas įteiktas už inovatyvius sprendimus, orientuotus į šalies viešųjų bibliotekų pažangos skatinimą, Druskininkų krašto kultūros ir istorijos puoselėjimą, aktyvų dalyvavimą kultūrinėje ir profesinėje veikloje.
„Kai gavau apdovanojimą, negalėjau patikėti, kiek šalia manęs yra geranoriškų žmonių, kurie taip nuoširdžiai džiaugėsi mano darbo įvertinimu – rašė žinutes, skambino, sveikino socialiniuose tinkluose, aplankė. Tai – tikra atgaiva mano širdžiai, nes supratau, kad viską gyvenime, ko gero, iki šiol dariau teisingai ir vardan žmonių“, – prieš interviu su „Mano Druskininkai“ žurnaliste emocijų neslėpė L. Žėkienė.

– Laima, ką Jums reiškia šis apdovanojimas?
– Man tai yra didelė dovana, kuria nuoširdžiai džiaugiuosi. Labai džiaugiuosi, kad Druskininkai, taip įspūdingai pradėję Lietuvos kultūros sostinės metus, gavo ir kultūros srities apdovanojimą. Šis apdovanojimas – ir visos mūsų savivaldybės bei bibliotekininkų darbo įvertinimas. Manau, kad smagu ne tik man, bet ir visiems druskininkiečiams.
Mano kandidatūrą pasiūlė Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija. Ji pirmiausia buvo pateikta Kultūros ministerijai, jai pritarus, pagal visus nuostatus ir reikalavimus, buvo pateikta Prezidentūrai.
Apdovanojimas įteiktas Vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – man tai labai svarbu.
Labai džiaugiuosi, kad mane į iškilmingą Prezidentūroje organizuotą renginį palydėjo Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė, šio išskirtinio apdovanojimo proga pasveikino Druskininkų savivaldybės vadovai. Malonu buvo gauti jų ypatingą dovaną – bilietą į vasario 16 d. Vilniuje, „Vaidilos“ kino teatre, surengtą tradicinį koncertą, skirtą mano mėgstamiausio poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui. „Vaidilos“ kino teatras jau daugelį metų organizuoja J. Marcinkevičiaus palaikymui skirtus renginius, man buvo garbė viename iš jų sudalyvauti. Dar svarbiau, kad dalis už bilietus surinktų lėšų skiriama Druskininkuose atsirasiančiai J. Marcinkevičiaus atminimo skulptūrai – Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtam paukščiui – įrengti.
Šiemetė Vasario 16-oji buvo viena iš gražiausių dienų mano gyvenime – ryte laukė nuostabus renginys Prezidentūroje, kurioje man įteiktas apdovanojimas, o vėliau – puikus koncertas. Tądien Prezidentūroje sutikau ir daugiau mielų žmonių – Rašytojų sąjungos pirmininkę Birutę Jonuškaitę, aktorę Virginiją Kochanskytę, kardinolą Sigitą Tamkevičių, mane pasveikino kraštietis kunigas Robertas Grigas. Jaučiausi sava tarp Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių.
– Apdovanojimu buvo įvertintas Jūsų, kaip viešosios bibliotekos direktorės, kasdienis, kartais ir nematomas darbas.
– 1991 m. pradėjau dirbti Druskininkų vaikų bibliotekoje, vėliau auginau savo nuostabų sūnų Roką. Sugrįžusi po motinystės atostogų, dirbau Druskininkų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininke, viešosios bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke-metodininke, o nuo 2010 metų rugpjūčio esu direktorė.
Džiaugiuosi, kad Druskininkuose su bendraminčiais subūrėme Poezijos ir kitų menų mylėtojų draugiją „Branduma“, esu šios draugijos narė, dalyvauju projektinėje ir knygų leidimo veiklose.
Koordinuoju Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų įgyvendinimą, atstovauju, skleidžiant gerąją įstaigos darbo patirtį. Parengėme ir įgyvendinome tarptautinius ir respublikinius projektus: ,,Ričardo Gavelio skaitymai“, ,,Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“, ,,Bibliotekos pažangai“, „Bibliotekos pažangai 2“, „Susitikime bibliotekoje“, ,,Intelektinė ir pramoginė biblioteka“, ,,Atrask Europą Druskininkuose“, ,,Druskininkai – europietiškiausias miestas“, ,,Druskininkų krašto tautotyros metraščio leidyba“ (2 tomai), ,,Per skaitymą į kultūrinį tobulėjimą“, ,,Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis yra kurdamas“, ,,Druskininkai – atviras miestas visiems“ ir kiti.
Kai bandau atsigręžti atgal, suprantu, kad per veiklos metus tikrai daug pavyko padaryti.

– Nuo 2010-ųjų biblioteka tapo ne tik ta vieta, kurioje galima paskaityti periodinę spaudą, pasiimti ar pasikeisti knygas, bet ir tikru kultūros židiniu. Čia organizuojami įvairiausi kultūros renginiai, susitikimai, parodos, koncertai…
– Iš tikrųjų pasistengėme, kad biblioteka po renovacijos, kaip tas Feniksas, pakiltų iš pelenų ir pradėtų naują gyvenimą.
Prisimenu, nelengvas išbandymas bibliotekininkams buvo 2008 metais pradėta bibliotekos renovacija, kuri užsitęsė iki 2012 m. dėl tuomet šalį apėmusios krizės. Mums tada teko glaustis Švietimo centro sporto salėje. Bet visas mūsų kolektyvas garbingai tęsė savo misiją ir nenutraukė bibliotekinės veiklos. Neturėjome gerų sąlygų, bet vis tiek organizavome parodas, renginius Švietimo centro erdvėse, nešėme knygas skaitytojams į Socialinių paslaugų centrą.
– Druskininkų bibliotekoje savo nišą randa įvairių amžiaus grupių skaitytojai ir renginių lankytojai.
– Laukiame visų – ir lopšelių-darželių vaikučių, ir mokinių, ir jaunimo, ir pagyvenusių žmonių. Pastebėjome, kad kiekvienas renginys turi savą auditoriją. Beje, kai bibliotekoje viešėjo aktorė Larisa Kalpokaitė, dovanojusi romansų vakarą, specialiai į šį susitikimą atvyko žmonių net iš Marijampolės. Ir tai ne vienintelis renginys, kuriame sulaukėme svečių iš aplinkinių miestų – Alytaus, Marijampolės, Varėnos.
Bet didžiausia padėka vis dėlto skiriama druskininkiečiams, kurie mus myli, skaito knygas, ateina į renginius ir įvairias edukacijas, vertina mūsų jaukią ir šviesią aplinką bei širdies šilumą.
Man labai smagu, kad turiu puikų kolektyvą, su kuriuo esame darni komanda, organizuojame įvairių tradicinių ir netradicinių veiklų, kad žmonės ateitų į biblioteką.
– Koks Jūsų bibliotekos skaitytojas? Ar sunku jį nustebinti?
– Džiaugiuosi, kad žmonės skaito. Juk skaitančio žmogaus akiratis plečiasi, turtingesnė tampa jo kalba, žodynas, lavėja mąstymas, su juo įdomu bendrauti.
Smagu, kai mūsų skaitytojai į biblioteką atsiveda savo vaikus ir skiepija jiems meilę knygoms. Bibliotekoje įrengtas keltuvas, taigi čia patogu lankytis ir mamytėms, ir tėveliams su kūdikių vežimėliais, neįgaliems žmonėms.
Kiekvieną penktadienį pas mus veikia „Pepės klubas“ vaikams, rengiami naujų knygų pristatymai vaikams ir suaugusiesiems. Yra nuostabus klubas „Istorijų skrynia“, kuriame galima kartu prisiminti įvairias istorijas, nutikusias žmonėms, gyvenant Druskininkuose.
Visi turi galimybę veiklas pasirinkti pagal savo pomėgius – darome viską, kad bibliotekoje žmogui būtų smagu, įdomu, jam norėtųsi pas mus sugrįžti.
Nuo COVID-19 laikų mes leidžiame periodikos leidinius neštis į namus, žmonės mažiau laiko praleidžia skaitykloje. O ta erdvė tapo atvira įvairioms edukacijoms, kurios taip pat labai populiarios tarp įvairaus amžiaus bibliotekos lankytojų. Štai prieš Vasario 16-ąją čia organizuota „Tautinės sagės“ edukacija, žmonės pasigamino dailias sages ir jomis pasipuošę atėjo į bibliotekoje surengtą Justo ir Vestos Tertelių renginį.
Į biblioteką sugrįžta keturiasdešimtmečiai ir vyresni žmonės, kurie įpratę daug skaityti, pirkti knygas. Tačiau jos pastaruoju metu tapo labai brangios, ne visiems įperkamos. Taigi knygų mylėtojus gelbsti biblioteka.
Džiaugiamės Druskininkų savivaldybės vadovų dėmesiu ir skiriamu finansavimu, padedančiu atnaujinti bibliotekos knygų ir periodikos fondus. Dėl to skaitytojams galime pasiūlyti populiariausių naujų knygų ir leidinių, čia mokome ir kompiuterinio raštingumo.
Bibliotekos LIBIS sistema skaitytojų aptarnavimo posistemis vis tobulėja, padeda patogiau naudotis mūsų paslaugomis – jie gali stebėti, ar norima knyga yra fonduose, ją rezervuoti, gauti informaciją telefonu, kad ji bus bibliotekoje.
– Koks žmogus, Jūsų manymu, galėtų būti geras bibliotekininkas?
– Svarbiausia – gerumas ir meilė žmogui. Privaloma mylėti žmogų ir stengtis iš visų jėgų jam padėti. Niekada nežinome, kas gyvenime gali nutikti. Tarkime, žmogų ištinka negalia, kuri apriboja jo galimybes gyventi įprastą gyvenimą, pomėgius. Visą gyvenimą mėgęs skaityti žmogus netenka regėjimo – ką jam daryti? Laimė, bibliotekoje dabar galima sulaukti pagalbos.
Kai 2022 m. tapau Elektroninių leidinių valdymo informacines sistemos ELVIS administratore Druskininkų savivaldybėje, atsirado puiki galimybė prisidėti prie gyventojų socialinės atskirties mažinimo bei žmonių, turinčių individualių reikmių, socialinės integracijos, didinant elektroninio turinio, virtualių paslaugų ir infrastruktūros prieinamumą. Tiesiogiai bendrauju su negalia turinčiu skaitytoju, pati išduodu knygas, pagal poreikį nunešu knygas į namus. Savo patirtimi 2024 metais pasidalijau tarptautinėje knygų mugėje „Pasauliu netikiu, pasaka tikiu“ surengtoje diskusijoje „Amžėjanti visuomenė: kaip susigrąžinti buvusį skaitytoją?“.
Didžiuojuosi, kad esu ELVIS administratorė Druskininkuose, į mane drąsiai gali kreiptis regėjimo negalią turintys žmonės. Štai ir dabar ant mano stalo guli radijo imtuvėliai, kuriuos naudodami, žmonės gali klausytis audioknygų. Jiems tai – tikras išsigelbėjimas, o aš jaučiu tarsi Dievo palaimą, kad galiu šiems žmonėms padėti, apkabinti, pabendrauti, aplankyti namuose. Atrodo, padarau nedaug, o žmogaus veidu ima ir nurieda dėkingumo ašara. Kartais verkiame abu iš laimės, kad jis galės į namus parsinešti audioknygą ir išgirsti taip mėgstamą kūrinį, kurio jis kitaip negalėtų perskaityti ar išgirsti. Dėkoju Dievui ir likimui, kad man suteikė galimybę padėti regėjimo negalią turintiems žmonėms mėgautis knyga.
– Kaip Jums pavyksta į biblioteką pakviesti tiek daug įdomių ir garsių žmonių, su kuriais susitikti ateina daugybė žmonių?
– Man atrodo, kad svarbiausia surengti bent keletą puikių renginių, ir suveikia „telefono“ principas, gandas apie juos pasklinda plačiai. Ir tada kviestinis svečias jau žino, kad jis čia laukiamas, kad bus daug susidomėjusių žmonių, jie sulauks atgalinio ryšio.
Įspūdingi buvo susitikimai bibliotekoje su savivaldybės meru Ričardu Malinausku, Česlovu Juršėnu, Nijole Narmontaite, Laima Lavaste ir Ričardu Doveika, Juozu Gaižausku, Vykintu Vaitkevičiumi, Larisa Kalpokaite, Mariumi Čepuliu ir kitais.. Savo knygomis ir atrakcijomis vaikus nudžiugino Tomas Dirgėla, Virgis Šidlauskas, Ignė Zarambaitė, Marius Lasinskas, Dainius Šukys, Marius Marcinkevičius ir kiti vaikų pamėgti rašytojai.
Man atrodo, kad mūsų darbe labai svarbu būti ir išlikti geru, nuoširdžiu žmogumi. Tada ir kiti norės bendrauti – žmonės tą nuoširdumą ir atvirumą labai jaučia.
Dėl to norėčiau visada išlikti nuoširdi bei patikima, kaip vaikystės draugė, kuriai galima patikėti pirmąsias „dideles“ vaikiškas paslaptis.
Laima Rekevičienė