Bendruomenės pirmininkė Asta Bagdonienė: „Jovaišiai – puikiausia vieta naujakuriams“
„Esu maksimalistė. Jei ką darau, tai darau iš visos širdies, negailėdama laiko ir jėgų“, – sakė Jovaišių kaimo bendruomenės pirmininkė, fizinio ugdymo mokytoja metodininkė, Šaulių sąjungos narė Asta Bagdonienė.
Šią energingą moterį tą pačią dieną galima sutikti Serijuose, kur ji veda fizinio ugdymo pamokas, Šventežeryje, kuriame dirba su Jaunųjų šaulių būrelio nariais, Lazdijuose, kur vadovauja dviem asociacijoms bei Jovaišiuose, kuriuose ji susitinka su bendruomenės nariais, renka vaistažoles, kuria puokštes iš linų ir realizuoja įvairius projektus.
Jovaišių kaimo bendruomenės pirmininkė A. Bagdonienė: „Jei ką darau, tai darau iš visos širdies, negailėdama laiko ir jėgų“ / Laimos Rekevičienės nuotrauka
Su A. Bagdoniene pasikalbėjome apie įtemtą ir spalvingą kasdienybę, meilę savo gimtinei, kaimo gyvenimo privalumus.
– Asta, Jūs turite labai daug pareigų ir įsipareigojimų. Pabandykite visus išvardinti.
– Esu Seirijų gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja metodininkė, darbo stažas – 25 metai. Esu baigusi tuometį Kūno kultūros institutą (dabar – Lietuvos sporto universitetas). Taip pat dirbu Šventežerio mokykloje fizinio ugdymo mokytoja ir Jaunųjų šaulių būrelio vadove. Mes su vyru esame šauliai ir aktyviai dalyvaujame Šaulių sąjungos veikloje. Vadovauju dviem asociacijoms – Lazdijų rajono kūno kultūros mokytojų asociacijai ir Lazdijų rajono savivaldybėje likusių be tėvų globos vaikų globėjų asociacijai „Spindulys“. Jau antri metai esu Jovaišių kaimo bendruomenės pirmininkė. Gyvenu Lazdijuose, bet savaitgaliais ir kitomis laisvomis dienomis grįžtu į tėviškę – Kamarūnų kaimą, kuriame esu gimusi.
– Kaip visur suspėjate, kas Jus palaiko?
– Kai nori, visur gali suspėti. Aš moku planuoti laiką. Mano veiklos yra mano gyvenimo būdas, man tai patinka. Visuose mano sumanymuose mane palaiko šeima – vyras ir dukra, gal dėl to ir nesunku viską įveikti.
– Esate Jovaišių kaimo bendruomenės pirmininkė. Ar gerai pažįstate šio kaimo žmones?
– Jovaišių bendruomenę gerai žinau, nes šalia Jovaišių augau, ten mano visa jaunystė praėjo. Tai visus žmones pažįstu.
A. Bagdonienė džiaugiasi, kad jos sumanymus ir veiklas palaiko visa šeima / Asmeninio archyvo nuotrauka
– Kaip pasikeitė Jovaišiai nuo jūsų jaunystės laikų?
– Išmirė labai daug žmonių – ir jaunų, ir pagyvenusių. Bet atsirado naujakurių. Su jais pradėjau labai intensyviai bendrauti. Mūsų kaime jauni žmonės nusipirko sodybą, juos įtraukiau ir į bendruomenės veiklą.
Šiuo metu Jovaišiuose gyvena apie 100 žmonių, daugelis iš jų dirba Druskininkuose.
– Kiek iš šių žmonių aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje?
– Manau, kad apie pusė. Kas nori veiklų, tas ir veikia, o kas nenori, jų niekas neverčia dalyvauti.
– Kokios veiklos Jūsų bendruomenėje populiariausios?
– Visada švenčiame Valstybės dieną, pernai ta proga susirinko apie 100 žmonių. Taip pat švenčiame Jonines. Pernai Jovaišiuose organizavau „Bagažinių turgelį“, į jį atvažiavo žmonės iš Druskininkų, Lazdijų Alytaus, Marijampolės.
Labai aktyviai ruošėmės liepos pabaigoje surengtam tradiciniam Druskininkų krašto kaimo bendruomenių sąskrydžiui. Sudarėme dvylikos žmonių komandą. Mūsų komandos prisistatymas visiems labai patiko – šioje rungtyje laimėjome pirmąją vietą ir savivladybės įsteigtą prizą.
– Kaip Jums sekasi projektinė veikla?
– Parengėme bendruomenės stiprinimo projektą, už gautus pinigus buvo surengtas „Padėkos vakaras“, kuriame atsisveikinome su iki tol Jovaišių kaimo bendruomenei vadovavusiu Vytautu Gintučiu, apdovanojome aktyviausius bendruomenės narius.
Šiemet labai daug dirbame su vaistažolėmis – renkame, džioviname ir parduodame, kad bendruomenė surinktų lėšų. Šis mūsų įgyvendinamas projektas vadinasi „Jovaižolė“. Šiemet mūsų surinktomis vaistažolėmis buvo nudžiuginti Druskininkų krašto kaimo bendruomenių sąskrydžio dalyviai, vežame vaistažoles į Stračiūnus, kai ten būna švenčiama tradicinė Žolinių šventė. Žmonės noriai perka mūsų vaistažoles, nes žino, kad jas renkame ir džioviname ekologiškai.
A. Bagdonienė šią vasarą atrado tradicinio augalo – lino – žavesį / Asmeninio archyvo nuotrauka
– Kokias vaistažoles renkate, kur jas džiovinate?
– Labiausiai paklausios tradicinės vaistažolės – liepžiedžiai, čiobreliai, pelynas. Džioviname vaistažoles salėje arba savo namuose. Bet jau rengiame projektą, kad už gautus pinigus galėtume buvusioje kino aparatinėje įrengti džiovinimo patalpą. Tą patalpą patys jau šiek tiek sutvarkėme, iš projekto lėšų tikimės remontą užbaigti.
– Kur daugiau būnate – namuose Lazdijuose ar Jovaišiuose?
– Dalinu save per pusę, bet pats bendravimas, vieningumas man labiau patinka Druskininkų krašte. Čia neskirstomi žmonės, pajutau pagalbą, gerą bendravimą. Man visur gerai, bet tėviškė traukia, čia gyvena mama su broliu.
– Neseniai sužinojome apie dar vieną Jūsų hobį – pradėjote auginti linus. Kaip kilo tokia mintis, ką darote su linais?
– Linų atsiradimo istorija tokia: pasiruošėme per didelį daržą. Liko laisvos žemės, tada mamai sakiau, kad noriu pasėti linų. Ji pritarė, sakė: „Sėk“. Man šovė į galvą, kad reikia pabandyti. Nuėjau į parduotuvę, nusipirkau linų sėklų ir pasėjau. Sudygo keturios didelės vagos, gražiai žydėjo, tada pagalvojau – kur juos reikės dėti? Prieš bendruomenių sąskrydį iš tų linų padariau dvylika puokščių, kurias vėliau išdovanojome, žmonės labai džiaugėsi.
Druskininkų krašto kaimo bendruomenių sąskrydyje dvylikos žmonių Jovaišių komandos prisistatymas pelnė pirmąją vietą ir savivaldybės prizą / Laimos Rekevičienės nuotrauka
– Jūsų šešiolikmetė dukra Luka aktyviai dainuoja, dalyvauja koncertuose. Ar ji ketina pasukti profesionalios vokalistės keliu?
– Taip, mano dukra dainuoja. Jai tai patinka. Luka dalyvauja koncertuose, kai ją pakviečia, bet su tuo nenori susieti savo gyvenimo. Ji nori būti policininke, šiemet vasarą ji buvo Policijos stovykloje Mastaičiuose, kaip jaunoji policijos rėmėja. Ji dar nori savanoriauti greitosios medicinos pagalbos tarnyboje, kai jai sukaks šešiolika, o tai bus jau rugpjūtį.
– Iš kur semiatės energijos, kaip palaikote fizinę formą?
– Man padeda pozityvumas, vengiu blogų minčių, žmonės man geri. Judėjimas padeda nepavargti. Nuo mažens augau kaime, dirbau daug fizinio darbo, esu užsigrūdinusi, jaunystėje aktyviai užsiiminėjau lengvąja atletika, buvau vidutinių nuotolių bėgikė.
– Asta, kodėl, Jūsų nuomone, žmonės turėtų savo gyvenimui pasirinkti kaimą, konkrečiai – Jovaišius?
– Gyvenimas kaime gali būti patrauklus dėl daugelio priežasčių. Štai, keletas argumentų, kodėl verta apsvarstyti gyvenimą šiame kaime.
Rami aplinka – kaime gyvenimas yra daug ramesnis ir mažiau triukšmingas nei mieste. Galite mėgautis gamtos ramybe ir tyla, kurios dažnai trūksta didmiesčiuose.
Gamtos grožis – Jovaišių kaimas yra apsuptas gražios gamtos, čia galima mėgautis pasivaikščiojimais miškuose, grybauti, uogauti arba tiesiog leisti laiką gryname lauke, netoli yra golfo laukai.
Bendruomeniškumo jausmas – mažesniuose kaimuose žmonės dažnai yra artimesni ir draugiškesni. Galite jaustis kaip dalis bendruomenės, kurioje vieni kitus pažįsta ir padeda.
Sveikas gyvenimo būdas, nes gyvenimas kaime leidžia gyventi sveikesnį gyvenimo būdą – daugiau laiko praleidžiama lauke, užsiimant fizine veikla. Taip pat galite turėti savo daržą ar sodą, kuriame augintumėte sveikus ir ekologiškus produktus.
Pragyvenimo kaštai – gyvenimas kaime yra pigesnis nei mieste, nes mažesnės būsto, maisto ir pramogų išlaidos.
Saugumas, nes mažuose kaimuose dažniausiai yra mažiau nusikaltimų, todėl galite jaustis saugiau.
Kaimuose dažnai puoselėjamos tradicijos ir kultūra. Galite dalyvauti vietiniuose renginiuose, šventėse, susipažinti su autentiška lietuvių kultūra.
Kaime dažnai yra daugiau erdvės gyvenimui, didesni sklypai, kurie leidžia turėti daugiau privatumo ir galimybių įvairiai veiklai. Manau, kad verta apsvarstyti galimybę gyventi Jovaišiuose, nes mūsų kaimas yra visai šalia gražiausio Lietuvos kurorto, kurį galima pasiekti per penkiolika minučių – be šviesoforų ir transporto spūsčių.
– Asta, ar yra svajonių, kurios dar neįgyvendintos?
– Jei ko nors panoriu, tą ir įgyvendinu. Norėčiau Jovaišiuose įrengti treniruoklių salę, sporto aikštyną. Labai norėčiau, kad žmonės, su kuriais bendrauju, būtų draugiški, nesipyktų. Kviečiu visus žmones pamiršti ambicijas, pykčius, pavydus ir dalyvauti veiklose, kurti kuo gražesnį Jovaišių kraštą.
Laimutis Genys