Į Seimo rinkimus – „savas“ ir su misija

Rinkimų į LR Seimą aktualijos įgauna pagreitį. Partijos skelbia savo kandidatus. Šiandien tikriausiai nedaug Lietuvoje žmonių, kurie neturėtų nuomonės ir apie juos, ir apie pačias partijas. Galimos korupcijos skandalo krečiamo Liberalų sąjūdžio kandidatas į Seimą Lazdijų bei Druskininkų krašte taip pat jau paskelbtas – vietinio savaitraščio ir radijo redaktorius Romas Sadauskas. Pernai druskininkiečius išvadinęs kilimėliu kojoms valytis, – už tai, kad jie, kaip rinkėjų dauguma, savivaldos rinkimuose pareiškė pasitikėjimą politikais, kurie nepriklauso nei konservatoriams, nei liberalams.
R. Sadauską, kurį teismas yra pripažinęs kaltu, nes supirkinėdamas ir pardavinėdamas sodybas su žemės sklypais, apgaulingai tvarkė apskaitą, kandidatu iškėlė tas pats Liberalų sąjūdis, kurio buvusiam lyderiui dabar yra pareikšti įtarimai, vadovaujantis tokiais Baudžiamojo kodekso straipsniais kaip kyšininkavimas, prekyba poveikiu bei neteisėtas praturtėjimas. Teistumas, kaip viešai pats apie save yra rašęs ir pats R. Sadauskas, – išnykęs. O meilė jį kandidatu iškėlusiai partijai, matyt, išliks ilgam: „Jeigu kam labai ankšta Druskininkuose, tai dar turiu sodybą Marcinkonyse, Varėnos rajone, kur liberalai laimėjo,“ – byloja savaitraščio redaktoriaus įrašas Facebook paskyroje po pernai kovą surengtų savivaldos rinkimų.
„Esame nepartiniai, todėl ir mūsų rietenos nepartinės. Kai valdžioje bus kas nors kiti, iš anų tyčiosimės su tokiu pačiu entuziazmu“, – vos prieš keletą mėnesių kažkokiems „nesusipratėliams“ vėl Facebooke aiškino tas pats savaitraščio redaktorius, dabar jau kandidatas į Seimą. Tik ar žmonės, suprantantys, kad, jei kas nors, tyčiodamasis iš jų rinktos valdžios, tyčiojasi iš mūsų pačių, – labai pasigestų tai darančių naujokų Seime?
Ne tik iš viešai prieinamos informacijos socialiniame tinkle, bet ir iš pastarųjų metų R. Sadausko žurnalistinės veiklos gali susidaryti įspūdis, jog jis, būdamas „nepartiniu“ ir neva tai „nepriklausomo“ laikraščio redaktoriumi, žurnalistu, klojo sau kelią į rinkėjų širdis, dirbdamas vienai ir tai pačiai politinei jėgai. Kaip paaiškėjo, šiandien jį ir iškėlusiai savo kandidatu į rinkimus. Politinė „reklama“, žeminant vienus ir pagiriant kitus, yra baltais siūlais užsiūta straipsniuose, radijo laidose. Bendros viešos nuotraukos renginiuose su liberalais ir iki šiol juos rėmusiais konservatoriais taip pat kalba apie kandidato prielankumą šioms politinėms jėgoms. Kelerius pastaruosius metus aktyviai apie „nepriklausomą žiniasklaidą“ dažnai pasisakęs R. Sadauskas, galimai visą tą laiką neformaliai priklausė ir dirbo liberalams. Ne veltui druskininkiečiai radijo stotį, kuriame dirba R. Sadauskas, vadina tam tikrų politinių jėgų „ruporu“, o kartais ir vieno šios kadencijos Savivaldybės taryboje liberalams atstovaujančio veikėjo „rinkimų į Seimą projektu“.
Tačiau kaip vieną iš reikšmingų veiklų šis kandidatas ir dabar atkakliai deklaruoja savo „kovą už žiniasklaidos laisvę“. Kol kas belieka tik spėlioti, kokių dar „žiniasklaidos laisvės“ kovų tikėtis, R. Sadauskui atsidūrus Seime vykdyti „misiją“, jei ir laikraštyje, ir radijuje liks dirbti jo žmona, dukra ir dar žmonos sesuo?
Kaip jaučiasi R. Sadauskas, žinodamas, kad rinkimuose jam teks konkuruoti su ilgametę politinę patirtį turinčiais politikais? Ir šiuo klausimu jis turi „nuomonę“: „Kadangi senoji politikų karta – tiek dabartinė mūsų Seimo narė Kristina Miškinienė, tiek ir jos varžovas iš TS-LKD Juozas Galdikas, sugebėjo pademonstruoti tokį stebėtiną politinį neįgalumą, man tenka neįtikėtinai lengva užduotis“, – rėžė kandidatas. Ar tikrai nešališkai Seime atstovauti rinkėjams bus tokia „lengva užduotis“ žmogui, kuris, galimai, iki šiol nebuvo nei „nepriklausomas“, nei gebėjo žvelgti plačiau savo nosies interesų: „Jei druskininkiečiai jaučia malonumą būti kilimėliu kojoms valytis, tai šito malonumo niekas iš jų neatims. O man kas – aš rinkau savo merą Lazdijų rajone“, – dar viena citata iš R. Sadausko pašnekesių Facebook tuoj po praėjusių savivaldos rinkimų.
O ką jis pats, jau dabar nesibodėdamas viešai įžeidinėti galbūt būsimus oponentus Seime, nuveikė reikšmingo krašto žmonėms? „Druskininkiečiai ir lazdijiečiai pažįsta mane kaip porą dešimtmečių žurnalistinį darbą čia dirbantį savą žmogų, kuriam gali patikėti savo paslaptis, išpasakoti skriaudas ir tikėtis, jog tiesa nebus nutylėta“. Ką čia bepridursi: kai kuriems Druskininkų savivaldybės tarybos opozicijos nariams kandidatas redaktorius tiek savas, kad šie net negali be jo ištverti per Tarybos posėdžius. Todėl jų metu jie „posėdžiauja“ tarpusavyje, operatyviai keisdamiesi informacija per visas įmanomas nuotolinio ryšio priemones ir viešindami ją „nepriklausoma“ save skelbiančioje žiniasklaidoje. Žinoma, pagal tik jiems priimtinus „nenutylėtos tiesos“ kriterijus. Dvigubi standartai tampa vieninteliu būdu siekti įtakos tada, kai nėra jokių šansų aplinkinių pasitikėjimą gauti sąžiningai.
Apie savo apsisprendimą kandidatuoti į Seimą R. Sadauskas viešai pranešė su Dievo vardu lūpose: „Jeigu tokia Dievo valia, turiu atlikti man skirtą misiją.“ Tik ar „Dievo pašauktasis“ daug ką įtikins tokia savo „atsivertimo“ versija ir tuo, kad nuoširdžiai siekia nešališkai atstovauti krašto žmonėms?
Seimas yra nacionalinė įstatymų leidžiamoji institucija, o ne „nuomonių ringas“, kuriame savo pasisakymus „demokratinės padėties Druskininkuose“ tema taip mėgsta publikuoti minėtas „nepartinis“ kandidatas. Nuspręsti, kokie įstatymai galėtų lemti geresnę mūsų gyvenimo kokybę, nepakanka vien „nuomonės“, praverstų ir išsilavinimas, konkrečios srities išmanymas. Tačiau į klausimą, ar tiesa, kad yra baigęs tik vidurinę mokyklą, R. Sadauskas neatsakė. Tik patikino, kad yra pastudijavęs universitete ir kunigų seminarijoje tiek, kiek jam „atrodė reikalinga“ ir esąs įsitikinęs, jog „diplomas ar net mokslinis laipsnis, ypač gautas sovietmečiu, provincialaus stuobrio nepaverčia intelektualu“.
Šventa teisybė. Pridurti galima nebent tai, kad ir darbas Seime iš „stuobrio“ ne visada padaro žmogų. O ir kunigų seminarijai ne visada pavyksta tokį atvesti į doros kelią.
Ramunė Žilienė