Sugrįžusiems į laisvę tiesiama pagalbos ranka

Žmonės, po ilgų kalėjimo metų sugrįžę iš laisvės atėmimo vietų į visuomenę, susiduria su gausybe problemų bei sunkumais integruotis į laisvų žmonių bendruomenę. Problemos kyla ir dėl sugrįžusiųjų priklausomybių, namų, darbo neturėjimo, nutrūkusių ryšių su giminėmis ir artimaisiais. Ne mažesnė problema yra ir visuomenės požiūris į laisvėn paleistą žmogų – į jį žiūrima nepatikliai, jis sunkiai priimamas į bendruomenę.

Siekiant šią situaciją pakeisti ir padėti bausmę atlikusiems bei lygtinai paliestiems asmenis lengviau įsilieti į visuomenę, Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos kartu su Kalėjimų departamentu 2020 metais parengė naują integracijos-palydėjimo modelį, įtraukianti daugiau įstaigų į šį procesą. Nuo šių metų kiekvienoje pataisos įstaigoje pradėjo dirbti kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, kurie asmens integracija pradeda rūpintis, šiam dar tik ruošiantis palikti įkalinimo įstaigą. Visa informacija apie bausmę atlikusiojo paslaugų poreikius ir situaciją perduodama savivaldybei, į kurią asmuo planuoja grįžti, o laisvėje jį pasitinka kiti socialinių paslaugų teikėjai, padedantys susitvarkyti dokumentus, rasti gyvenamąją vietą, paprašyti paramos ir paslaugų savivaldybėje. Toks palydėjimas teikiamas tol, kol asmuo įpranta gyventi laisvėje, nenusikalsdamas.

Naująją socialinės integracijos modelį Druskininkuose įgyvendina A. Peleckas/Dianos Sinkevičiūtės nuotrauka

Dar šių metų pradžioje Druskininkų savivaldybė pradėjo bendradarbiavimą dėl pagalbos nuteistiesiems su nevyriausybine organizacija Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir minėtos organizacijos Nuteistųjų konsultacijų centru. Šis centras turi didelę patirtį ir jau daugelį metų taiko būtent tokią socialinės integracijos sistemą, kuri nuo šių metų diegiama ir visoje Lietuvoje.

Savivaldybei tarpininkaujant, organizacijos partneriu Druskininkuose tapo taip pat nevyriausybinė organizacija – Ratnyčios parapija, visos šalys sutarė glaudžiai bendradarbiauti, integruojant į visuomenę grįžusius iš įkalinimo įstaigų savivaldybės gyventojus ir teikti jiems pagalbą.

Apie naująją tvarką, apie tai, kokios pagalbos gali sulaukti lygtinai paleistieji ar bausmę atlikusieji, kalbamės su ilgiau nei dešimtmetį Probacijos tarnyboje dirbusiu, o dabar naująjį socialinės integracijos modelį Druskininkuose įgyvendinančiu Aurimu Pelecku.

– Kuo ypatinga naujoji integracijos į visuomenę tvarka?

– Kalbant apie grįžusius į laisvę, tai – naujas precedentas Lietuvoje, anksčiau jie gaudavo minimaliais paslaugas, o dabar atsiranda toks institutas, kuris nuo pat paleidimo momento gali suteikti pagalbą.

Likus metams iki nuteistojo paleidimo, pradedamas paruošiamasis darbas įkalinimo įstaigoje. Pirmajame socialinės integracijos etape, už kurį yra atsakingas pataisos įstaigos darbuotojas, su nuteistuoju yra išsiaiškinamos jo pagrindinės problemos, kurios galėtų kilti, kai jis sugrįš laisvę. Gal jis neturi asmens dokumentų, neturės kur gyventi, gal nutrūkę jo ryšiai su šeima, priklausomybių problemos, skolos, darbo, specialybės neturėjimas? Į tą procesą pradedamos įtraukti savivaldybės, į kurią planuoja sugrįžti bausmę atlikęs žmogus, įstaigos. Informuojama apie tą asmenį, rengiami nuotoliniai susitikimai, organizuojamas ryšio atstatymas su jo šeima.

– O kada prasideda Jūsų darbas, koks jis?

– Mano darbas prasideda, likus 6 mėnesiams iki įkalinimo pabaigos arba rengiantis lygtiniam paleidimui. Pataisos namų socialinis darbuotojas atsiunčia pranešimą į savivaldybę ir informuoja, kad asmenį ruošiamasi paleisti. Per 10 dienų reikia susiekti su įkalinimo įstaiga. Tikslas – išsiaiškinti galimas problemas ir sudaryti priemonių įgyvendinimo planą, organizuojamas susitikimas į laisvę rengiamu paleisti asmeniu, jis gali būti tiesioginis arba nuotoliniu būdu. Per tą susitikimą aptariame visas problemas – skolas, darbo, užimtumo, kvalifikacijos, gyvenamosios vietos klausimus. Sudaromas planas, ir suteikiami  už antrojo etapo socialinę integraciją atsakingo asmens kontaktiniai duomenys,  tada žmogus žino, ką reikės daryti, kai jis bus paleistas ir kur kreiptis. Iki šiol būdavo taip: pasibaigia bausmės laikas, jį paleidžia, tada jau jo problema, kaip toliau gyventi. Nuo šiol stengiamasi padėti žmogui, susitvarkyti su problemomis.

Tarpininkaujame, kad jis gautų vienkartinę pašalpą (Druskininkuose – 128 eurus), taip pat stengiamės padėti dėl maisto, drabužių, apgyvendinimo.

– Naujoji tvarka veikia nepilną pusmetį. Ar jau teko ją išbandyti realybėje?

– Turiu septynis nuteistuosius: keturi rengiami paleisti, o trysjau paleisti. Gavo valynę ir drabužius, pašalpas sutvarkėme, tarpininkavome dėl dokumentų sutvarkymo, gerai, kad turėjo kur gyventi. Vienas asmuo bus paleistas tik po metų, bet jau pradėjome darbą su juo. Jis įkalinimo įstaigoje praleido 12 metų, tai jam adaptacija bus labai sudėtinga, todėl stengiasi mane įtraukti į šį procesą kuo anksčiau, nes tai tikrai bus ilgas ir sudėtingas darbas. Nėra paprasta, nes tie žmonės nepasižymi didele motyvacija ir noru kažką keisti savo gyvenime. Stengiamės jiems priminti, kad yra tokia pagalba, jog galima dėl jos kreiptis.

– Gal jie skeptiškai vertina šią pagalbą?

– Vienuolika metų dirbau Probacijos tarnyboje, visko esu matęs. Reikia stengtis. Jei pavyks bent vienam, kuris priims šią pagalbą, padėti, tai jau bus gerai. Grįžęs vienas žmogus pradžioje rodė iniciatyvą, paskui nebenorėjo, reikia bandyti prie jo vėl sugrįžti. Čia toks darbas, reikia kantrybės.

– Ką reiškia sąvoka „atstatyti santykius su artimaisiais“? Kai žmogus nuteisiamas, nuo jo nusigręžia giminės?

– Dažniausiai būna įvairių problemų. Jei žmogus nuteisiamas dėl smurtinių nusikaltimų, tai dažnai smurtas būna naudojamas šeimos narių atžvilgiu, šie dažniausia nuleidžia rankas ir stengiasi atsiriboti. Turime bendradarbiauti ir su šeimos nariais, siekdami įrodyti, kad reikia padėti žmogui, nes jis niekur nedings.

– Kuo skiriasi Probacijos tarnybos ir ši tvarka?

– Probacijos tarnyboje dirbi su lygtinai paleistais asmenimis. Vienu atveju tu esi draugas, jam padedi, o kitu atveju, kai pažeidžia bausmės sąlygas, privalu kreiptis į teismą dėl jo grąžinimo į įkalinimo įstaigą. Jei jis nusižengia tvarkai, tu privalai kreiptis, kad jis būtų izoliuotas nuo visuomenės.

– Ar turite pavyzdžių iš savo patirties, kai pavyko, dirbant su žmogumi, pasiekti pozityvių jo permainų? Ar tikite, kad įmanoma iš kolonijos sugrįžusį žmogų pakeisti?

– Viskas įmanoma. Mano praktikoje buvo ne vienas toks atvejis. Labiausiai įsimintinas atvejis, kai žmogus skriaudė savo žmoną, buvo smurtautojas, kėlė aplinkinių nerimą, turėjo savyje daug pykčio ir buvo nuteistas. Jis išklausė elgesio korekcinę programą, bet atkrito, ir vėl smurtavo prieš žmoną. Mes su juo daug kalbėjomės. Žmogus pasakė, kad pasibaigus probacijai, jis liko vienas su savo gyvenimu, jam pritrūko pagalbos. Žmogus po mano taikytos priežiūros nustojo gerti, susitvarkė santykius su šeima, pradėjo dirbti, susirado būstą. Dabar jis puikiai tvarkosi gyvenimą.

– Kaip paveikti grįžusius iš įkalinimo įstaigos?

– Manau, kad kiekvienu atveju reikia ieškoti individualaus rakto. Kas atsitiko, kad jis iškrito, kas atsitiko, jog jis pradėjo elgtis ne taip, kokie yra visuomenės nustatyti kriterijai? O tada, radus raktą, reikia ieškoti, kaip tą spyną atrakinti ir ieškoti vidinės motyvacijos, kodėl jam reikia keistis ir sugrįžti į įprastą gyvenimą. Gal jis turi šeimą, kuri jam rūpi? Gal jam svarbi sveikata, kurią nori susitvarkyti, gal jis dar nenori mirti? Reikia surasti tą kabliuką, ir, radus, už jo kabintis. Žmogus geria dešimt metų, jam pasako: nustok gerti! O tada ateina šimtai problemų – būstas, skolos. Ne visi nori keistis. Reikia surasti vidinę motyvaciją. Sugrąžinti į visavertį gyvenimą pavyksta vieną iš dešimties.

Stengiuosi tai daryti. Yra ir žmogiškumo aspektas: jei žmogus rodo ženklus, kad jam reikia pagalbos, tai stengiuosi, konsultuoju visais klausimais.

– Sugrįžusiam į laisvę sunku susirasti darbą, daugelis darbdavių nenori priimti buvusio zeko. Kaip įveikti šią stigmą?

– Taip, yra toks nusistatymas, reikia dirbti švietėjišką darbą. Visuomenė turi suprasti, jog mes tuos žmones uždarome, bet jie niekur nedingsta, turės sugrįžti. Juos turime priimti atgal pagal vienokias ar kitokias taisykles. Nes, jei mes jų nepriimsime, jų integracija praktiškai neįmanoma. Ar buvęs kalinys bus priimtas į darbą, priklauso ir nuo darbdavio, ir nuo paties sugrįžusiojo motyvacijos. Jei kalbėsime apie Druskininkų darbdavius, ne visi nusistatę prieš nuteistuosius. Tai suteikia vilties.

– Kokias pastebite darbo su nuteistaisiais tendencijas Lietuvoje?

– Kalbant apie procesą, tai einama link to, kad paleidimas iš įkalinimo įstaigų turėtų tapti spartesniu, kad kuo mažiau nuteistųjų būtų laisvės atėmimo vietose. Ir aktyvi bei kryptinga integracija į visuomenę.

Simon Schwarz, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Nuteistųjų konsultavimo centro vadovas: „Džiaugiuosi, kad Druskininkų savivaldybė pati aktyviai ieškojo nevyriausybinės organizacijos, kuri galėtų padėti bausmes atlikusiems asmenims. Ratnyčios Šv. Apaštalo Baltramiejaus parapijos „Caritas“ noriai atsiliepė į mūsų, Vilniaus arkivyskupijos ir Druskininkų savivaldybės kvietimą ir šių metų kovo mėnesį pradėtas mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas „Asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinė integracija“, jis tęsis iki 2023 m. pabaigos.

Projektas mums, vykdytojams, duoda galimybę kurti Iš pataisos namų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos įgyvendinimo darbo metodiką, kurią, pasibaigus projektui, galėsime įdiegti ir kitose savivaldybėse.

Tikimės, kad šis projektas bus pradžia ilgalaikiam bendradarbiavimui. Jau dabar galime drąsiai sakyti, kad Druskininkų savivaldybėje pagalba kiekvienam, išėjusiam iš pataisos įstaigos, yra prieinama ir suteikiama. Druskininkų savivaldybės gyventojai gauna tą pačią kokybišką paslaugą, kurią gauna Vilniaus, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių gyventojai“.

Daiva Skripkiūnaitė, Socialinės paramos skyriaus specialistė: „Žmonėms, kelis ar net keliolika metų praleidusiems laisvės atėmimo įstaigoje, grįžti į visiems mums įprastą gyvenimą nėra paprasta. Atsivėrus bausmės atlikimo vietos durims, į laisvę jie neretai išeina, slegiami nerimo: ar pavyks susirasti darbą, kaip įveikti turimas priklausomybes ir psichologines problemas bei įsilieti į visuomenę? Jei per bausmės atlikimo metus nutrūko ryšiai su šeima, dar viena nerimo priežastis – kur reikės gyventi?

Nuo 2021 m. Druskininkų savivaldybėje pradėta teikti palydimoji paslauga į laisvę grįžtantiesiems. Matome, kad ši paslauga tikrai reikalinga, nes jau gauti pranešimai dėl 7 paleidžiamų į laisvę asmenų.

Pagrindinis naujos paslaugos tikslas – padėti prisitaikyti prie socialinės aplinkos, atkurti ir sustiprinti ryšius su artimaisiais ir  giminaičiais, ugdyti gebėjimus spręsti kylančias socialines ar kitas problemas, atgauti darbui reikalingus įgūdžius ar jų įgyti.“ 

Parengė Laimutis Genys