Šaulių Dumskių šeima: „Jei Lietuvai vėl grėstų pavojus, visi eitume jos ginti“

Nuo tragiškojo ir herojiškojo 1991-ųjų sausio jau praėjo 31-eri metai. Lietuvos gyvenime per tą laiką įvyko ne tik daug pozityvių permainų, bet teko pergyventi ir nemažai sunkumų. Sausio 13-oji mūsų jaunajai kartai jau tik istorija, tačiau tąkart tautos pademonstruotas patriotizmas ir ryžtas ginti savo Tėvynę gyvas iki šiol. Džiugu, kad ir Druskininkuose yra šeimų, kurios savo patriotizmo pavyzdžiu užkrečia ne tik savo vaikus, bet ir kurorto jaunimą. Viena iš tokių šeimų – Dumskiai, kur ne tik abu tėvai, bet ir trys jų atžalos aktyviai dalyvauja Šaulių sąjungos veikloje ir, kilus pavojui Lietuvai, pasirengę eiti jos ginti.

Dumskių šeima savo patriotizmo pavyzdžiu užkrečia ne tik savo vaikus, bet ir kurorto jaunimą/Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasikalbėjome su šios šeimos galva Sauliumi Dumskiu.

– Kam kilo mintis visai šeimai įstoti į Šaulių sąjungą?

– Pats į Šaulių sąjungą įstojau prieš kelerius metus, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Pradėjau domėtis, ką reikėtų daryti, jei Lietuvoje kas nors panašaus atsitiktų. Paskaičiau Krašto apsaugos ministerijos instrukciją, supratau, kad nenoriu likti paprastas civilis, norėjosi kažkuo daugiau prisidėti prie mūsų krašto apsaugos. Tada įstojau į Šaulių sąjungą, mano pavyzdys įkvėpė ir visus tris mūsų vaikus. Dabar visi šeimos nariai yra susiję su pasiruošimu Tėvynės gynybai, visi priklausome Šaulių sąjungai.

– Kokie Jūsų atsiminimai iš 1991-ųjų sausio?

– Tada buvau dar vaikas, tai tuose įvykiuose tiesiogiai nedalyvavau. Kaip vaikams ir priklausė, tą naktį miegojau. Mano tėvai aktyviau dalyvavo tuose įvykiuose – budėjo prie telekomo, kadangi jie gyveno šalia Šiaurės miestelio, tai buvo įvykių sūkuryje, matė sovietų kariuomenės tankus ir kitą karinį pasirengimą.

– Kai tapote brandus žmogus, kaip suvokiate Sausio 13-osios prasmę?

– Mano paties atsiminimai apie tą laikotarpį padeda atskirti melagienas. Žmonės šiais laikais apie tuos įvykius reiškia įvairias nuomones, pasakoja įvairias versijas. Kai savo akimis visa tai esi matęs ir patyręs, daug lengviau skirti pelus nuo grūdų.

– Kiekvienais metais minime Sausio 13-ąją. Kaip Jūs savo vaikams pateikiate tos dienos prasmę?

– Vaikams ta diena yra susijusi su bėgimu aplink Druskonio ežerą. Gaila, kad jau dvejus metus dėl pandemijos ši akcija nevyksta taip masiškai, kaip įprasta. Mūsų jauniausiasis sūnus, dar rogutėse sėdėdamas, buvo apvežtas aplink Druskonį ir gavo medalį. Mes ir šiandien aplink Druskonį bėgsime individualiai, įvairiomis priemonėmis fiksuosime savo bėgimą, pagal savivaldybės rekomendacijas.

– Kaip Jums atrodo, ar dabartinis jaunimas yra pakankamai patriotiškai brandus, ar pakankamai vertina Sausio 13-osios reikšmę?

– Yra įvairaus jaunimo, tačiau nemaža dalis suvokia viską pakankamai patriotiškai. Manau, kad viskas gerai, situaciją vertinu optimistiškai, jaunimas į tai žiūri atviromis akimis ir puikiai viską suvokia. Gal jiems lengviau į tai žiūrėti, nes jie anais laikas negyveno ir nepatyrė sovietmečio.

– Jei pasikartotų analogiška situacija, kaip 1991-ųjų sausį, Jūsų šeima neliktų nuošalyje?

– Žinoma, visi eitume ginti Lietuvos. Kai turime puikių pilietiškumo pavyzdžių, daug lengviau pakartoti viską dar kartą, tai suteikia daugiau jėgų.

Vyriausioji Dumskių šeimos atžala, šešiolikmetė Gaudenė yra Šaulių sąjungos narė, pasiekusi net tris pakopas.

– Gaudene, kas paskatino tapti šaule ir kodėl daugiau jaunimo turėtų dalyvauti šioje organizacijoje?

– Tapti šaule mane paskatino tėvai – mama buvo savanorė, o tėtis įstojo į Šaulių sąjungą. Tada nusprendžiau ir aš pabandyti. Man patinka tyrinėti  žemėlapius, vaikščioti po miškus, mokytis išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Šaulių sąjunga yra pilietiškumo mokykla, o pilietiškumas yra vienas iš savo šalies garsinimo būdų.

Esu įsitikinusi, jog kiekvienam jaunam žmogui yra naudinga dalyvauti Šaulių veikloje. Čia mes susipažįstame su įvairiais ženklais, vyksta turiningos stovyklos, ypač įdomios – išgyvenimo stovyklos. Ten vyksta mokymai, kaip išsifiltruoti vandenį, įlipti į medį, kaip iš gamtos medžiagų pasidaryti įtvarus, patyrus traumas, kaip išgyventi ekstremaliose situacijose. Ypač įdomios šaudymo pratybos – tai lyg ir pramoga, bet tuo pačiu ir mokymasis ateičiai – ir sau, ir, jei reikėtų suteikti pagalbą Lietuvai. Tai – tikras pilietiškumas.

– Ką žinai apie Sausio 13-ąją?

– Nuo darželio laikų, nuo pradinių klasių atsimenu tos dienos minėjimus, kuriuose prisimename už Lietuvos laisvę kovojusius ir žuvusius žmones. Mes juos pagerbiame bėgimu aplink Druskonį, bėgame ištisomis klasėmis. Širdžiai teikia džiaugsmą, kad mes juos prisimename ir tęsiame jų darbus.

– Būdama Šaulių sąjungoje, tampi Lietuvos gynėja?

– Taip, jei kas Lietuvai atsitiktų, tai namie nesėdėtume, visa šeima įsitrauktume į Tėvynės gynybą.

Kalbino Laimutis Genys