Protesto akcija „Paskutinė verslo vakarienė“ – ir Druskininkuose

Drauge su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos restoranų ir viešbučių savininkais bei darbuotojais antradienio popietę į akciją „Paskutinė verslo vakarienė“ susirinko ir Druskininkų viešbučių bei maitinimo įstaigų atstovai. Gydyklų parke, priešais muzikinį fontaną, buvo paserviruoti tušti restoranų staleliai, paklotos lovos viešbučių svečiams, stovėjo dirbti pasirengęs personalas. Prie protesto prisidėjo ir kiti viešbučiai ir restoranai, prie užvertų savo durų uždegdami gedulo žvakes.

Grėsmė kurorto gyvavimui

Akcijos atstovas Druskininkuose, viešbučių „De Lita“ ir „ Vita“ vadovas Darius Muižys pasidžiaugė, kad Druskininkų savivaldybė davė leidimą surengti protesto akciją Gydyklų parke: „Džiaugiamės, jausdami paramą iš Druskininkų savivaldybės pusės. Savivaldybės vadovai supranta, kad kurortas gyvena būtent iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių“.

Akcijos metu Druskininkų muzikinio fontano prieigose skambėjo gedulinga muzika. Kaip sakė D. Muižys, nei tokios muzikos, nei tokios situacijos Druskininkuose dar nėra buvę.

Akciją „Paskutinė verslo vakarienė“, praėjus lygiai metams po pirmojo karantino įvedimo ir maitinimo bei apgyvendinimo įstaigų uždarymo, šalyje surengė jau metus Vyriausybės paramos nesulaukiantys Lietuvos viešbučiai ir restoranai. „Jeigu negalime dirbti, tai norėtųsi realios valstybės pagalbos. Deja, mes jos nesulaukiame, todėl tokia akcija bandome atkreipti vyriausybės dėmesį į apgyvendinimo ir maitinimo sektorių. Juk šiuose sektoriuose dirba daug žmonių, daug mokesčių sumokama. O kol pagalbos nesulaukiame, daugeliui įmonių jau iškilo reali bankroto grėsmė. Čia yra pagalbos šauksmas, kad valdžia išgirstų, kaip mums yra blogai, – kalbėjo D. Muižys. – Druskininkuose didžioji dauguma įmonių teikia būtent apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Taigi visi esame tame pačiame skęstančiame laive. Įsivaizduokite, kad per metus nuo pirmojo karantino paskelbimo mes negalime dirbti 6-7 mėnesius. Čia jokios matematikos išmanymo nereikia suprasti, kaip mes visi esame nukentėję. Šia akcija norime parodyti, kad kurortas ir čia veikiančios apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos būtų pasmerktos, jeigu nebus skubiai sureaguota ir laiku nebus suteikta valstybės pagalba“.

Antradienio popietę į Gydyklų parke surengtą akciją „Paskutinė verslo vakarienė“ susirinko ir Druskininkų viešbučių bei maitinimo įstaigų atstovai/„Mano Druskininkai“ archyvo nuotraukos

Prašo Vyriausybės paramos

Protestas organizuotas dėl šio apie 5 proc. šalies BVP sudarančio ir 42 000 darbo vietų sukuriančio sektoriaus niekaip nepasiekiančios Vyriausybės paramos ir vienašališkai keičiamų jos sąlygų.

„Premjere, ekonomikos ministre, raskite socialiai teisingą ir ekonomiškai toliaregišką finansavimą verslui. Kad visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, gautų realią pagalbą, proporcingą sumokėtiems mokesčiams. Antraip kviečiame paskutinės verslo vakarienės!“ – kalbėjo renginio dalyviai.

Jų teigimu, restoranai ir viešbučiai uždaryti priverstinai, bet realios paramos negauna. Iki pandemijos Lietuvos apgyvendinimo sektoriaus įmonės į biudžetą kasmet sumokėdavo 41 mln. eurų mokesčių, maitinimo – 129 mln. eurų. Užklupus pandemijai ir priverstinai uždarius viešbučius bei restoranus, Vyriausybės parama šiam sektoriui nesudaro nė ketvirčio kasmet mokėtų mokesčių sumos.

„Jei Vyriausybė skubiai neperžiūrės savo sprendimų, nebus panaikintos visiems vienodos neracionalios paramos lubos, o įmonių artimiausiomis savaitėmis nepasieks reali parama, prasidės bankrotai. Taip pasiųsime pražūtingą žinią, kad visai neverta kurti daug darbo vietų ir mokėti mokesčių – ištikus krizei, valdžia į tai vis tiek neatsižvelgs“, – kalbėjo LVRA vadovė Evalda Šiškauskienė.

Ji taip pat reikalauja keisti planuojamų subsidijų sąlygą, kad jos tebus mokamos tiems, kieno apyvarta krito 60 proc. ir daugiau. Anot asociacijos vadovės, su Vyriausybe metus laiko derinta nuostata įmonėms, kurių apyvarta krito 50 proc. ir daugiau, skirti ne mažesnę kaip 50 proc. nuo 2019 metais sumokėto GPM dydžio subsidiją. „Tačiau Vyriausybė kažkodėl nustatė, kad būtinas 60 proc. apyvartos sumažėjimas. Juk ši sąlyga nepalanki restoranams, kurie karantino metu stengėsi bent minimaliai tęsti veiklą ir savo lėšomis išlaikyti darbuotojus. Todėl tie, kurie labiausiai stengėsi išgyventi ir dėl to jų apyvarta krito mažiau, dabar bus baudžiami labiausiai“, – sakė LVRA vadovė, ragindama grįžti prie anksčiau siūlytų 50 proc. ir primena, kad Europos Komisijos komunikatas leidžia šalims skirti pagalbą net įmonėms, kurių apyvarta kritusi vos 30 proc.

Tos pačios 100 tūkst. eurų paramos lubos išlaikyti 7 viešbučius ar vieną kavinę

Pagal EK reikalavimus numatyta, kad bent 30 proc. apyvartos netekusioms įmonėms bendros paramos lubos gali siekti 1,8 mln. eurų. „Verslininkai tuo tikėjo ir visomis išgalėmis stengėsi tęsti veiklą, neatleisti žmonių. Tačiau antrojo karantino metu Vyriausybė vienašališkai priėmė su socialiniais partneriais nederintas ir sunkiai suvokiamas 100 tūkst. eurų paramos lubas. Tad ar turi išlaikyti 7 tuščius viešbučius, ar vieną kavinukę, dabar galioja tos pačios 100 tūkst. eurų paramos lubos“, – nuostabos neslėpė verslininkai.

Viešbučiams nekompensuotos net šildymo išlaidos, restoranams išjungtas paskutinis gyvybės palaikymo mechanizmas – nuomos kompensacija

2019 m. turizmo sektorius šalyje sugeneravo 1,3 mlrd. eurų, jame dirba 1 iš 20 visų šalies dirbančiųjų, 22 proc. – jaunimas. Lietuvos verslo viešbučių užimtumas ir apyvarta per karantiną krito 80 proc., LVRA maitinimo įstaigų apyvarta – 50 proc. Nepaisant to, šis sektorius paramos negauna jau lygiai metus – net ir šildymo sezono metu nekompensuotos šildymo bei komunalinės išlaidos, ką leidžia ir skatina EK komunikatas. VMI duomenimis, iš viso dėl pandemijos apgyvendinimo ir maitinimo sektorius neteko 304,3 mln. eurų pajamų per 2020 metus arba 0,8 mln. eurų per dieną.

Tuo tarpu reikšmingiausia ir vienintelė parama, kurią Vyriausybė teikė maitinimo įstaigoms, buvo nuomos išlaidų kompensavimas. Tačiau ir ši vienintelė gyvybės palaikymo įranga kažkodėl buvo išjungta prieš pat prasidedant sunkiausiam periodui – dar 2020 m. rugpjūčio 31 d.

„Kam atsisakyti to, kas puikiai veikė, nenumatant naujų paramos instrumentų? Būtina grįžti prie šios kompensacijos – jos nebuvimas jau artimiausiais mėnesiais lems dešimčių maitinimo įmonių bankrotus ir tūkstančius naujų bedarbių, nes dabartinės subsidijos nė iš tolo nepadengs visų nuomos ir komunalinių išlaidų“, – renginyje sakė LVRA viceprezidentas Gediminas Balnis.

Taip pat būtina rasti lėšų ir nenutraukti subsidijų į darbą iš prastovų grįžtantiems restoranų ir viešbučių darbuotojams – kol klientų srautai bent pradės panašėti į priešpandeminį lygį. Tam būtina darbo užmokesčio subsidijas pratęsti iki metų galo.

„Vyriausybė nuo šios problemos nepabėgs. Jei neras pinigų paramai ir subsidijoms grįžtantiems į darbą, teks spręsti gerokai skausmingesnes problemas dėl masinių bankrotų, nesugrąžintų atidėtų mokesčių, paskolų „Invegai“, išmokų bedarbiams. Jau dabar skaičiuojama, kad nesiėmus priemonių, artimiausiais mėnesiais sektorius sugeneruos apie 2 tūkst. naujų bedarbių. Reikia susitelkti ir išlaukti momento, kai lankytojų srautai sugrįš dėl įsibėgėjančios vakcinacijos“, – teigė G. Balnis.

Per metus – dvigubai daugiau bedarbių, 80 proc. iš jų – moterys

Pasak LVRA vadovės, sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 9144 darbo neturintys asmenys, kurių paskutinė darbovietė – apgyvendinimo ar maitinimo įstaigos. Per metus darbo neturinčių asmenų iš šio sektoriaus padvigubėjo, vidutiniškai kas antras buvo jaunuolis iki 29 m., o moterys sudarė net 80,7 proc. šio sektoriaus bedarbių.

Teigiama, kad didysis šuolis dar tik įvyks, pasibaigus subsidijoms darbuotojams ir vis daugiau įmonių bankrutuosiant. Per pastaruosius dvejus metus daugiausia darbo neturinčių asmenų iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių įregistruota būtent per 2020 m. antrąjį ketvirtį – 2989 asmenų.

Racionalaus paramos modelio toli ieškoti nereikia

Pasak Evaldos Šiškauskienės, reali parama priverstinai uždarytam verslui yra ta, kurios nereikia grąžinti – ne paskolos ar laikinas mokesčių atidėjimas.

Gerokai logiškesnės paramos sistemos toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje pakanka, kad įmonės apyvarta paramos laikotarpiu būtų smukusi 30 proc. Lietuvoje reikalaujama 60 proc. ir daugiau. Paramos dydis Latvijos viešbučiams ir restoranams siekia 60 proc. praėjusių metų rugpjūčio-spalio mėnesiais sumokėto darbo užmokesčio (bruto), bet ne daugiau kaip 100000 eurų kas mėnesį. Bet visų svarbiausia, kad Latvijos įmonės, priešingai nuo Lietuvos, paramą jau yra realiai gavusios.

„Apmaudžiausia, kad Lietuvos Vyriausybė pasirinko eiti vienašališkų sprendimų keliu ir priėmė per mažų paramos lubų, per daug smukusios apyvartos ir kitas su socialiniais partneriais nederintas nuostatas, reikalaujame jų atsisakyti ir grįžti prie dialogo. Koją paramos siekiančioms Lietuvos įmonėms kiša ir visų linksniuojama per didelė biurokratija. Panašu, kad ekonomikos ministrė tai jau suvokia, visgi verslui reikia greito ir apčiuopiamo rezultato – nepakanka pripažinti problemą“, – teigė asociacijos vadovė.

Parengta pagal LVRA  informaciją