Naudoti daiktai – naujo verslo pamatas. Kodėl gi ne?

Juras ZINKUS

„Senas daiktas dažnai būna labai kokybiškas. Paversti jį nauju ir iš to uždirbti – tikrai įmanoma“, – įsitikinusi alytiškė Monika Aziulevičiūtė-Vartavičienė. Prieš kelias savaites perskaičiusi bendradarbiauti kviečiantį pasiūlymą, ji užsuko į Alytaus regiono daiktų mainų centrą „TikoTiks“. Iš jo išėjo, nešina senu stalčiumi ir kažkieno išmestu paveikslu.

Netrukus į „TikoTiks“ centrą ji grįžo su tais pačiais, tačiau jau visai kitą pavidalą įgavusiais daiktais. Jie virto įstabiomis dekoracijomis, kurias išvydęs ne vienas suskubo klausti: „Kiek kainuoja? Noriu!“.

Šių dekoracijų Monika nepardavė – jas padovanojo tam pačiam „TikoTiks”. Ne tik tam, kad jos taptų centro puošmena, bet ir kad paskatintų, įkvėptų kitus savo darbe, veikloje ieškoti senų daiktų panaudojimo galimybių.

Tai buvo pirmasis floristinių ekosistemų kūrėjos M. Aziulevičiūtės-Vartavičienės ir „TikoTiks“ projektas, tačiau moters veikloje naudotų daiktų netrūko ir anksčiau. Ji yra dalyvavusi tarptautinėse konferencijose, susipažinusi su dėvėtų daiktų panaudojimo galimybėmis, taiko jas praktikoje ir yra pasiruošusi žiniomis dalintis su kitais.

Kurdama dekoracijas, kurioms naudoja tik ekologiškas priemones ir nemažai dėvėtų daiktų, Monika sako bent jau minimalų atlyginimą per mėnesį nesunkiai užsidirbanti. „Verslu to dar nevadinčiau, bet tai yra veikla, atnešanti pajamas. Jei dėčiau daugiau pastangų, užsidirbčiau daugiau“, – patikina jauna mama M. Aziulevičiūtė-Vartavičienė.

Ji pasiruošusi ne tik pati toliau užsiimti šia veikla, bet ir įtraukti į ją kuo daugiau kitų žmonių.

„Turbūt daugelio namuose dulka sena vaza, kėdė, paveikslas… Noriu ir galiu padėti žmonėms išmokti prikelti šiuos daiktus antram gyvenimui“, – sako moteris, neabejojanti ir socialine, ir ekonomine tokios veiklos nauda.

Kad naudoti daiktai gali pasitarnauti, kuriant ir plėtojant įvairius verslus, neabejoja ir Agnė Jučienė, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Aplinkosauginio ugdymo ir pakartotinio naudojimo padalinio vadovė.

„Esame pasiruošę bendradarbiauti su visomis įmonėmis ir organizacijomis, norinčiomis savo veikloje bet kokiomis formomis naudoti nenaujus daiktus. Jų turime tikrai daug – į „Mainukų“ punktus ir centrą „TikoTiks“ patenka gausybė daiktų, kurie gali tapti puikia žaliava naujiems produktams kurti“, – kalbėjo A. Jučienė.

Ji pastebi, kad kol kas verslas šioje srityje žengia tik pirmuosius žingsnius, ir jie yra pakankamai nedrąsūs. O ir pakartotinio naudojimo veikla Lietuvoje dar yra labai nauja sritis.

Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu aiškintasi šios veiklos galimybės, siekiant surasti tinkamiausią jos modelį. Tyrimui buvo pasirinktas Alytaus regionas – vienintelis, kuriame šiuo metu Lietuvoje jau veikia daiktų rengimo pakartotiniam naudojimui centras ir 19 daiktų mainų paviljonų kiekviename rūšiavimo centre.

Viena iš tyrimo krypčių – siekis išsiaiškinti verslu užsiimančių asmenų ir organizacijų požiūrį į pakartotinį daiktų panaudojimą.

Tyrimo metu atliktos apklausos rezultatai parodė, kad daugiausia pakartotiniu daiktų panaudojimu užsiima asmenys, vykdantys individualią veiklą, antroje vietoje yra uždarosios akcinės bendrovės, po jų – su verslo liudijimu dirbantys asmenys ir mažosios bendrijos.

Daugeliui apklausos dalyvių daiktų pakartotinis naudojimas yra pagrindinė veikla, nemažai daliai – papildoma, ir tik vienetams – paramos kitiems forma.

Nors tai yra nauja veikla, kai kurie verslininkai ja užsiima jau ne vienerius metus: tarp apklausos dalyvių buvo tokių, kurie teigė tą darantys jau daugiau kaip 5 metus, nors daugiausia atsakiusiųjų tuo užsiima ne ilgiau, kaip 3 metus.

Pakartotiniu panaudojimu užsiimantys asmenys daiktų savo veiklai gauna įvairiais būdais: atiduoda pažįstami, perka sendaikčių turguose, dirbantieji pagal užsakymus naudoja klientų atneštus daiktus.

Daugiausia pakartotinai naudojami baldai, namų apyvokos, interjero gaminiai, smulkūs elektros prietaisai, antikvariniai daiktai.

Daugelį tokia veikla užsiimančių verslininkų domina bendradarbiavimo su ARATC galimybės. Atliekų tvarkymo centrą jie mato, kaip naudotų daiktų, medžiagų tiekėją, partnerį, populiarinant naudotų daiktų perdirbimo veiklą, taip pat – jau paruoštų pakartotinai naudoti daiktų tiekėją.

Kai kuriuos verslininkus domintų ir pakartotinio naudojimo veiklos vykdymas ARATC suteiktose patalpose. Kol kas nedaug, bet atsirastų ir norinčiųjų jungtis bendrai veiklai šioje srityje bei įtraukti į ją asmenis iš socialiai jautrių grupių.

„Pakartotinių daiktų naudojimas – tai ne tik su finansine nauda susijusi veikla. Ji parodo ir asmens sąmoningumo bei atsakomybės lygį, nes yra betarpiškai susijusi su atliekų prevencija. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra pasiruošęs būti partneriu ir atviras visoms bendradarbiavimo formoms. Kviečiame verslininkus kreiptis su savo pasiūlymais – visi jie yra svarstytini, siekiant bendro tikslo – atliekų mažinimo“, – sako A. Jučienė ir kviečia verslininkus atrasti kelią į „Mainukus“ bei juos jungiantį „TikoTiks“ centrą.

Seną stalčių ir išmestą paveikslą M. Aziulevičiūtė-Vartavičienė pavertė naujais meno kūriniais/ARATC archyvo nuotraukos

ARATC informacija