Maisto atliekos: mesti, išvežti ar kompostuoti?

Sodininkė Angelė kasdien apeina savo valdas. Mato: ruduo krečia žemėn obuolius, beria medžių lapus. Angelė ima du kibirėlius. Į vieną renka dar gerus obuolius – juos valgys, keps pyragą, padžiovins žiemai. Į kitą kibirėlį meta supuvusius ir neša juos į maisto atliekų konteinerį.

„O taip galima?“ – pamatęs klausia kaimynas. Žinoma, galima! Į maisto atliekų konteinerį galima ir reikia mesti ne tik tai, kas nesuvalgyta, bet ir vaisių bei daržovių likučius: bulvių lupenas, vaisių žieves, arbatos tirščius bei pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių, popierines dėžutes nuo picų, popierinius rankšluosčius, popierines servetėles, kambarinius augalus ir jų dalis, nedidelius kiekius sodo ir daržo atliekų. Ir visų naudojimui netinkamų maisto produktų likučius.

Į maisto atliekų konteinerius reikia mesti maisto, virtuvės ir žaliąsias atliekas/ARATC archyvo nuotrauka

Ar medžių lapus ir šakas galima mesti į maisto konteinerį?

Į bendro naudojimo konteinerius, esančius prie daugiabučių namų, negalima. Individualūs konteineriai tam per maži. Sugrėbtus lapus galima kompostuoti arba vežti juos į rūšiavimo centrus. Daugelyje savivaldybių sugrėbtus lapus surenka ir išveža savivaldybių samdomos komunalinių paslaugų įmonės.

Ar reikalingas maisto atliekų konteineris, jei maistą suvalgome, o žaliąsias atliekas kompostuojame?

Reikalingas. Namų sąlygomis kompostuoti netinka panaudoti popieriniai rankšluosčiai, riebaluotas popierius, egzotinių vaisių, pavyzdžiui, apelsinų, mandarinų žievės. Kompostuoti negalima mėsos ir žuvies produktų bei jų liekanų.

Kas bus, jei nerūšiuosim maisto atliekų?

Aplinkos ministerija planuoja didinti mokestį už nerūšiuotų atliekų tvarkymą.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro informacija