Artūras Salda: „Valdžia kuria sistemą, kuri per kelerius metus gali sunaikinti kurortinę reabilitaciją“

Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusios ne vieną normatyvinį dokumentą, kuris turėtų keisti galiojančią sveikatos paslaugų teikimo tvarką. Nemaža dalis tų pakeitimų yra susijusios ir su sanatoriniu gydymu bei reabilitacija, kurie labai aktualūs ir mūsų kurortui, teikiančiam gausybę reabiltacijos paslaugų.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas, „Eglės sanatorijos“ vadovas Artūras Salda mato nemažai grėsmių reabilitaciniam ir kurortiniam gydymui, kurios kyla, nagrinėjant Vyriausybės ir SAM planus dėl šių paslaugų teikimo perspektyvų. Jo nuomone, dabartinės valdžios planuose yra tikslas – sumenkinti kurortus, o kuriama sistema per kelerius metus gali panaikinti kurortinę reabilitaciją.

Druskininkų kurorto sanatorijų vadovai tikisi, kad nebus taip, jog žmonėms į kurortus patekti bus labai sudėtinga/Roberto Kisieliaus

Apie įvairias sveikatos priežiūros sistemos reformas, sveikatos politikų nuostatas sanatorinio gydymo įstaigų atžvilgiu kalbėjomės su A. Salda.

– Kokios grėsmės kyla sanatorinio ir reabilitacinio gydymo įstaigoms dėl vykstančios reformos?

– Sveikatos priežiūros įstaigų reforma – viena iš daugelio šiuo metu vykdomų. Pagal ją, negalėtų būti savarankiškų specializuotų ligoninių, kurios pavaldžios savivaldybėms, į šią grupę patenka ir reabilitacijos centrai. Tai liečia tik viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigas. Siekiama, kad neliktų savarankiškai veikiančių reabilitacijos įstaigų. Lietuvoje tokios įstaigos yra: Abromiškių, Palangos reabilitacijos ligoninės, SAM pavaldi vaikų sanatorija „Palangos gintaras“. Yra įstaigų, kurios pavaldžios kitoms ministerijoms, pavyzdžiui, Druskininkuose veikianti „Dainava“, priklausanti VRM. Jei bus priimta tokia įstatymo pataisa, tai „Dainavai“ nieko kita neliks, kaip būti likviduojamai arba prijungtai prie didelės ligoninės, todėl ir eina kalba, kad ji bus jungiama prie LSMU Kauno klinikų. Pagal dabar galiojančią tvarką, ši įstaiga dar galėtų būti savarankiška, bet, priėmus įstatymo pakeitimą, nelieka savarankiško varianto.

– Ar tiesa, kad valdžia užsimojo stiprinti ambulatorinę reabilitaciją bei menkinti stacionariąją?

– Kita dalis pasikeitimų yra susijusi ne su šia reforma, bet su normatyviniais dokumentais. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas medicininės reabilitacijos finansavimo prioritetų sąrašas. Pagal jį, stacionarinė medicininė reabilitacija yra papuolusi į paskutinę – penktą – vietą iš penkių prioritetų. Visa sistema yra sukurta taip, kad kasmet didėtų ambulatorinės reabilitacijos apimtys ir mažėtų sanatorinės reabilitacijos kiekis.

Mums, dirbantiems kurortuose, tai yra labai aktualu, nes iš esmės ambulatorinė reabilitacija atliekama didmiesčių poliklinikose ir ligoninėse. Pacientas rytą atvažiuoja, gauna paslaugas ir vakare išvažiuoja namo. Kurorte mes visada specializuodavomės stacionarinėje reabilitacijoje. Žmogus atvažiuoja, dvi savaites rimtai gydosi, mėgaujasi kurorto oru, kitais veiksniais, gali susikoncentruoti į savo sveikatą. Tai vyksta jau daug metų, ir mes matome akivaizdžius rezultatus.

Manau, kad dabartinės valdžios planuose yra kurortų sumenkinimas. Tai didelis pavojus, jie sukūrė sistemą, kuri per kelerius metus gali sunaikinti kurortinę reabilitaciją.

– Kalbama, kad reabilitacija bus vykdoma regioniniu principu – ligoniai turės važiuoti reabilituotis tik į to regiono, kuriame gyvena, reabilitacijos įstaigas.

– Sveikatos priežiūros sistemos pertvarkoje parašyta, kad norima sveikatos priežiūros paslaugas organizuoti regioniniu principu. Jei, pavyzdžiui, žmogus gydėsi Santaros klinikose, o reabilitaciją gauną kurioje nors iš sostinės poliklinikų, tai gal tai ir logiška. Tą patį bandoma padaryti ir medicininei reabilitacijai. Jei tu papuolei gydytis į kurią nors Vilniaus regioninę ligoninę, tai, kaip taisyklė, ligoninė padarys viską, kad tu reabilitacijai nepatektum į kitą vietovę. Vilniečiui reabilitacijai nuvažiuoti į Palangą ar druskininkiečiui – į Birštoną gali tapti misija neįmanoma. Dėliojant tas paslaugas pagal regionus, gali būti taip, kad žmonės į kurortus nepateks arba jiems patekti bus labai sudėtinga.

Jei įstaigoms gerai, tai ir kurortui gerai, jei kurortui gerai tai ir įstaigoms gerai. Panašu, kad viskas daroma tam, kad kurortai būtų sumenkinami ar net naikinami. Susitikimuose SAM viceministrė atviru tekstu pasakė: „Jūs ten kurortuose gydote oru“. Žmonėms, kurie visą gyvenimą yra pašventę kurortiniam gydymui, medicininei reabilitacijai, labai skaudu girdėti tokius teiginius.

– Yra kalbų, kad už reabilitaciją valstybinėse įstaigose mokėti nereiks, bet už privačių sanatorijų paslaugas turės susimokėti pats pacientas.

– Neturime oficialių tai patvirtinančių dokumentų, bet Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas vienoje konferencijoje yra pasakęs: „Valstybė už komfortą žada nemokėti“. Kita vertus tai, jog ketinama vis daugiau reabilitacijos „permesti“ į ambulatorinę, reiškia, kad, jei eisi reabilituotis į polikliniką, tai tau nieko nekainuos, bet jei norėsi tą pačią ambulatorinę reabilitaciją atlikti kurorte, tai turėsi prisimokėti už apgyvendinimą ir maitinimą.

Reabilitacija kurorte pacientui gali tapti prabanga. Mėgautis grynu oru, gauti purvo vonias, kitas procedūras gali tapti per brangu, nes tai valstybė vadina „prabanga“.

– Kas keičiasi, siunčiant ligonius į reabilitaciją?

– Anksčiau siunčiančios įstaigos – poliklinikos, ligoninės – turėjo kvotas, kiek gali išsiųsti pacientų į reabilitaciją. Pacientas rinkdavosi. Dabar nuimtos kvotos siunčiančioms įstaigoms, tačiau dabar jos „uždėtos“ priimančioms įstaigoms. Prieita prie absurdiškos situacijos, kai ligoninės, kurios mato gyvą pacientą, gali įvertinti jo būklę, išrašo dabar daug daugiau siuntimų nei anksčiau, kai turėjo kvotas. Tačiau pacientas pastatomas į absurdišką situaciją – gauni siuntimą, bet priimančiose įstaigose nėra vietų, jos visos užpildytos. Mes keliolika metų dirbome be eilių, o dabar ,deja, žmonėms eilėje tenka laukti iki dviejų mėnesių. Tai yra labai blogai, nes po kai kurių susirgimų reabilitacija yra reikalinga čia ir dabar. Po dviejų trijų mėnesių reabilitacija gali turėti tik pusę to efekto, kurį pacientai gautų, iškart atvykę į reabilitaciją. Gaila, kad tokiu būdu valstybė žaidžia žmonių likimais ir jų sveikata.

– Ar yra vilties, kad situacija pasikeis į gerąją pusę?

– Mes apie tai daug kartų esame kalbėję su ministerijos atstovais, Seimo nariais. Turime vilties, kad pavasario Seimo sesijoje, priimant su sveikatos priežiūrą susijusius įstatymų pakeitimus, bus atsižvelgta į mūsų pastabas.

Parengė Laimutis Genys

Vesta Janeikienė, Vš.Į valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ direktorė: „Pagal rengiamus įstatymų pakeitimus, nemanau, kad geru keliu judame, ypač dėl ambulatorinės reabilitacijas. Mano nuomone, stacionarinė reabilitacija pacientui yra daug geriau nei ambulatorinė, nes ji skiriama, esant sunkesniems susirgimams, ir yra efektyvesnė. Aš būčiau už stacionarinės reabilitacijos prioritetą. Labai neaišku, kaip bus skirstomas reabilitacijos vietų skaičius, kas galės ją teikti. Ar ministerija nuspręs, kiek kuriam regionui duos vietų reabilitacijai?

Regioninis principas yra visiška bėda. Juk žmogus turi turėti galimybę pasirinkti reabilitacijos vietą. Žvelgiant iš įstaigos perspektyvos, tai negali žinoti, kiek žmonių tavo regione sirgs, gali neužtekti ligonių iš savo regiono, kad užpildytų sanatorijos vietas.

Situacija yra neaiški, nors buvo viešai deklaruojama, jog bus didesnis sveikatinimo paslaugų prieinamumas, nežinau, ar tikrai taip bus. Gal jie taip galvoja sutaupyti lėšų? Manau, kad reabilitacijos apimtis reiktų plėsti ir skatinti prevencinę reabilitaciją.“

Gediminas Kaubrys, UAB „Draugystės sanatorija“ vadovas: „Kiek man žinoma, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pokalbiuose su reabilitacijos įstaigų ir sanatorijų atstovais bandė nuraminti juos dėl galimų reformos pasekmių. Buvo pasakyta, kad ligoniai nebus siunčiami reabilitacijai regioniniu principu, bet bus sukurti susirgimų klasteriai, pagal susirgimų grupes. Todėl ne pagal regionus, bet pagal susirgimų specifiką bus skiriama reabilitacijos vieta. Taip pat ministerijos atstovai nuramino, jog ir viešųjų įstaigų statusą turinčios reabilitacijos įstaigos, ir privačiosios turės tas pačias galimybes – pacientai galės taip pat naudotis ir vienų, ir kitų reabilitacijos įstaigų paslaugomis, už kurias apmokės Ligonių kasos. Manau, kad viskas turėtų būti gerai, tik akivaizdu, jog trūksta komunikacijos, todėl ir kyla įvairios baimės ir nežinia“.