Ukrainiečiai, tramdydami ašaras, dėkojo chorui „Druskininkai“ ir reiškė savo simpatijas Lietuvai

Į sausio 8-14 dienomis Ukrainoje, Ivano Frankivsko mieste, organizuotą devintąjį tarptautinis chorų festivalį „Kaliada na Maizliach“ mišrus suaugusiųjų choras „Druskininkai“, vadovaujamas Ingos Vagnoriūtės, buvo pakviestas atstovauti Lietuvai. Choras į kelionę išvyko, lydimas mūsų bičiulio kompozitoriaus Lauryno Vakario Lopo.

Festivalyje dalyvavo daugiau nei 20 chorų ir ansamblių, orkestras bei žymioji ukrainiečių vokalinė grupė „Pikkardiyska Tertsiya“. Į festivalį taip pat buvo pakviesti rumunų bei lenkų chorai, su kuriais užmezgėme draugystę ir jau planuojame bendrų renginių.

Didingoje „Caria Christa“ cerkvėje atlikome uoliai ruoštą programą lietuvių, lotynų, ukrainiečių kalbomis. Po ukrainiečių kalba atlikto „Schedryk“ cerkvėje buvę žmonės atsistojo ir, šaukdami  chorui „bravo“, ilgais garsiais aplodismentais dėkojo už jautrų ir profesionalų kūrinio atlikimą. Žiūrovų akį traukė ne tik elegantiška mūsų koncertinė apranga, bet ir gražuolės lietuvaitės. Ukrainiečiai, rodės, visai užsimiršo, jog yra šventovėje. Taip žiūrėjo į mūsų sopranes, kad renginį filmavusį operatorių, užstojusį vaizdą pirmosios eilės žiūrovams, tiesiog pravijo šalin, kad patys toliau galėtų gėrėtis dailiomis moterimis ir skambiais jų balsais.

Sausio 13-ąją į lauko sceną, esančią šalia Ivano Franko paminklo, ėjome, nešini lietuviškomis trispalvėmis. Koncertas buvo skirtas Maidano aukoms paminėti. Po ukrainietiško „Schedryk“ – ir vėl plojimai, jautrių žiūrovų ašaros ir padėkos. Prie vadovės priėję žmonės žavėjosi mūsų skambiais balsais, nuoširdžiai dėkojo už ukrainiečių tautos palaikymą. Savo simpatijas chorui „Druskininkai“ viena ukrainietė išreiškė, filmuodama mūsų pasirodymus – net sumontavo filmuką, kuriame įamžino mūsų atliktą dainą „Schedryk“.

Pavergti ypatingos cerkvės energetikos, baigiamajame koncerte dainavome pakylėtai, negailėdami savęs. Įteikėme dovanas renginio organizatoriams ir mūsų choro globėjams Ivano Frankivske.

Esame dėkingi visiems, prisidėjusiems prie mūsų išvykos. Nuoširdžiai dėkojame kompozitoriui L. V. Lopui ir darbštuolei choro vadovei I. Vagnoriūtei. Jos stiprus charakteris, žemaitiškas atkaklumas, kantrybė, meilė darbui yra tos savybės, kurių  reikia, norint suburti, išlaikyti  kolektyvą ir pasiekti gerų rezultatų.

Po festivalio choras išvyko į Lvovą. Susipažinę su miesto architektūra, paklaidžioję senamiesčio gatvelėmis, skubėjome ruoštis dar vienam svarbiam renginiui – Lvovo cerkvėje buvo surengtas bendras chorų koncertas. Didelė garbė buvo giedoti kartu su Lvovo savivaldybės vyrų choru „Homin“ bei kameriniu choru „Cantemus“. Po šilto priėmimo bei sočių ukrainietiškų vaišių laukė kelias namo.

Pasisėmę naujų įspūdžių ir patirties, susipažinę su ukrainiečių chorine kultūra kolektyvo nariai namo grįžo pakylėti. Planuojami nauji koncertai, ruošiamasi Lietuvos šimtmečio dainų šventei.Druskininkiečius ir miesto svečius kviečiame ateiti į mūsų koncertus. Išgirsite choro atliekamus naujus kūrinius, pasigrožėsite mūsų nauja dailia koncertine apranga.

Didingoje „Caria Christa“ cerkvėje choras „Druskininkai“ atliko programą lietuvių, lotynų, ukrainiečių kalbomis/Asmeninio archyvo nuotrauka

Druskininkiečiai įteikė dovanų renginio organizatoriams ir choro „Druskininkai“ globėjams/Asmeninio archyvo nuotrauka

Algina Markauskienė,
choro „Druskininkai“ narė