Pirmosios vagos šventėje – ir Druskininkų krašto artojai

Praėjusį savaitgalį „Pirmosios vagos“ šventė jau dvidešimtąjį kartą į Veisiejus sukvietė artojus iš visos Lietuvos. Senos ir naujos tradicijos, gausybė svečių, kurie ne tik sakė sveikinimo kalbas, bet ir pademonstravo, kaip moka arti žemę.

Laikydamiesi senovės papročių, pirmąją vagą artojai išvertė ir žemę atrakino per Jurgines – balandžio 23-ąją. Išlydint artojus į laukus, šventėje buvo prisimintos senosios tradicijos. Mūsų senolių manymu, nuo pirmo žemdirbio išėjimo su žagre į lauką bei pirmo žemės palietimo priklausė būsimasis derlius. Todėl, prieš pradėdami arti, atlikdavo įvairius magiškus veiksmus, turinčius apsaugoti laukus nuo įvairiausių nelaimių. Jurginių papročiai buvo pakartoti ir svarbiausios žemdirbių šventės – Jurginių – metu.

Artojų varžybose dalyvavo ir du mūsų krašto artojai – Albinas Bražinskas ir Kęstutis Mizeras iš Leipalingio seniūnijos Mažonių kaimo.

Abu vyrai šiose varžybose dalyvauja nuo pat jų pradžios – jau dvidešimt metų. Nors šiemet jie nelaimėjo prizinių vietų, tačiau per tuos du dešimtmečius, kai dalyvauja šiose varžytuvėse, yra nuskynę ne vieną pergalę.

A. Bražinskas pasakojo, kad į šią šventę susirenka daug senų bičiulių ir draugų iš visos Lietuvos. Jie atsiveža ne tik visą arimui reikalingą inventorių, bet ir savo arklius.

„Tai – rimtos varžybos, reikia sugebėti nustatyti tinkamą vagos gylį, ją taisyklingai apversti, kad neliktų netvarkos. Žinoma, reikia ir arklį tinkamai suvaldyti“, – pasakojo A. Bražinskas.

K. Mizeras irgi šiose varžybose dalyvauja nuo pirmųjų metų. Jis sakė, kad mažėja artojų, sugebančių gražiai arti arklio tempiamu plūgu.

„Esu laimėjęs nemažai šių varžybų trofėjų, šiemet nepasisekė. Varžybos vyko po tam tikros pertraukos, dėl pandemijos. Manau, jog šiemet jos nebuvo gerai organizuotos. Jei ir toliau bus tokia silpna organizacija, tai jų gali ir nebelikti“, – sakė K. Mizeras.

Parengė Laimutis Genys