„Neužmiršk, kas esi, mielas broli, neužmiršk, kas lietuviui brangu!“

„Atgimimo“ mokykloje organizuotas 13-asis respublikinis partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“, skirtas Lietuvos kariuomenės pulkininkui-leitenantui, Pietų Lietuvos partizanų pirmajam vadui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui atminti.

Mokyklos fojė visus pasitiko skaidrėse demonstruojami ankstesnių festivalių vaizdai, ekspozicija Lietuvos laisvės kovos tema. O atvykusiųjų tądien buvo išties daug – festivalio dalyviai ir svečiai vos tilpo mokyklos aktų salėje. Renginį pradėjo mokytojas Saulius Lukošiūnas, prabilęs Juozo Vitkaus-Kazimieraičio – Pietų Lietuvos partizanų vienytojo ir pirmojo vado – žodžiais, o buvę ir esami „Atgimimo“ mokyklos mokiniai Dominykas, Miglė, Nojus ir Rugilė atliko meninę inscenizaciją rūsčios partizanų kasdienybės tema.

„Atgimimo“ mokykloje organizuotas 13-asis respublikinis partizanų dainų festivalis „Laisvės kelias“, kuriame pasirodė ir Druskininkų mokyklų moksleiviai / „Atgimimo“ mokyklos archyvo nuotraukos

Visi tylos minute pagerbė žuvusius partizanus, o šauliai nunešė gėlių į Nemunėlio žūties vietą. Renginio vedėja Rugilė pradėti festivalį pakvietė Druskininkų tremtinių ir politinių kalinių chorą, minintį 35-erius savo veiklos metus. Choras atliko dainą „Atsiskirsiu nuo jūsų“. Renginio vedėjas Dominykas pristatė festivalio svečius: Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantįjį direktorių Ronaldą Račinską, Tarptautinės komisijos švietimo programų koordinatorę, vykdomojo direktoriaus pavaduotoją Ingridą Vilkienę, LR Seimo narius Paulę Kuzmickienę ir Zenoną Streikų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinį direktorių Arūną Bubnį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovę Ramunę Driaučiūnaitę, Druskininkų švietimo skyriaus vyriausiąją specialistę Liną Černiauskienę, Druskininkų kultūros centro direktorę Raimondą Varaškaitę.

Kultūros centro direktorė sukakties proga pasveikino Tremtinių ir politinių kalinių chorą. „Tai – ypatingas choras, kurio pavadinime skamba mūsų šalies istorija, jis susikūrė dar tada, kai nebuvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas“, – sakė R. Varaškaitė, kuri choro vadovei Antaninai Laurenčikienei ir koncertmeisterei Jūratei Bujokienei perdavė Druskininkų savivaldybės vicemero S. Kazakevičiaus sveikinimus. Tremtinių ir politinių kalinių chorą ir jo vadovę pasveikinęs R. Račinskas padėkojo už puikią istorijos pamoką jaunajai kartai.

D. Lukošiūnas pristatė partizanų dainų festivalio „Laisvės kelias“ rėmėjus – Druskininkų savivaldybę, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Druskininkų kultūros centrą ir festivalio namus – Druskininkų „Atgimimo“ mokyklą.

Sveikinimo žodį taręs Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti generalinis direktorius Arūnas Bubnys taip pat įteikė padėką Tremtinių ir politinių kalinių choro vadovei A. Laurenčikienei.

Vėliau renginio svečiai ir dalyviai pasinėrė į skaudžią, bet šviesią partizanų dainų gelmę. Dainų upė plaukė, vilnydama liaudies dainos lyrizmu, kovingu roko ritmu, romanso vilnelėmis, šokio ir dainos sutartine… Partizanų dainas atliko ansambliai iš Ariogalos, Daugų Vlado Mirono, Varėnos, Ukmergės Jono Basanavičiaus „Ąžuolo“ gimnazijų, Kėdainių „Aušros“ progimnazijos, Vilkaviškio rajono Gražiškių gimnazijos Bartninkų Jono Basanavičiaus skyriaus, Trakų rajono Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos bei Druskininkų savivaldybės Viečiūnų progimnazijos.

Renginio vedėjas Dominykas pristatė svečią – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 109-osios kuopos vadą kapitoną Kęstutį Valentą ir pakvietė žodį tarti LR Seimo narį Z. Streikų. „Mane sugraudino ką tik nuskambėjusi daina, sunku kalbėti. Pats pagrindinis mūsų tautos ginklas – daina, padėjusi ištverti visus sunkius išbandymus, okupacijas, tremtis, kankinimus. Savo valstybės laisvę Sausio įvykiuose mes laimėjome daina, ne ginklu. Graudu, kad šiandien, gyvendami Nepriklausomoje Lietuvoje, mes klausome šių puikių dainų tokioj kuklioj mokyklos salėj, kaip partizanai susirinkę. LRT skiria didelį dėmesį įvairiausiems šou, o neparodo tinkamo dėmesio šiam mūsų tautos ginklui – partizanų dainai. Partizanai atlaikė, nes skambėjo daina. Džiaugiuosi, kad yra daigas, sėkla, linkiu, kad ji sudygtų, kad Lietuvos televizijoje, radijuje skambėtų daugiau lietuviškų dainų, nes dabar jų eteryje skamba net mažiau, nei sovietų okupacijos metais. Skambant dainai, jos perteikiamas būties grožis persikelia į žmogaus vidų ir skamba toliau jame. Ypač įtaigiai skamba partizanų daina, dainuojama atlikėjų, pasipuošusių tautiniais drabužiais ar kario uniforma“, – kalbėjo Z. Streikus. Jo kalbą palydėjo gausūs plojimai, nes šiam festivaliui tikrai yra ankštoka mokyklos salėje. Partizanų dainose skleidžiasi toks istorijos išbandymuose atsidūrusio žmogaus dvasios grožis, kad jas girdinčiam norisi juo dalintis su tūkstančiais – ypač jaunąja karta.

Antrąją festivalio dalį pradėjo Vilniaus Pranciškaus Skorynos gimnazijos ansamblis. KTU Vaižganto progimnazijos ansamblio atliekama daina „Rūtos geležinės“ užbūrė sodriu roko ritmu ir jaunatvišku ryžtu. Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus solistė Mėta Motiekaitytė, pasipuošusi šventine kadetų uniforma, įspūdingai atliko dainą „Niekuomet neužmirš didvyrių“. Partizanų dainas atliko ansambliai ir solistai iš Alytaus Likiškėlių progimnazijos, Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo skyriaus, Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos. Tautiškai pakiliai nuskambėjo Alytaus Putinų gimnazijos mišraus šaulių ansamblio daina „Mėnulis – tikras tėvas jo“, o Balbieriškio pagrindinės mokyklos ansamblis pakvietė sudainuoti Lietuvą. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos moksleivių atliekama daina „Nesuės nesugrauš“ nuskambėjo pačia tikriausia laisvos, saugios ateities viltimi: „Mes išnešim ant rankų, Tėvyne, kaip rasos krikštoliuką tave!“

Festivaliui baigiantis, dainą atliko Druskininkų moterų ansamblis „Vakarėjant“, vadovaujamas Virginijos Šedienės. Renginį užbaigė Druskininkų „Ryto“ gimnazijos ansamblis ir šokių studija „Decima“: daina „Brolis“ persipynė su basakojų, baltai pasipuošusių šokėjų šokiu. Dainos ir šokio sutartinė nuskambėjo tarsi už mūsų laisvę galvas padėjusių brolių apraudojimas, lyg šviesus atsisveikinimas-pasisveikinimas su broliu partizanu laiko tėkmėje…

Padėkos žodį tarė „Atgimimo“ mokyklos direktorė Aušra Keturkienė. „Gera, lengva būti partizanų dainų „Laisvės kelias“ festivalio namuose, kai renginį kuria mokytojai Lijana Lukošiūnienė, S. Lukošiūnas, Vaiva Gintutienė, Valė Šmitienė, Vaclava Remenčienė, Ronata Balkaitienė, Gabrielė Gudaitienė, Jūratė Kygienė. Nuostabu matyti renginio vedėjus – buvusius ir esamus mokinius. Noriu padėkoti visiems dalyviams“, – kalbėjo direktorė. Festivalio dalyviams ji įteikė padėkas. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius R. Račinskas padėkojo „Atgimimo“ mokyklos direktorei A. Keturkienei, moksleiviams ir visam mokytojų kolektyvui. Padėką išsakė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius A. Bubnys, palinkėjęs plėsti veiklą ir atnaujinti Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus patalpas. Renginio svečiai, šeimininkai ir dalyviai atsisveikino, linkėdami vieni kitiems kitąmet vėl susitikti „Laisvės kelyje“. Kitaip ir negali būti, nes dainavome: „Juk dainų tokių esama – jos per amžius išlieka, eikim, broliai ir seserys – sudainuokime Lietuvą!“.

Jūratė Šalengienė,
„Atgimimo“ mokyklos mokytoja