MKČ – visada šiek tiek virš tavęs plevenanti aukštesnė, šviesesnė, dvasingesnė būtis

Druskininkai visuomet buvo ir liko svarbiausiais Čiurlionio – kompozitoriaus, dailininko, rašytojo ir fotografo – namais. Šis miestas – tarsi konstanta, prie kurios jis nuolat grįždavo pasisemti kūrybinės energijos, pabūti savo šeimoje. Čia rengiami ir įgyvendinami įvairūs kūrybiniai projektai, atskleidžiantys vis naujas genijaus daugialypės kūrybos įžvalgas. Rugsėjo 22-ąją miestas dar kartą suskambės aukščiausiomis natomis: Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios karilijonas 17 val. skambins kompozitoriaus harmonizuotą liaudies dainą „Beauštanti aušrelė“. Taip miestas pasitiks didžiausio Lietuvos kūrėjo 145-ąsias gimimo metines.

Druskininkuose nuolat galima sutikti ir išgirsti fortepijonu skambinantį R. Zubovą, talentingą pianistą, M. K. Čiurlionio provaikaitį/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Druskininkuose nuolat galima sutikti ir išgirsti fortepijonu skambinantį Roką Zubovą, talentingą pianistą, Čiurlionio provaikaitį, ne tik nuolat puoselėjantį Čiurlionio palikimą, bet ir sukūrusį žymiojo prosenelio vaidmenį meniniame filme. Apie savo patirtis, įžvalgas ir iššūkius R. Zubovas pasakoja atvirai ir nuoširdžiai.

– Rokai, Jūs jau daugybę metų studijuojate savo prosenelio kūrybą, rūpinatės jos sklaida Lietuvoje ir pasaulyje. Ar sunkus šis įsipareigojimas, gal greičiau – pasirinkimas?

– Iš pradžių Čiurlionio muzika man, pianistui ir kompozitoriaus provaikaičiui, buvo neišvengiamybė ir įsipareigojimas, nes nuolat buvau prašomas pagroti Čiurlionio kūrinių, kurie turėjo tapti tarsi privaloma repertuaro dalimi. Tačiau trisdešimties peržengiau tą būtinybės ribą ir supratau, kokia laimė yra groti jo kūrybą. Nuo tada tai tapo laisvu mano pasirinkimu. Gyvenimas šiuo atžvilgiu man yra labai dosnus: vis sukuria naują „užsakymą“ ir panardina į naujas kūrybines Čiurlionio gelmes, prasmių ieškojimus, simbolių skaitymus. Kas keleri metai iš naujo atrandu savo prosenelio kūrybą. Štai prieš dešimtį metų išsikėliau užduotį įrašyti ir koncertuose atlikti visus Čiurlionio fortepijoninius kūrinius – taip tarsi apžvelgiau kūrybos visumą. Po kelerių metų kūriau Čiurlionio personažą filme „Laiškai Sofijai“. Dar vėliau ėmiau vadovauti Čiurlionio namams Vilniuje, turėjau įsigilinti ir perprasti Čiurlionio vaidmenį lietuviškame atbudimo judėjime. Pastaraisiais metais naujų iššūkių ir reikalavimų kelia nacionalinis Čiurlionio kelias. Nuveikta daug darbų, veiklų tikrai nestinga.

– Ar jau iki galo pažinote Čiurlionį ir perpratote visus simbolius, žinutes, kurias siunčia jo dailės, muzikos ir kiti kūriniai?

– Čiurlionis yra nepaprastas kūrėjas tuo, kad jis kiekvienu tavo gyvenimo tarpsniu su tavim kalba vis kita kalba, kitais simboliais ir prasmėmis. Gilindamasis ir pažindamas jo kūrybą, vis labiau suprantu – joje slypi ir atsiskleidžia nepaprastas pasaulis ir vaikui, ir filosofui. Nemanau, kad kada nors galėsiu pasakyti, jog jau perpratau visus jo simbolius ir slypinčias prasmes: kiekvieną kartą, priėjęs prie to paties paveikslo, pamatai kažką, kas tąkart tau yra esmingai svarbu. Tai todėl, kad su metais ir patirtimi tu augi ir vystaisi. O Čiurlionis visada išlieka plevenantis šiek tiek virš tavęs, aiškiai rodantis, kad yra aukštesnė, šviesesnė, kilnesnė, geresnė, teisingesnė, dvasingesnė būtis.

– Kokia Čiurlionio kūrybinė pusė vis dar išlieka paslaptimi ir Jums?

– Tai yra man nuolat iškylantis klausimas, į kurį atsakyčiau skirtingai – priklausomai nuo tuo metu sprendžiamos mano paties vidinės dilemos ar išsikeltos užduoties. Šiais metais, dažniau grodamas ir įrašydamas jo liaudies dainų išdailas fortepijonui, pamačiau, koks tvirtas giluminis ryšys sieja lietuvišką dainą su pačia brandžiausia Čiurlionio muzika. Tai jau net negirdimas, bet struktūriškai atpažįstamas giminingumas. Čia Čiurlionis jau byloja, galima sakyti, mitologiniame lygmenyje, jo ryšys su lietuviška kultūra toks nesuvokiamai gelmiškas… Jeigu žiūrėti kiek plačiau, mes dar labai daug turime atrasti Čiurlionyje – jo kūryboje, asmenybėje, aplinkoje, epochoje. Paprastai kalbant, dar iki šiol esame stipriai įsiskolinę prieš šį didį kūrėją: tik dabar pasirodo jo korespondencijų adekvatūs akademiniai tomai, to paties reikėtų jo muzikiniam palikimui, tapybos darbams.

Kita vertus, artėja Čiurlionio 150-osios metinės, labai reikia bendrų pastangų jo kūrybą iškelti į jai priklausantį tarptautinį pripažinimo lygį. O tai padaryti galime tik kruopščiu, nenuilstamu darbu.

Parengė Ramunė Tarandė, Druskininkų kultūros centro reklamos ir komunikacijos vyriausioji specialistė