Karštos vasaros „Draugystės pynė“ – Druskininkuose
Birželio devintąją, per Sekmines, į Pramogų aikštėje organizuotą 13-ąją Lietuvos pensininkų sąjungos ,,Bočiai“ šventę sugužėjo 120 svetelių iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Ukmergės.
Druskininkų šokių ratelis „Rudenėjant“ (vad. Birutė Levanaitienė) pagal Veronikos Povilionienės dainą „Tu Lietuva, tu mana“ pradėjo šventę. Visus pasveikino šventės šeimininkė – Druskininkų „Bočių“ pirmininkė Zita Jančiauskienė. Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius už tautinio paveldo puoselėjimą senjorams įteikė padėkas.
Pramogų aikštėje organizuota 13-oji Lietuvos pensininkų sąjungos “Bočiai“ šventė subūrė senjorus iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Ukmergės ir, žinoma, Druskininkų/Antano Lankelio nuotrauka
Kūrybinė energija tryško iš scenoje vieni kitus keitusių artistų. Vilniaus m. Vilkpėdės „Bočių“ bendrijos tautinės dainos ansamblis „Volungė“ (vad. dainų ir tekstų autorė Lilijana Ablėnaitė) nudžiugino ir repertuaro originalumu. Pasidžiaugti „Lakštingalų nakties“ trelėmis kvietė Druskininkų moterų ansamblis „Druskelė“ (vad. N. Vindbergienė), o mišrus ansamblis priminė „Mūsų kaimo dainas“(vad. Valdas Dancevičius).
Darniu skambesiu, kurį pagyrė ir šventės garso režisierius Gytis Voronovas, sužavėjo Kauno „Bočių“ liaudiškos muzikos ansamblis „Kaštonas“ (vad. chorvedys ir dainų autorius Vincentas Kursa). Subtiliai skambėjo dainos Lietuvai, mamoms, draugystei.
Vilniaus Šeškinės senjorų ansamblis (vad. Regina Lajauskienė) dainomis įtvirtino ir savo kolektyvo vardą „Dar širdyje ne sutema“.
Ukmergiškiai, Kultūros centro „Bočių“ klubo „Viltis“ ansamblis „Lyra“ (vad. Birutė Verbickienė, Romualda Morkūnienė) nustebino repertuaro įvairove – ne tik dainavo, bet ir sušoko „Trijų velnių valsą“.
Baltosios rožės miesto – Alytaus – Vidzgirio bendruomenės centro ypač svajingas meno ansamblis „Jotvingiai“ (vad. Lina Butkevičienė) nudžiugino dainomis apie alyvas, meilės varpelius ir gintarą…
Koncerto pabaigoje visus apjungė šokis-daina „Čiutytė rūtela“ (kompozicijos autorė – Zita Jančiauskienė).
Svečiams parodėme Druskininkų miestą kurortą, supažindinome su jo istorija ir naujovėmis. Ypač dėkingi esame mums talkinusiam gidui Antanui Lankeliui ir savanorėms.
Dainos, kaip ir žodžiai, gali liūdinti, džiuginti ir gydyti. Jų versmės – gilios. O mes ir toliau piname draugystės pynę, kuri kasmet – vis kitokia.
Vita Gimaitė