Karpinių parodoje – „Šimtažiedis“ su meile pavasariui, gyvenimui, Lietuvai
Lyg didelis, gaivią pavasario žalumą skleidžiantis pumpuras, – toks galėtų susidaryti įspūdis, apžvelgus naujausią tautodailininkės Dianos Lukošiūnaitės sukurtų karpinių parodą. Balandžio 27-ąją, tautodailininkės jubiliejaus dieną, Druskininkų savivaldybės bibliotekoje surengtas karpinių parodos „Šimtažiedis“ pristatymas sulaukė gausaus lankytojų ir jubiliatę pasveikinti atvykusių svečių dėmesio. D. Lukošiūnaitės kūrybinį ir gyvenimo kelią pristatė Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė. Autorę pasveikino jos buvę mokytojai – menotyrininkas Adelbertas Nedzelskis, dailininkė Elma Šturmaitė, taip pat bičiuliai iš asociacijos „Branduma“ – Alvyra Grėbliūnienė, Jonas Tertelis. Druskininkų savivaldybės vadovų sveikinimus perdavė Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Turizmui ir kultūrai Ingrida Griniūtė.
Autorei šiltus sveikinimus išsakė ir Vilniaus tautodailininkų bendrijos valdybos narė, tapytoja Eugenija Martinaitytė, uteniškė tautodailininkė Rasa Sliesoriūnienė, Merkinės kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė ir kiti svečiai.
D. Lukošiūnaitės karpiniai – sušildyti meile aplinkiniams ir gyvenimui/Druskininkų viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka
Pirmasis parodos atidarymo akordas – dzūkų krašto daina „Ne bet kokia aš mergelė buvau“, sudainuota Merkinės kultūros centro folkloro ansamblio „Kukalis“ (vad Laimutė Jakštienė), su „Šimtažiedžiu“ suskambėjo tarsi viena gaida. D. Lukošiūnaitės karpiniuose – ir lietuviškų dainų atgarsiai, ir piliakalnių didingumas, ir lygumų, kalvelių žaluma, ir aukšta dangaus žydrynė, ir tautinių juostų raštai. Parodos autorės žodžiais, žalią spalvą ji labai mylinti: nes tai gamtos pavasarinio atbudimo spalva. Kodėl „Šimtažiedis“? Juk pavasarį prasideda žydėjimas – norisi žiedų ir spalvų! Tačiau parodos pavadinimas simbolinis ne tik todėl, kad Lietuva švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį.
Pasak D. Lukošiūnaitės, iš keleto „mažų“ jos pačios gyvenimo datų susidaro dar vienas šimtmetis: „Paskaičiavau, kad jau dvidešimt metų, kaip užsiimu karpiniais; trisdešimt, kaip esu pabaigusi studijas; na, ir dar savo metus pridėjus, – štai ir dar vienas šimtas.“ „Šimtažiedis“, – Gyvybės medis, – regis, talpina tarp savo žiedų ne tik tautodailininkės meilę savo kraštui, Tėvynei, bet ir žmogaus gyvenimo istorijas, santykį su būtimi.
D. Lukošiūnaitė minėjo, kad šiai parodai ji pasirinko Gyvybės medžio motyvą, nes kirbėjo mintis perteikti ir filosofinį požiūrį į mūsų egzistenciją. Autorės žodžiais, darbuose pasikartojantis Gyvybės medžio motyvas dar yra ir todėl, kad ji tiesiog myli medžius: „Medis giliai įleidžia šaknis į žemę, ir semiasi iš jos jėgų, stiprybės ir drąsos stiebtis į saulę, į šviesą, išskleisdamas plačiai savo šakas – rankas gyvenimui apkabinti, dovanodamas aplinkiniams neapsakomą žiedų aromatą, dalindamas nuostabaus skonio vaisius, tuo pačiu ir save, kitiems. Toks tas žmogaus gyvenimas, žygiuojant per pasaulį plačiais žingsniais, dovanojant kitiems sušildytus meile darbus, žodžius, žinias.“
D. Lukošiūnaitė gimė Druskininkuose. Dailės mokykloje baigusi tekstilės specialybę, vėliau studijas tęsė tuomečiame Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume; Vytauto Didžiojo universitete baigė Socialinio darbo bakalauro studijas. D. Lukošiūnaitė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, Poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ bei Lietuvos meno terapijos asociacijos narė. Tautodailininkė karpinių meno moko jaunimą, suaugusius, žmones su negalia. Jos karpiniai publikuoti knygoje „Lietuvos ir pasaulio popieriaus karpinių menas“; ji yra knygų „Metų ratas. Pavasarėlis“, „Bitutės Zuzės nuotykiai“ bendraautorė, dailininkė. Nors Meno kūrėjos statusą turinti D. Lukošiūnaitė yra sukūrusi darbų įvairiomis technikomis – vėlimo, gobelenų, pynimo, rišimo, makrame, nėrinių, mezginių, – tačiau mieliausi jai – karpiniai. Karpiniuose – spalvotuose ir vienspalviuose – vyrauja gamtos vaizdai, liaudies meno ornamentai, stilizuoti augalai, paukščiai. Autorė minėjo, kad ją traukia baltiški ženklai, senoji Lietuvos istorija. Pernai Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo surengta ir jos karpinių paroda, skirta Lietuvos piliakalniams.
Parengė Ramunė Žilienė