Baigiamieji festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu akordai

Vasaros pradžioje startavęs tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, pažėręs ne vieną klasikinės muzikos perliuką, peržengė pusiaukelę. Rugpjūtį ir rugsėjį muzikos gurmanų dar laukia penki spalvingi ir romantiški koncertai – žymūs atlikėjai ves klausytojus muzikos istorijos keliais ir dovanos neįkainojamas kultūrines patirtis.

Vienas įstabiausių, spalvingiausių ir prabangiausių renginių laukia jau šį šeštadienį – K. Dineikos sveikatingumo parke bus atidarytas K. Šuman salonas, kuriuo nustebinti ketina druskininkietė pianistė G. Gedvilaitė-Göhle, kviečianti susitikti su romantinės epochos genijais ir pasigėrėti jų muzika / Rolanos Kunske nuotraukos

Du mėnesius festivalis druskininkiečius ir kurorto svečius kvietė į nepamirštamus susitikimus su garsiausiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais, visame muzikos pasaulyje žinomais kolektyvais: Čiurlionio kvartetu ir soliste A. Krikščiūnaite, vargonų muzikos asais, ugningojo fortepijono virtuozo A. Paley suburto kolektyvo „Paleasis“ virtuoziškumu, turtinga a cappella grupės iš Ukrainos „ManSound” tembrų palete, atlikėjų iš Lenkijos meistriškomis interpretacijomis ir kt. Festivalio programa buvo sudaryta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija ir Pažaislio muzikos festivaliu, tad paženklinta aukštos prabos ženklu.

Kelionės muzikos istorijos keliais ir paslaptinga vakaro impresija

Rugpjūčio 18 d. dar laukia paslaptingas „Vasarvidžio nakties sapnas“, į kurį panirti pakvies aktorė Rasa Samuolytė bei pianistai Sonata ir Rokas Zubovai. Puikusis Shakespeare poetinis žodis persipins su romantiškąja Mendelssohno muzika, fėjų kerai, pasakų personažų išdaigos bei karališkųjų rūmų pompastika ir blizgesiu žėrintis garsusis vestuvių maršas susijungs į vieną įstabų pasakojimą. Vakaro impresija vyks Švendubrėje, kur dažnai lankydavosi pats Čiurlionis, rymodavo prie ąžuolo ir tapė savo garsųjį triptiką ,,Raigardas“.

Rugpjūčio 19-ąją DiAmanti TRIO pakvies keliauti lietuviškos muzikos istorijos keliais. Atlikėjos suvėrė patį gražiausią dainų ir instrumentinės muzikos vėrinį: sudėtingiausias arijas iš operų ir miuziklų operos solistės Dovilė Kazonaitė ir Ilona Pliavgo meistriškai atliks pritariant kanklėms.

Antrąjį rugsėjo savaitgalį į muzikinę „Legendą“, apjungiančią lietuviškos muzikos pradžios atšvaitus ir penkių iškilių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių balsus, pakvies violončelininkas Gleb Pyšniak ir pianistas Rokas Zubovas.

Baigiamasis festivalio akordas nuskambės rugsėjo 22-ąją, minint didžiojo Lietuvos menininko M. K. Čiurlionio 148-ąsias gimimo metines. Valstybinis choras „Vilnius“ – profesionalų kolektyvas, pasižymintis atlikimo kultūra, įvairiapusiškumu, žengiantis koja kojon su šiandieninėmis meno aktualijomis, bet nepamirštantis ir praeities epochų klasikos fondo, Druskininkų bažnyčioje paskelbs XXI festivalio pabaigą.

Karališkos muzikos, įstabių balsų ir vaidybos dermė

Vienas įstabiausių, spalvingiausių ir prabangiausių renginių laukia jau šį šeštadienį: reto grožio K. Dineikos sveikatingumo parke, atidariusi Klaros Šuman saloną, nustebinti ketina druskininkietė pianistė G. Gedvilaitė-Göhle, kviečianti susitikti su romantinės epochos genijais ir pasigėrėti jų muzika. Čia spalvingai ir paslaptingai atgis garsūs 19 amžiaus meno veikėjai, kuriuos įkūnys pati Guoda ir jos muzikiniai kolegos: pianistas Joris Sodeika (Feliksas Mendelssohnas), sopranas Joana Gedmintaitė (Henriette Trefftz), tenoras Eimantas Bešėnas (Alois Anders).

Apie artėjantį renginį papasakojo salono įkūrėja ir puoselėtoja G. Gedvilaite-Göhle.

„Į 19-ąjį amžių mus nukels ne tik žymūs to meto muzikinio gyvenimo veikėjai ir Klaros Šuman aplinkoje skambėję opusai bei jų atsiradimo istorijos, bet ir įstabios istorinių kostiumų autorės Živilės Baronienės sukurtos suknelės bei Druskininkų gidų grupės „Artelė“ damų ir ponų pasirodymas,“ – taip šį netradicinį klasikinės muzikos renginį, greičiau koncertą-teatrą, pristato Guoda.

Salono šeimininkė džiaugiasi, kad kurti salono atmosferą jai pavyko prikalbinti žymius Lietuvos atlikėjus: pianistas Joris Sodeika įkūnys kompozitorių Feliksą Mendelsoną – gerą Šumanų šeimos draugą; Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Joana Gedmintaitė įkūnys ryškiausią tų laikų Vienos operos solistę Henriettę Trefftz, kurios balsu žavėjosi ne tik Mendelsonas, bet ir pats valsų karalius Johanas Štrausas; Klaipėdos muzikinio teatro solistas Eimantas Bešėnas įsijaus į žymiausio Vienos operos tenoro Aloiso Anderso rolę.

Projekto sumanytoja G. Gedvilaitė pastebi, kad tikroji 19-ojo amžiaus salono įkūrėja K. Šuman buvo moteris, gyvenusi patriarchalinėje visuomenėje, tačiau sugebėjusi tapti etalonu daugeliui to meto pianistų, muzikinio gyvenimo centrine figūra ir autoritetu vėliau kūrusioms moteriškosios lyties atstovėms.

Saloninio muzikavimo tradicijos anuomet atliko svarbią misiją – būtent čia vykdavo pats gyviausias kūrybinis procesas. Juose menininkai turėjo galimybę pasirodyti, pristatyti savo kūrybą, gauti naudingų užsakymų, atkreipti į save turtingų mecenatų dėmesį. Karaliai, princeses, kunigaikščiai ir grafienės, apžavėti puikių melodijų ir efektingo jų atlikimo, padėdavo muzikams, rekomenduodami jų pasirodymus kitiems įtakingiems asmenims, padengdavo išlaidas, skirtas naujų kūrinių leidybai ir finansuodavo muzikines studijas.

Anot G. Gedvilaitės, šeštadienio pasirodymą galima priskirti kamerinės muzikos koncertų ciklui: „Valso triumfas“ – labai šventiška ir pakili koncerto programa, nes pats muzikos žanras perteikia labai švelnius ir poetiškus jausmus ir nuotaikas.“

Šioje programoje ryškiai sužibės vokalistai, muzikos garsais bus pasakojama valso istorija nuo jo pirmojo paminėjimo iki triumfo. Pianistė vardija reikšmingus muzikos istorijos momentus: 1787 m. Vienoje paskelbus konkursą sukurti tokią operą, kuri patiktų žiūrovams, nugalėjo ne Mocartas, pateikęs vieną nuostabiausių savo šedevrų –„Figaro vedybas“, bet talentingas ispanų kompozitorius Martínas y Solero, kurio operoje „Retenybė“ pirmą kartą nuskambėjęs valsas užkariavo miestiečių simpatijas  savo lengvumu, muzikalumu ir žavumu. Vėliau valsai skambėjo dainose, operų uvertiūrose, arijose ir netruko tapti savarankišku muzikos kūriniu. Na, o Vienos valsui karūną uždėjo J. Štrausas, išpopuliarinęs jį visoje Europoje.

Projekto sumanytoja G. Gedvilaitė žada, kad šį kartą Druskininkams ruošiamas ypatingas reginys – publika ne tik išgirs Klaros ir Roberto Šumanų, F. Mendelsono ir valsų karaliaus J. Štrauso kūrybą, bet ir galės pasigrožėti būtent šiam salonui sukurta istorinių suknelių kolekcija, sukurta meistrės Živilės Baronienės.

„Aš labai džiaugiuosi, kad likimas lėmė pažinti šią įdomią menininkę, kurios fantazija ir darbas padės salonui sužibėti dar gražesnėmis spalvomis“, – artėjantį reginį spalvingai pristato Guoda, atvirai prisipažindama, kad pačiai valsą šokti nelabai patinka, nes labiau charakteriui ir temperamentui tiktų šokti tango…

Parengė Ramunė Tarandė, DKC reklamos ir komunikacijos vyriausioji specialistė