Jaunimo diabeto stovykla – Druskininkuose
Liepos 17-23 dienomis Druskininkuose organizuota jaunimo, sergančio cukriniu diabetu, stovykla, kurioje dalyvavo sergantieji pirmo tipo cukriniu diabetu. Šio tipo cukrinis diabetas yra lėtinė, nepagydoma liga, kuria dažniausiai susergama vaikystėje arba paauglystėje. Dažnai visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad šia liga susergama, valgant daug saldumynų, blogai maitinantis ar pasirinkus neteisingą gyvenimo būdą. Ne, tai visiška netiesa. Susergama, kai žmogaus organizmo autoimuninė sistema pradeda pati naikinti insuliną gaminančias ląsteles, dėl to organizme jo trūksta, ir visi sergantieji turi insuliną leistis kasdien tam, kad išgyventų.
Stovyklos dalyviai turėjo galimybių aplankyti gražiausias Druskininkų apylinkes/Asmeninio archyvo nuotrauka
Mano dukrai 2018-ieji metai atnešė ne naujas galimybes, mes jų nepradėjome naujais iššūkiais ar tikslais. Šiuos metus mes sutikome Kauno klinikose – dukrai buvo diagnozuotas pirmo tipo cukrinis diabetas. Pirmieji šeši mėnesiai su šia nepagydoma liga buvo pilni ašarų, skausmo ir nežinomybės. Sergant pirmo tipo cukriniu diabetu, vaikas privalo kiekvieną savo kąsnį planuoti, nes, prieš valgant, reikia susikaičiuoti angliavandenius ir susileisti atitinkamą kiekį insulino, palaukti ir tik tada valgyti. Ar įsivaizduojate, ką tai reiškia 9 metų vaikui, kai taip staiga kasdienybė tampa visiškai kitokia, nei jos bendraamžių? Buvo tikrai labai sunku. Net ir prasirgus pusę metų, vis tiek kasdien iškyla klausimų, kaip su šia liga gyventi ir ją kontroliuoti, kaip įveikti kylančius psichologinius sunkumus.
Tačiau šią vasarą dukrą Lietuvos diabeto asociacija pakvietė dalyvauti diabetu sergančiųjų mokymo ir aktyvaus poilsio stovykloje, organizuotoje Druskininkuose, centre „Dainava“. Savaitę trukusios stovyklos organizatoriai – Lietuvos diabeto asociacija ir Druskininkų miesto diabeto klubas „Atgaja“, pagrindinis rėmėjas – Neįgaliųjų reikalų departamentas. Stovyklos vadovės, mūsų miesto diabeto klubo pirmininkės Jelenos Šimonienės sudaryta stovyklos programa buvo itin skrupulingai parengta.
Tai buvo labai aktyvi stovykla, jaunimas daug vaikščiojo, važinėjo dviračiais, maudėsi, sportavo, lankėsi K. Dineikos sveikatingumo parke bei miesto muziejuose. Kasdien vyko teorinės ir praktinės paskaitos apie ligos kontrolę, vedamos slaugytojos diabetologės Vaidos Karbočienės, kuri ir visos stovyklos metu rūpinosi dalyvių sveikata. Stovykloje, kaip ir įprasta sergant diabetu, mažiausiai septynis kartus per parą buvo atliekami gliukozės kiekio kraujyje tyrimai, skaičiuojamos ir aptariamos insulino poreikio dozės, pristatomos technologijų naujienos, susijusios su dar lengvesne ir geresne šios ligos priežiūra. Mokymo stovyklos vadovė Jelena bei jos padėjėja Jūratė Tamulaitienė organizavo išvykas ir sporto pramogas po visas Druskininkų apylinkes. Stovykloje dalyvavo keturi druskininkiečiai bei kiti dalyviai iš Marijampolės, Šiaulių, Kretingos ir Plungės. Labai džiugu, kad Lietuvoje sergančiuosius cukriniu diabetu vienija jų miesto klubai, kuriuose dalyvaudamas gali jausti, jog nesi vienas. Ši diabeto vasaros stovykla leido visiems susitikti ir pabūti ilgiau kartu, pasisemti patirties vieniems iš kitų, išmokti savarankiškumo.
Stovykla buvo didžiulis teigiamų emocijų pliūpsnis ir mano dukrai. Pagaliau ji sustiprėjo ir psichologiškai, kadangi pamatė, kad ne viena serga diabetu. Namo ji grįžo, labiau pasitikinti savimi, įgijusi daug naujų žinių, išmokusi savarankiškai priimti sprendimus dėl ligos kontrolės, o kas svarbiausia jai pačiai – suradusi naujų draugų. Draugais jie tapo ne tik dėl to, kad juos vienija liga, o todėl, kad tie jauni žmonės, lyg viena šeima: jautrūs vieni kitiems, dėmesingi ir labai atsakingi.
Esu dėkinga už dukrai suteiktą galimybę dalyvauti diabeto stovykloje, už atsakingą stovyklos vadovų bei diabetologės darbą. Nekantraudami lauksime ir kitos vasaros, kai vėl visi susitiksime.
Inga Granatauskienė, Agotos mama