Darbas vasarą – puiki galimybė „pasimatuoti“ profesiją
Druskininkų jaunimo užimtumo centras (JUC) jau daugelį metų vykdo jaunimo integracijos į darbo rinką programą. Ši nuostabi programa kurorte klesti – daug darbdavių, norinčių susirasti tinkamų darbuotojų, daug jaunuolių, norinčių užsidirbti ir įgyti darbo patirties. Kiekvienas jaunuolis, akimis permetęs JUC skelbiamą darbdavių sąrašą, jame gali atrasti sau artimą profesijos sferą, o darbdaviai turi galimybę pasirinkti geriausią darbuotoją iš 14-29 metų jaunuolių. Viena iš paklausesnių profesijų, suviliojusių gausų jaunuolių būrelį, – Druskininkų švietimo centro organizuotos vasaros vaikų dienos užimtumo stovyklos „Ąžuolas“ vadovo padėjėjo profesija. Norinčiųjų prisidėti prie mažųjų stovyklautojų priežiūros buvo daug, išsirinkti tinkamiausius – nelengva, tačiau įveikiama užduotis.
Stovykloje „Ąžuolas“ dirbę jaunuoliai sako, kad įgytą patirtį tikrai norėtų pakartoti / Asmeninio
archyvo nuotraukos
Prabėgus mėnesiui darbo su vaikais, kviečiame ir Jus artimiau susipažinti ne tik su šia profesija, tačiau ir su keturiais stovykloje „Ąžuolas“ dirbusiais jaunuoliais – Aurėja, Patricija, Viktorija ir Dovydu, kurie dalijasi savo įspūdžiais bei įgyta patirtimi.
– Kaip sužinojote apie Jaunimo verslumo ir integracijos į darbo rinką programą?
– Patricija: Apie Jaunimo verslumo ir integracijos į darbo rinką programą sužinojau iš JUC tinklalapio bei šio centro darbuotojų pristatymų mokykloje.
– Dovydas: Apie šią darbo galimybę sužinojau iš JUC interneto svetainės.
– Jaunimo verslumo programoje šiais metais buvo daug darbdavių su skirtingais darbo pasiūlymais. Kas paskatino pasirinkti darbą su vaikais?
– Aurėja: Darbą su vaikais pasirinkau, nes jau gana gerai pažįstu save. Puikiai žinojau, kad noriu darbo, kuriame turėčiau daug bendrauti ir daug veikti. Bendravimas su vaikais yra dar malonesnis, nei su suaugusiaisiais, o buvimas jų geriausia drauge mane pačią nukelia atgal į vaikystę!
– Patricija: Darbą su vaikais paskatino pasirinkti smalsumas. Tikėjau, kad tai bus įdomi patirtis, kuri gali padėti man pasirinkti būsimą profesiją.
– Ko išmokote, dirbdami su vaikais stovykloje „Ąžuolas“?
– Viktorija: Iš vaikų daug ko galima pasimokyti. Mane labai žavi jų begalinė fantazija ir kūrybiškumas, noras pažinti ir suvokti juos supantį pasaulį. Dar viena savybė, kurios turėtų pavydėti neretas suaugęs žmogus, – vaikų gebėjimas žavėtis paprastais, kasdieniškais reiškiniais. Mes vis skubame ir tikrai ne visi stabtelime pasigrožėti žydinčiomis gėlėmis pavasarį… O juk tai taip gražu!
– Patricija: Stovykloje „Ąžuolas“ išmokau vienu metu išklausyti kelis vaikus. Mažieji labai mėgsta pasakoti įvairiausias istorijas ir kartais kalba vieni per kitus, o mano užduotis – viską išgirsti.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte dirbdami šioje stovykloje?
– Aurėja: Dirbant stovykloje, sunkiausia užduotis yra suderinti vaikų draugės ir mokytojos padėjėjos vaidmenis. Sunku surasti tą „aukso viduriuką“, kai vaikai gerbia bei klauso, bet tuo pačiu yra geriausi draugai. Sunku neprisileisti per arti, tad kartais tiesiog reikia užbrėžti draugystės ribą ir stengtis jos laikytis.
– Viktorija: Esu ramus žmogus, man nepatinka pyktis, rėkti. Vaikai tai jaučia ir kartais sudrausminimų nepaiso. Iš pradžių tai labai vargino, tačiau, kiek padirbėjusi, suvokiau, jog yra kitų būdų juos sudrausminti. Labai padeda realių neigiamų pasekmių, kurias gali išprovokuoti jų netinkamas elgesys, pavyzdžių pateikimas.
– Ar rekomenduotumėte šį darbą kitiems jaunuoliams? Kodėl?
– Patricija: Šį darbą rekomenduoju, nes dirbant su vaikais galima įgauti labai vertingos patirties, kuri tikrai padės ateičiai. Ne tik pati mokausi, bet ir vaikai išmoko naujų dalykų.
– Viktorija: Rekomenduočiau šį darbą, tačiau ne visiems. Žmogui, kuris nėra pratęs bendrauti su vaikais, yra nekantrus ar nesubrendęs, šitas darbas netiktų. Kitiems, turintiems kantrybės, užsidegusiems noru pažinti ne tik jaunesnę kartą, bet ir save, šis darbas stovykloje „Ąžuolas“ yra tobulas. Darbas ne tik padeda nepasenti, tačiau ir primena nostalgiškus vaikystės laikus, kai pasaulis atrodė toks paprastas ir įspūdingas, kupinas ryškiausiomis spalvomis išmargintų svajonių ir nuotykių.
– Koks įsimintiniausias stovyklos įvykis?
– Aurėja: Labiausiai įsiminiau tą kartą, kai po visos dienos nuotykių jau buvome grįžę atgal į mokyklą, mokytojos valgykloje baiginėjo pietauti, o mes su vaikais išėjome į kiemą. Tuomet viena mergaitė sugalvojo išgelbėti vabalą, iškeldama jį iš vandens fontanėlio. Pasirodo, tas „vabalas“ iš tikrųjų buvo bitė, kuri „atsidėkojo“, įgeldama gelbėtojai į pirštuką… Visa mokykla nuaidėjo verksmu, vos ne springdamos iš išgąsčio atbėgo mokytojos, o man, bandant raminti verkiančią mergaitę ir prausiant jos pirštuką po šaltu vandeniu, kita stovyklautoja atbėgo su didele šypsena bei dantuku rankose ir pranešė, jog tąnakt lauks dantukų fėjos. Šis chaotiškas prisiminimas man priminė, kaip gera būti vaiku, kai didžiausias skausmas yra bitės įgėlimas, o džiaugsmas – dantukų fėjos laukimas.
– Viktorija: Vis dar turiu vienos mergaitės nupieštą mano portretą. Dailė, kūryba yra man artima. Ir nors turiu daug patirties šioje srityje, niekas be tos mergaitės, nėra dovanojęs man mano portreto. Būtent todėl šis portretas, kuriame, beje, atsispindi visi ryškiausi mano veido bruožai, man yra toks svarbus ir įsimintinas.
– Kaip po stovyklos matote mokytojo profesiją?
– Aurėja: Kaip ir seniau, taip ir dabar, labai žaviuosi mokytojais! Stovykla dar artimiau supažindino su šia profesija, parodė, kiek kantrybės, vidinės ramybės ir gabumų reikalauja bendravimas su vaikais. Kai stovyklos vaikai pasako: „Ach, kokia Jūs gera mokytoja…“, kartais pasijaučiu truputį nepatogiai, nes iki šios specialybės man reikėtų nueiti dar daug kelio, tačiau širdyje pasidaro labai gera būti pavadintai šiuo nuostabiu žodžiu.
Visi Druskininkų švietimo centro organizuotos vasaros vaikų dienos užimtumo stovyklos „Ąžuolas“ vadovo padėjėjai patikino, kad įgytą patirtį tikrai norėtų pakartoti, o Aurėja pridūrė: „Labai džiaugiamės, kad mums buvo patikėtas šis darbas. Tikiu, jog įgyta patirtis lydės ir ilgai mums padės. Norėčiau ją pakartoti, nes būti vaikų apsuptyje, tapti jų geriausia drauge padeda ir pačiai sugrįžti į gražiausią gyvenimo etapą – vaikystę!“
Aurėja Dailydaitė, Viktorija Nanartonytė