Stulbinanti Druskininkų istorija: karalius, undinė, sūrus vanduo ir meteoritas – 600 milijonų metų siekianti praeitis

„Saulė plačiu purpuriniu skydu vis labiau sėdo, slėpdamos už siauro fijoletinių debesų ruožo; grynu, žydru dangum kur ne kur iš lėto plaukė balti debesiai; žemų pušelių viršūnės, truputį apauksintos nykstančiais spinduliais, pamažu ir tyliai siūbavo, vėjelio pučiamos, kuris vos tedrįsdavo kvėpuoti iškilmingoje užeinančio vakaro tyloje. Arkliai sulydavo bėgę, karieta užvažiavo ant aukšto smiltingo kalno, nuo kurio viršaus buvo regėti tolumoje dūluojanti guotais pilkų namų vieta, į kurią vežimas vyko, ir už kurios vingiavo plaukiąs Nemunas, kaip žydras, platus kaspinas“, – taip romantiškai, tarsi M. K. Čiurlionio drobėje, 1867 m. Eliza Ožeškienė žodžiais atspaudė Druskininkų panoramą savo romane „Paskutinė meilė“, kurį į lietuvių kalbą 1931 m. išvertė mūsų kraštietis Stasys Dabušis.

Turbūt pastebėjote, kad dažnas Druskininkų svečias kalba apie tam tikrą vietos unikalumą, lieka pakerėti gamtos ir jos išskirtinumo, kuriamos harmonijos ir gydančio poveikio? Kas tie Druskininkai? Kodėl tiek daug tuščių šimtmečiais nepildytų istorijos knygos lapų? Kame tas kitoniškumas? Kas juos atrado ir kas kūrė? Ir kam galiausiai pavyko užsukti čia kurortinę mašiną?

Druskininkų miesto muziejus į konferenciją, skirtą Druskininkų, kaip gydomosios vietovės, 230 metų paskelbimo sukakčiai, sukvietė žymiausius Lietuvos valdovų, Druskininkų istorijos, jos gamtos tyrinėtojus.

Šiemet minime ir kitą – 180 metų Druskininkų žurnalo „Druskininkų šaltinių undinė“ (orig. „Ondyna Druskienickich Źródeł“) – jubiliejų. Žurnalą inicijavo kurorto gydytojas Ksaveras Volfgangas ir lenkų XIX a. kultinis rašytojas Ignacas Kraševskis. Tai buvo leidinys, skirtas tik Druskininkams. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje XIX amžiuje ėjo tik du tokio lygio žurnalai: „Druskininkų šaltinių undinė“ ir „Atheneum“ (Vilniuje).

Taigi birželio 7 dieną, 13 val. kviečiame į konferenciją „Druskininkams – 230!“. Pranešimą „Druskininkų žemės gelmių paslaptys ir vertybės“ skaitys dr. Jonas Satkūnas (Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos geologijos tarnyba), prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) skaitys pranešimą „Stanislovas Augustas Poniatovskis – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas“, dr. Redos Griškaitės (Lietuvos istorijos institutas) pranešimo tema – „Druskininkų vandenų undinė“ – pirmasis kurortinis (ir ne tik) žurnalas Lietuvoje“.

Žurnalo „Druskininkų šaltinių undinė“ sukakčiai paminėti Druskininkų miesto muziejus iniciavo ir vykdo projektą „Druskininkų šaltinių undinei – 180! XIX a. kurorto žurnalo sumanytojai ir bendraautoriai – vieno eksponato sukaktuvės ir sutiktuvės!“.

Svarbiausias „Undinės“ tikslas tuomet buvo „ne tik propaguoti Druskininkų šaltinių gydomąsias savybes, bet ir supažindinti ten suvažiuojančią publiką su Lietuvos praeitimi, kelti jų patriotinius jausmus, kovoti su abejingumu krašto reikalams“. Druskininkų „Undinėje“ galima rasti 5 pagrindines dalis: praktines medicinos pastabas, istoriją, literatūrą, įvairenybes ir korespondenciją. Ypač vertingi Druskininkų svečių sąrašai. Randame ir tekstų, skirtų pačiai Undinei: V. Maciejovskio „Žodelis apie undines (rusalkas)“, Puškino baladės „Undinė“ („Rusalka“) vertimą (aut. W. Chžanovskis).

Projektu norima priminti ir tuo metu Druskininkus kūrusius literatus, gydytojus, mokslininkus, istorikus ir jų didelį darbą, populiarinusį gydomąją vietovę, ir šių dienų druskininkiečiui, Lietuvos gyventojui padėti suprasti kurorto unikalumą, paskatinti vietos kultūros istorijos pažinimą, puoselėti istorinę atmintį.

2023 m. Druskininkų miesto muziejus įsigijo 1846 m. žurnalų „Druskininkų šaltinių undinė“ komplektą. Eksponatas unikalus dar ir tuo, kad priklausė XIX a. druskininkietei Juljai O‘Brien de Lacy (tą liudija savininkės parašas).

Dabar Muziejuje saugomi pilni 1845 ir 1846 metų „Druskininkų šaltinių undinės“ komplektai. Vienas iš projekto produktų – iš verstinių „Undinės“ tekstų sukurtas vienintelis lietuviškas egzempliorius, atkartojantis XIX a. leidinį, kurio viršelį puoš originalus autorinis Lietuvos odminių sukurtas darbas. Leidinys bus saugomas Muziejuje ir taps prieinamas visiems, Druskininkų istorija besidomintiems asmenims. Originalius tekstus – Mečislovo laiškus, ligonių himną, Teodoro Narbuto prisiminimus apie 1843 metų kelionę į Druskininkus ir kitus – iš lenkų kalbos verčia „Metų vertėjo 2023“ titulą pelnęs Vyturys Jarutis. Naują lietuvišką „Druskininkų šaltinių undinę“ visuomenei Muziejus planuoja pristatyti rugsėjo mėnesį.

1844-1846 metais leistas žurnalas nebuvo iliustruotas, tad norėjosi šios mitologinės būtybės vaizdais skirti dėmesį ne tik anuomet leisto žurnalo turiniui, bet atiduoti duoklę ir pačiai Undinei – jos atvaizdui Lietuvos mene. Šiam sumanymui realizuoti buvo pasitelktas įžymaus Lietuvos scenografo, dailininko Mstislavo Dobužinskio (1875-1957) kūrybinis palikimas, saugomas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Tai – vertingiausias scenografijos eskizų rinkinys muziejuje ir didžiausia šio dailininko teatro dailės kūrinių kolekcija Lietuvoje, kuri 2009 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu bei įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Atėjusieji į konferenciją pamatys gero M. K Čiurlionio bičiulio Mstislavo Dobužinskio sukurtus eskizus Antonino Dvoržako operos „Undinė“ pirmam Lietuvoje pastatymui 1937 metais.

Įdomumo dėlei norime skaitytojus suintriguoti – genialusis scenografas M. Dobužinskis vienas iš pirmųjų pastebėjo Čiurlionio originalumą, kartu dalyvavo „Meno pasaulio“ ir Rusų dailininkų sąjungos rengtose parodose Peterburge bei Maskvoje. M. K. Čiurlionis buvo dažnas svečias Dobužinskių namuose, grodavo su E. Dobužinskiene keturiomis rankomis abiejų mėgstamą Bethoveną, improvizuodavo. Taigi abu menininkus siejo ne tik tie patys – 1875-ieji – gimimo metai, dailė, muzika, bet ir artima draugystė.

Šią eskizų operai „Undinė“ parodą projekto partneris – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus – Druskininkų miesto muziejaus prašymu, specialiai paruošė eksponavimui, Lietuvoje ji rodoma pirmą kartą. Druskininkų muziejuje ją bus galima apžiūrėti iki liepos 1 dienos.

Projektu „Druskininkų šaltinių undinei – 180! XIX a. kurorto žurnalo sumanytojai ir bendraautoriai – vieno eksponato sukaktuvės ir sutiktuvės“ taip pat norima paskatinti žmones ieškoti naujų kūrybinių formų ir šiuolaikiškai interpretuoti istorinę atmintį bei formuoti apskrities identitetą. Galbūt ateityje gims bendri mėgėjų meno organizacijų projektai? Galbūt bus sukurtas Druskininkų Undinės simbolis, organizuotas Undinės kostiumų konkursas, o gal po Druskininkus ekskursijas ves Šaltinių undinėlė ar bus pradėtas leisti žurnalas tokiu pavadinimu? Taigi visus, kurie kuria tekstus, renka įdomius istorinius dalykus, fotografuoja, piešia ir neturi, kur pristatyti savo kūrybos, kviečiame prisijungti prie Druskininkų miesto muziejaus administruojamos „Facebook“ grupės „Druskininkų šaltinių undinė“. Tai būtų mūsų virtualus Druskininkų bičiulių kūrybos žurnalas.

O birželio 7 dieną Druskininkų miesto muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 59) laukiame Jūsų konferencijoje „Druskininkams – 230“ ir pažadame daug naujų istorinių atradimų!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.

Roma Dumčiuvienė.
Druskininkų miesto muziejaus vyriausioji rinkinių kuratorė, projekto vadovė