Žaneta Krivonienė: „Dirbdami drauge, galime sukurti didelius stebuklus“

Leipalingio miestelis garsėja savo istorija ir giliomis tradicijomis. Pastaraisiais metais, renovavus Leipalingio dvarą, čionai atvyksta ne tik Druskininkų ir apylinkių gyventojai, bet ir svečių iš kitų miestų bei užsienio. Miestelį puoselėja, garsina darbštūs, aktyvūs ir kūrybingi čia gyvenantys žmonės, noriai besiburiantys į bendruomenę, kuriai vadovauja energinga pirmininkė Žaneta Krivonienė

 

– Paprastai jauni žmonės stengiasi ištrūkti į didmiesčius, o Jūs pasirinkote Leipalingio miestelį? Kodėl?

– Esu gimusi ir augusi Leipalingyje, čia baigiau vidurinę mokyklą. Nors jau 17 metų dirbu Lazdijų rajone, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje, vis dėlto mano gimtasis kraštas man yra labai mielas. Sugrįžus iš kitų miestų namo, man kartais atrodo, kad čia net gamtos spalvos gražesnės, oras visiškai kitaip kvepia.

Abu su vyru kilę iš Leipalingio. Gyvenome toje pačioje gatvėje. Taigi baigusi mokslus čionai sugrįžau, o kai ištekėjau, likome čia gyventi. Dirbti važinėju į Seirijus. Man šis kraštas toks mielas, kad aš niekur kitur gyventi nenorėčiau.

 

– Kodėl ėmėtės visuomeninės veiklos?

– Mano  polinkį į visuomeninę veiklą pirmiausia pastebėjo Leipalingio seniūnijos darbuotojai, kai aš dar dirbau kitame rajone. Pasikvietė pagalbon, organizuodami vieną šventę, kitą. Ir taip įtraukė, kad dabar aš tuo ir gyvenu.

Taigi viena mano laiko dalis dabar yra skirta pagrindiniam darbui, kita – bendruomenei. Ir labai džiugu, kai galiu pasidžiaugti veiklos rezultatais. Smagu, kai žmonės laimingi, bendruomenė vis aktyvesnė, vis labiau matoma, pastebima. Tikiuosi, kad mums pavyks įgyvendinti daug gražių idėjų. Žinoma, tikimės leipalingiečių palaikymo. Juk bendruomenė – ne vienas asmuo, o visi gyventojai, gyvenantys Leipalingyje ir miestelio apylinkėse.

Antano Ruginio nuotrauka

 

–  Ar daug bendraminčių turite? Ar lengva įtraukti žmones į aktyvią bendruomenės veiklą? Kaip sparčiai didėja tų entuziastų gretos?

– Galiu pasidžiaugti, kad tų iniciatyvių žmonių yra vis daugiau. Kovo mėnesį sušaukėme visuotinį susirinkimą. Jeigu iki tol bendruomenėje buvo apie 70 narių, tai dabar jų daugiau kaip 100. Tikimės, kad nauji nariai bus labai aktyvūs. Beje, jiems jau galime patikėti atsakingus darbus. Jie Leipalingyje organizavo akciją „Darom“. O ir jaunimas išsako savo norus, jiems organizuotas susitikimas su Jaunimo užimtumo centro kolektyvu. Žmonių palaikymą jaučiau visada.

Manau, kad esu tik viena iš didelės mozaikos dalelyčių, iš kurių susideda bendruomenė. Tik man tenka daugiau atsakomybės atstovauti bendruomenei. Visada sakiau, kad bendruomenė yra ne pastatai, ne materialūs dalykai, o žmonės. Ir tie, kas bent kiek prisideda prie bendruomenės gerovės, miestelį daro vis gražesnį ir patrauklesnį.

Smagu, kad mūsų idėjas vertina ir Druskininkų kultūros centras, ir seniūnijos, Leipalingio dvaro, mokyklos  darbuotojai, pavieniai gyventojai. Yra žmonių, į kuriuos galima kreiptis bet kuriuo paros metu.

Žinoma, yra ir tokių, kurie iš bendruomenės „tikisi daugiau“. Pati esu pozityvus žmogus, mėgstu ne kritikuoti, o daugiau dirbti. Taigi tie, kurie daug šneka, galbūt pirmiausia turėtų parodyti, ką patys yra padarę miestelio labui?

 

– Kokie pastarųjų metų pokyčiai Leipalingyje yra patys ryškiausi, kokia idėjas dar brandinate?

– Leipalingis garsus savo giliomis, 500 metų siekiančiomis tradicijomis. Miestelis senas, su savo istorija. Mes norime, kad jį pamatytų ne tik Druskininkai, bet ir visa Lietuva. Džiaugiamės, kad Leipalingį atranda turistai, traukos centru tampa naujam gyvenimui prikeltas Leipalingio dvaras, kuriame vykdomos edukacinės programos vis populiarėja, o geras žodis apie mūsų kraštą sklinda vis plačiau.

Esame garsūs savo tradiciniais kultūriniais renginiais. Manau, nebūtina nuo senų tradicijų nusigręžti, turime puoselėti tai, kas perduodama iš kartos į kartą.

Tiesa, norime suaktyvinti jaunimą. Į miestelį gyventi atvyksta vis daugiau jaunų šeimų, kurie čia leidžia šaknis. Galime pasidžiaugti, kad pernai vien Leipalingyje gimė 21 kūdikis! Norisi, kad naujakuriai  aktyviai dalyvautų bendruomenės gyvenime.

Mylime ir gerbiame savo senjorus. Su Visuomenės sveikatos biuru įgyvendiname įvairius projektus, organizuojame susitikimus su įdomiais žmonėmis. Aktyviai propaguojame šiaurietišką ėjimą, po vienų mokymų 10 leipalingiečių susibūrė į  šiaurietiško ėjimo būrelį ir dabar aktyviai užsiima šia veikla – kasdien  su šiaurietiškomis lazdomis einame į parką, kurį norisi atgaivinti. Čia yra išlikę senoviniai takeliai, kuriuos galima būtų pritaikyti, įkuriant poilsio zonas leipalingiečiams ir turistams. Vietiniai gyventojai norėtų, kad parkas priklausytų bendruomenei, tačiau to padaryti negalime – Nacionalinė žemės ūkio tarnyba informavo, kad parkas priklauso Veisiejų miškų urėdijai, kuri jį tvarko. Žinoma, mums niekas nedraudžia parku naudotis, prisidėti prie jo priežiūros, tačiau būti šeimininkais neturime galimybės.

Manau, kad didžiausias mūsų veiklos pasiekimas – suaktyvėjusi pati bendruomene, glaudesnis bendradarbiavimas tarp institucijų. Smagu, kad bendruomene turi savo patalpas. Didžiuojamės gražiais renginiais, tradiciniu  Padėkos vakaru, edukacinėmis programomis.

 

– Organizuojate susitikimus su  įvairaus amžiaus leipalingiečiais. Kokius norus išsako bendruomenė?

– Susitinkame, kalbamės, išklausome žmonių norus, pageidavimus. Jų išsakyta tikrai daug. Kai kuriuos  įmanoma įgyvendinti, kiti – sunkiai realizuojami.

Jauni žmonės svajoja apie erdves jaunimui. Taigi tikimės, kad iki rugsėjo mėnesio pavyks įkurti atvirą jaunimo erdvę buvusios bibliotekos patalpose. Ji bus įkurta pagal jaunimo poreikius, todėl tikimės jaunųjų leipalingiečių iniciatyvos.

Leipalingiečiai norėtų sutvarkyti stadioną, tačiau tam reikia daug pinigų, be ES fondų lėšų neišsiverstumėme. Smulkesnes idėjas įgyvendinti paprasčiau. Žinoma, ne viskas greitai padaroma,  tačiau, kaip žinia, viskas prasideda nuo svajonių.

Stengiamės miestelyje propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Norime renginių be alkoholio, aktyvių žygių dviračiais ir pėsčiomis, aplankant apylinkes. Džiaugiamės, kad aktyviai prie sporto renginių prisideda mokytojas Antanas Ruginis. Smagu, kad visur aktyviai dalyvauja jaunimas, jie nori prasmingos ir aktyvios veiklos. 

Svajojame apie miestelio sporto klubą. Ir taip sportuojame kiekvieną dieną. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais Laisvalaikio salėje sportuoja moterys, antradieniais mokyklos sporto salėje renkasi tinklinio gerbėjai. Iš projekto lėšų esame įsigiję sportinio inventoriaus.

Jau yra aktyviausių žmonių dvidešimtukas, kurie padeda organizacinėje veikloje.

 

– Esate mokytoja, galbūt visuomeninėje veikloje gelbsti profesiniai dalykai: organizuotumas, gebėjimas sutekti, sudominti, dėmesį prikaustyti?

– Be šių savybių šiuolaikinėje mokykloje pedagogas neišsiverstų. Esu ekonomikos ir technologijų mokytoja, karjeros konsultantė Seirijų gimnazijoje. Jeigu nebūsi, kaip sakoma, „koja kojon“ su jaunimu, nesidomėsi tuo, kas įdomus jiems, nesiklausyti jų mėgstamos muzikos, neisi į jiems patinkančius koncertus ir renginius, nebūsi jiems įdomus, nerasi bendros kalbos. „Z“ karta – labai judrūs, energingi, ilgai dėmesio nekoncentruojantys mokiniai – reikia stengtis juos greitai sudominti, nukreipti jų energiją tinkama linkme. Kitaip rezultato nebus. Man patinka dirbti su jaunąja karta, nes, kaip pati juokauju, taip ilgiau nepasensiu.

Manau, kad profesiniai įgūdžiai tikrai padeda ir dirbant bendruomenėje.

 

– Kaip žiūri šeima į pačios entuziazmą, pasinėrimą į visuomeninę veiklą? Ar jie nepasigenda dėmesio namuose?

–Džiaugiuosi, kad šeima mane palaiko ir skatina, patys visur dalyvauja su manimi. Smagu, kad mano sūnus Gytis netgi didžiuojasi mano veikla. Man tai yra didelis įvertinimas.

 

– Kaip leidžiate laisvalaikį? Kokių pomėgių turite?

– Vilioja ir žavi pušynai, uogos, grybai – esu prisiekusi grybautoja. Džiaugiuosi, kad tuo esu „užkrėtusi“ ir sesers vaikus. Patinka keliauti, būti gamtoje, dalyvauti žygiuose. Mėgstu įvairiausius rankdarbius – daugybę technikų esu išmėginusi – mezgimą, nėrimą, vėlimą…

Jeigu yra galimybių, važiuoju į koncertus – ir klasikinės, ir šiuolaikinės muzikos, patinka spektakliai, per metus bent penketą stengiuosi pamatyti.

O pavasarį ir vasarą laisvą laiką skiriu sodui ir gėlėms.

 

– Iš kur semiatės energijos?

– Po visų darbų geriausiai atsigaunu miške. Klausau paukštelių čiulbėjimo, įkvepiu gaivaus žydinčių augalų kvapo. Gamta – didžiausias energijos šaltinis.

 

– Kas visuomeninėje veikloje teikia didžiausią džiaugsmą?

– Smagiausia, kai žmogus džiaugiasi, kai jis laimingas. Gera, kai sulauki gero žodžio. Smagu matyti patenkintus mūsų senjorus, kuriems reikalingas dėmesys. Jeigu matau, kad miestelyje gražiau, smagiau, kad mažiau aplinkui negatyvo, žmonės šypsosi, širdis ir džiaugiasi. Smagu, kad žmonės nori čia gyventi, nori sugrįžti į Leipalingį.

Gyventojai vertina gražėjančią miestelio aplinką. Smagu, kad Druskininkuose ir  mūsų seniūnijose labai švaru. Ir patys žmonės stengiasi aplinką puoselėti ir prižiūrėti.

Jeigu bendruomenės veiklos nepalaikytų Druskininkų savivaldybė, Leipalingio seniūnija, VVG, patys žmonės, galbūt rankos ir nusvirtų. Juk vienas nelabai gali didelius darbus nuveikti. O kartu mes galime tikrai daug.

Labai noriu, kad miestelyje būtų daugiau pozityvių ir bendram darbui susiteikusių žmonių. Tada, kad ir mažais žingsneliais, bet visi kartu sukursime didelius stebuklus.

Antano Ruginio nuotrauka

 

– Artėja Oninių šventė, kuriomis garsėja Leipalingis. Kuo jos bus ypatingos šiemet?

– Visus kviečiame į šventę, kuri vyks prie Leipalingio dvaro. Galime pasidžiaugti, kad jo aplinka yra ypatinga ir nuteikia labai šventiškai. Jau organizavome čia Joninių šventę, kuri labai pavyko ir gausiai dalyvavusiems žmonėms patiko.

Oninės – kartu ir Duonos šventė, todėl bus ir ritualų, skirtų pagerbti duonai, javapjūtės pradžiai. Tikimės, kad bus geras oras, susirinks daug žmonių iš Leipalingio, aplinkinių kaimų, svečių iš kitų miestų.

Kviečiame pirmiausia visas Onas, kurios pas mus ypatingai pagerbiamos. Pernai suskaičiavome, kad  vien Leipalingyje jų yra 25!

 

Laima Rekevičienė