Vasario 16-ąją paminėjo tarpukario dvasia

Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų minėtinų datų. Dalis jų yra ne šiaip sau garsios, o būtinos valstybės atramos. Tokia garsi, įsimintina data Lietuvos valstybingumo kelyje, svarbi kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį, yra Vasario 16-oji. Tai data, primenanti, kokia svarbi yra Tėvynė, jos laisvė ir mūsų vienybė bei patriotizmas. Todėl praėjusį penktadienį Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje organizuotas renginys, skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimui paminėti.

Visus nustebino istorijos mokytojai, direktorės pavaduotojos bei pati direktorė, nusprendę neatsilikti nuo mokinių ir  kartu pasinerti į tarpukarį, pasipuošę to laikotarpio drabužiais, skrybėlėmis ir skrybėlaitėmis, baltomis pirštinėmis/„Ryto“ gimnazijos archyvo nuotrauka

Šiais metais minėjimas buvo nepaprastas, išskirtinis, skatinantis didžiuotis atkurta valstybe. Šiai ypatingai dienai gimnazistai ruošėsi nuo pat Naujųjų metų pradžios. Visa mokyklos bendruomenė stengėsi padaryti šią šventę neįprastą ir patrauklią. Mūsų tikslas buvo surengti Lietuvos tarpukario gyvenimo parodą, skirtą Vasario 16-ajai paminėti. Niekam ne paslaptis, kad būtent tarpukariu, 1918 metų vasario 16-tą dieną, gimė Lietuvos valstybė. Manau, šią dieną galime laikyti ir mūsų visų gimtadieniu, simbolizuojančiu stiprybę, tvirtą dvasią ir laisvės viltį. Todėl ne tik „Ryto“ gimanzijos mokiniai, bet ir jų mokytojai stengėsi įsitraukti į šį projektą, prisiminti tą metą, kai Lietuva itin suklestėjo, stebino savo išradimais ir geresniu gyvenimu.
Tarpukaris – tai laikotarpis, išsiskiriantis patriotizmu, vieningumu, kūrybiškumu bei pasiekimais įvairiose gyvenimo srityse. Būtent tokią gražią, bohemišką ir stebinančią Lietuvą norėjo pavaizduoti gimnazijos dešimtokai. Nesuklysime teigdami, kad tokios „tarpukariškos“, gausios ir stebinančios parodos gimnazistai bei jų mokytojai dar nebuvo regėję! Ji nepaliko abejingų. Renginio vedėjos tapo tarpukario damomis ir demonstravo tuometę aprangą, stebino perlų baltumu, nuostabiomis suknelėmis bei meistriškomis šukuosenomis. Prie šių žavių damų sukosi ir vaikinai, stebindami senoviškų fotoparatų blykstėmis. Toks įvaizdis sužavėjo ne vieną, ypač nustebino istorijos mokytojai, direktorės pavaduotojos bei pati direktorė. Jie nusprendė neatsilikti nuo mokinių ir kartu pasinerti į tarpukarį, pasipuošę to laikotarpio drabužiais, skrybėlėmis ir skrybėlaitėmis, baltomis pirštinėmis. Tai sužavėjo visus, atėjusius pasižvalgyti. Žinoma, įspūdį padarė ne tik tarpukario mada, bet ir mokinių darbai – maketai bei plakatai. Juos gimnazistai ruošė ne vieną mėnesį, todėl darbai stebino išradingumu, kūrybiškumu bei kruopštumu. Parodoje galėjome išvysti plakatų apie Lietuvos tarpukario bohemą, transportą, puikius maketus: funikulieriaus, pirmųjų lietuviškų lėktuvų ANBO-IV (maketo kūrėjai atskleidė, kad šis žodžių trumpinys reiškia Antanas Nori Būti Ore), tankų, žydų krautuvėlių Lietuvos laikinojoje sotinėje Kaune. Galėjome išvysti įspūdingąją Mato Šalčiaus kelionę per Aziją, Dariaus ir Girėno skrydį, tarpukario reklamas, Kauno prezidentūrą ir net knygą apie tarpukario madas. Visi parodos kūrėjai sulaukė aplodismentų, sveikinimų ir pagyrimų. Negana to, renginio metu skambėjo žymiausios to meto melodijos – A. Šabaniausko ir D. Dolskio kūriniai.
Ak, kiek emocijų buvo galima išvysti! Mokiniai didžiavosi savo darbais, mokytojai – puikia paroda ir kūrybingais mokiniais, žiūrovai mėgavosi tarpukariška aplinka, plepėjo su tarpukario damomis. Paroda buvo tarsi ryškus saulės spindulys, įsiveržęs ir praskaidrinęs kasdienišką mokyklos gyvenimą, nustebinęs ne vieną dalyvį. Kas gali būti geriau už sugebėjimą pasidžiaugti, pasisemti žinių bei išminties, už pasimėgavimą puikia muzika ir nuveiktais svarbiausiais darbais. Mažutės Lietuvos išdidus nepriklausomybės jausmas buvo ir bus perduotas dar daugeliui kartų!
Mokyklos bendruomenė įsijungė ir į Vasario 16-ajai skirtą akciją – sutartinės dainavimą. Šis sumanymas taip pat suteikė visiems puikių emocijų. Mokiniai, paklausti, ar patiko Vasario 16-ajai skirti renginiai, pareiškė, jog ateinančią šventę – 26-uosius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metus stengsis paminėti dar įdomiau.
Vasario 16-toji vienija, sutelkia ir kelia pasidižiavimą savo Tauta ir šalimi. Tikimės, kad šios dienos dvasia išliks tarp mūsų dar daugelį metų, įkvėps geriems darbams ir siekiamas. Nes laisvė – tai yra kažkas daugiau, ko net Dievas negali uždrausti žmogui, laisvė bei nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiama vertybė, ji aukštesnė už gerovę.

Gabrielė Žūkaitė
„Ryto“ gimnazijos 2a klasės gimnazistė