Valanda, dovanojusi peno akims ir sielai

Gruodžio 15 d. „Bočių“ „Žodžio meno“ klubas sukvietė į Paslaugų ūkio ovaliojoje salėje surengtą poezijos popietę pagal projektą „Šimtas eilėraščių Nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui“. Susirinkome jaukioje aplinkoje, išpuoštoje „Bočių“ „Kraitės“ sekcijos vadovės, auksarankės Janinos Klimienės nėriniais, karpiniais, atvirukais ir eglutėmis.

Pasveikinusi susirinkusiuosius, pakvietusi pasigėrėti Janinos „Baltomis Kalėdomis“, Z. Jančiauskienė perdavė žodį šio projekto organizatorei Audronei Padegimaitei, kuri paskelbė, kad iki Vasario 16-osios likusios 65 dienos, ir po šio renginio bus jau perskaityta 50 eilėraščių. Šįkart dėmesys Druskininkuose gyvenusiai poetų porai – Nijolei Miliauskaitei ir Vytautui Bložei –  Jotvingių premijos, teikiamos per festivalius „Poetinis Druskininkų ruduo“, laureatams. Be to, šis susitikimas – simbolinis Vytauto Bložės pirmųjų mirties metinių paminėjimas. Literatūrinės valandos moto – „Tu šilumos neseikėji – visiems ją dosniai dalini…“

Klausėmės lituanistės Eugenijos Sidaravičiūtės pasakojimo apie N. Miliauskaitės gyvenimo patirtis: ankstyvą tėvo praradimą, motinos vargus, močiutės rankdarbius, internate patirtus išbandymus, gyvenimą Druskininkuose, ligą… Pasakojimo detales paryškino jas atspindintys poetės eilėraščiai, kuriuos jautriai skaitė A. Padegimaitė, Violeta Valskienė, Monika Sakalienė, Laima Radinienė, Zita Jančiauskienė.

Darniai nuskambėjo visų renginio dalyvių padainuota V. Bložės sukurta daina „Oi motinėle“. E. Sidaravičiūtė papasakojo apie šios dainos gimimo aplinkybes, sudėtingą V. Bložės – poezijos reformatoriaus, anot išeivijos literatūrologo R. Šilbajorio, didžiausio modernizmo klasiko –  gyvenimo kelią, asmenybę. Pokario metai paliko skaudžią žymę: neliko tėviškės, lageryje mirė tėvas, ištremta motina, pačiam teko keisti gyvenamąją vietą. Pranešėja akcentavo nepaprastus kūrėjo gabumus: greit įsimindavo, lengvai išmoko daug kalbų, muzikavo. Siekė poezijos ir žmogaus asmenybės vientisumo, raiškos tobulumo, todėl daugybę kartų taisydavo savo tekstus, kuriuos mašinėle perspausdindavo Nijolė. Dėl naujovių ieškojimų radikalumo patyrė ir represijų – buvo iš bibliotekų išimtas rinkinys „Polifonijos“, ilgą laiką nebuvo spausdinama jo poezija. Klausėmės poeto skausmingus išgyvenimus atspindinčio eilėraščio „Tėvynė“.

Į renginį pakviestas V. Bložės sūnus Rimvydas pasidalino atsiminimais apie tėvą, apie N. Miliauskaitę, jos nepaprastą pasiaukojimą, kantrumą, darbštumą ir kuklumą, dosniai dalintą šilumą…

Dar kartą pasigėrėję J. Klimienės rankų miklumu, raštų ir formų įvairove, išradingumu, susibūrę bendrai nuotraukai, tikrai pajutome, kad prasmingai praleidome laiką. Valanda dovanojo peno ir akims, ir sielai. Tokių valandų bus ir daugiau, kol A. Padegimaitė su savo vadovaujamo klubo moterimis, skaitydamos likusius 50 eilėraščių, pasieks projekto finišą.

„Bočių“ „Žodžio meno“ klubas sukvietė į poezijos popietę pagal projektą „Šimtas eilėraščių Nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui“/Asmeninio archyvo nuotrauka

Zita Aleksonienė