Švendubrėje – filmo „Antanas Smaliukas“ premjera

Sekmadienio popietę Švendubrės bendruomenės namuose surengta filmo „Antanas Smaliukas“ premjera. Renginyje dalyvavo filmo kūrybinė grupė: Adelbertas Nedzelskis, Aušra Česnulevičienė, Jonas Bilinskas ir Rimutė Viniarskaitė.
Į bendruomenės namus susipažinti su iškilios asmenybės, Švendubrės ambasadoriaus A. Smaliuko, nugyvenusio visą šimtmetį, istorija gausiai susirinko Švendubrės gyventojai, atvyko svečių iš Druskininkų ir kitų Lietuvos miestų.
Prieš porą metų, minint Švendubrės koplyčios 20-metį, ten surengta pirmojo filmo apie šį unikalų kaimą ir jo gyventojus, pavadinto „Mumiem nieko nėr gražiau už Švendubrį“, peržiūra. O šiemet prieš Antanines švendubrėnai susirinko jau į antrojo filmo apie garbingiausią šio kaimo gyventoją, nugyvenusį visą šimtmetį, Antaną Smaliuką premjerą. Tai jau trečias kūrybinės grupės – A. Nedzelskio, A. Česnulevičienės ir J. Bilinsko – sukurtas dokumentinis filmas.
Šį kartą prie jų prisijungė ir Druskininkų kultūros centro direktorė R. Viniarskaitė, iš gausybės kūrybinės grupės pateiktos archyvinės medžiagos ir prisiminimų sukūrusi gyvą A. Smaliuko istoriją.
A. Česnulevičienė, viena iš kūrybinės grupės narių, sakė, kad, žiūrėdami naująjį filmą, tie, kas pažinojo A. Smaliuką, turės galimybę maloniai jį prisiminti, kiti – turės galimybę pažinti išskirtinį Švendubrės krašto žmogų.

Renginyje dalyvavo filmo kūrybinė grupė: R. Viniarskaitė, A. Nedzelskis, A. Česnulevičienė ir J. Bilinskas/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Filmo peržiūroje dalyvavęs menotyrininkas A. Nedzelskis, kuriam teko laimė pažinti ir 30 metų bendrauti su A. Smaliuku, prisiminė, kad šį garbų žmogų pažino „per Čiurlionį“ – A. Smaliukas pažinojo M. K. Čiurlionį, todėl A. Nedzelskiui, kuriam ilgus metus teko vadovauti M. K. Čurlionio memorialiniam muziejui, ši pažintis ir galimybė išgirsti naujų istorijų apie Čiurlionį buvo itin vertinga ir neįkainojama. Pas A. Smaliuką pasivaikščioti M. K. Čiurlionio takais A. Nedzelskis atvažiuodavo ir su M. K. Čiurlionio kūryba bei gyvenimo istorija besidomėjusiais muziejaus lankytojais.
Daugybę vertingų archyvų sukaupęs A. Smaliuko giminaitis, buvęs Druskininkų televizijos vadovas J. Bilinskas prisiminė, kad anuomet, filmuodamas savo dėdės pasakotas istorijas ir prisiminimus, tikrai nemanė, kad po 20-ies metų jos suguls į dokumentinį filmą. Dabar vyriškis džiaugiasi, kad spėjo įamžinti vertingą istorijos dalį.
Filmo režisierė R. Viniarskaitė sakė, kad yra dėkinga žmonėms, kurie įamžino unikalią asmenybę ir jo vertingus prisiminimus, kuriuose perteikiama ir jo paties, ir šalies, ir Druskininkų krašto istorija: „A. Smaliuko lūpomis kalba šimtametė patirtis, man buvo labai įdomu išgirsti jo pasakojimus. Kurdama filmą norėjau žiūrovams papasakoti A. Smaliuko gyvenimo istoriją“.
Renginyje dalyvavusi gydytoja Ramutė Aželionienė prisiminė gydžiusi A. Smaliuką, tuomet 95-erių sulaukusį pacientą, ir negalėjusi patikėti, kad jam tiek metų: „Žavėjausi jo atmintimi, energingumu, įdomiais pasakojimais ir prisiminimais. Jis turėjo tikslą sulaukti 100 metų, ir sulaukė“.
Rašytojas, bibliotekininkas, skulptorius Juozas Šikšnelis dėkojo, jo žodžiais, puikų filmą sukūrusiai kūrybinei grupei. Kūrėjai labai įtaigiai papasakojo apie žmogų, kurį, regis, visi pažinojo, tačiau kartu ir mažai kas pažinojo, naujai jį parodė, nušvietė jo gyvenimą.

„Mano Druskininkai“
informacija