Švenčių laukimo prasmė – gera žmogui, kai jo širdyje Kalėdos
Kalendorius skaičiuoja paskutines metų savaites, taigi vėl susimąstome apie pragyventų metų vertybes, nuveiktus darbus.
Kokie Druskininkų krašto bažnyčių parapijoms buvo praėjusieji metai? Su kokiomis mintimis klebonai pasitinka Kūčias ir Šv. Kalėdas? Ko jie linki Druskininkų krašto žmonėms svarbiausiųjų metų švenčių proga? Apie tai savo mintimis su mūsų skaitytojais dalijasi Druskininkų švč. Mergelės Škaplierinės bažnyčios klebonas Vaidas Vaišvilas, Šv.Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijos klebonas Algirdas Šimkus ir Leipalingio parapijos klebonas Artūras Vaškevičius.
Kunigas Vaidas Vaišvilas: „Tepasilieka jumyse Tikėjimas, Viltis ir Meilė!“
– Mūsų miesto širdis – švč. Mergelės Škaplierinės bažnyčia – per keletą pastarųjų metų taip išgražėjo, kad jos, regis, jau galime pavydėti patys sau. O ir Jus patį žmonės tebevadina Kalėdų stebuklu už tai, kad kardinaliai pakeitėte bažnyčią, į bažnyčios gyvenimą įtraukėte jaunimą, bažnyčios erdvės tapo atviros lankytojams visą dieną. Jūs visada stengiatės rasti tiesiausią kelią į parapijiečių širdis, esate atviras socialiniuose tinkluose, daug bendraujate su žmonėmis. Kodėl Jums tai svarbu?
Druskininkų švč. Mergelės Škaplierinės bažnyčios klebonas Vaidas Vaišvilas / Asmeninio archyvo nuotrauka
– Esu žmogus, o bendrauti – normalu. Kiekvienam santykiai su kitais yra absoliučiai būtini.
– Kuo ypatingi buvo šie metai Jums, kaip klebonui, ir Druskininkų bažnyčiai?
– Nepasakyčiau, kad šie metai kažkuo ypatingi. Gal sunkesni, nes pusę metų buvome aptverti dėl aikštės aplink bažnyčią rekonstrukcijos darbų. Tai – ilgas laikas šventovei, kuri turi savo ritmą, nors ne visi jį supranta. Daugybė renginių turėjo būti atšaukti, nepasiruošta šildymo sezonui, negrąžinta skola už bokšto vėtrungių remonto darbus. Mums buvo netikėta žinia dėl visiško aptvėrimo, tam nebuvo pasiruošta, o ir su visais parapijos darbais, rūpesčiais ir įsipareigojimais kaip sniego lavina nuo kalno slydome į duobę.
– Metų pradžioje buvo įrengta nauja klausykla, bažnyčios erdvėse atsirado dar daugiau paveikslų, bažnyčia pasipuošė naujais vitražais, o lapkričio pradžioje sušvito nauji Druskininkų miesto laikrodžiai centrinės miesto šventovės bokšte. Bažnyčia, regis, nuolat gražėja. Ko gero, yra dar ne viena idėja, kurią ketinate realizuoti?
– Viskas, ką darome gražaus ir gero, tebūna Viešpaties šlovei. Savo bažnyčia privalome pasirūpinti. Negalime patys būti pasipuošę, o savo šventovę apleidę. Koks vidus, koks tikėjimas, tokia ir to miesto bažnyčia.
O minčių yra įvairių, po Naujųjų metų viską aptarsime parapijos komitete. Tam įgyvendinti reikia surasti aukų. Dabar sunkus laikas, bet turime vilčių.
– Bažnyčios bendruomenė, o ypač – jaunimas, labai sutelkti, daug bendrauja, kartu leidžiasi į piligrimines keliones, žygius. Kodėl svarbu į bažnyčią pritraukti jaunus žmones?
– Niekas jų netraukia. Pirmiausia tai – jaunimas iš katalikų šeimų. Druskininkuose daugiau nei 90 procentų gyventojų – katalikai. Jei žmogus yra pasiekęs dvasinę brandą, savo, kaip kataliko, identitetą, tai normalu, kad šeima – vaikai, tėvai ir seneliai – yra visos šio miesto katalikų bendruomenės – bažnyčios dalis, aktyviai dalyvaujanti ir bažnyčios gyvenime.
– Druskininkų bažnyčia, regis, vis labiau tampa ir kultūros židiniu, čia nuolat rengiami puikūs koncertai, Šventovės erdvės atviros įvairiems meno festivaliams. Ką tai suteikia bažnyčiai?
– Aš labiau akcentuočiau ne festivalius, o didelį šio miesto katalikų indėlį į Druskininkų ir viso regiono kultūrinį, emocinį, psichologinį, tautinį, karitatyvinį ir švietėjišką veikimą. Visa tai yra nenuginčijama. Niekas tiek šiame regione nepasitarnauja žmogaus išprusimui ir jo asmenybės išlaisvėjimui, kaip sąmoningi ir veiklūs šio nuostabaus krašto katalikai.
– Daug dėmesio skiriate ir dvasiniam parapijiečių tobulėjimui, nuo spalio mėnesio Druskininkų parapijos Šv. Augustino religijos studijų centras kviečia lankyti paskaitas.
– Taip, bažnyčia ir jos žmonės visada buvo pilni noro gilinti tiek tikėjimo tiesas, tiek visapusiškai šviestis. Džiaukimės, kad yra norinčių klausyti paskaitų, aktyviau dalyvauti kultūriniame ir bendruomeniniame gyvenime, miesto dvasios kūrime.
– Druskininkų bažnyčioje tikrai verda gyvenimas ir nuolat pasiūloma naujovių. Daug gerų atsiliepimų girdėjome apie vasarą Druskininkų parapijoje organizuotą stovyklą „Tegul jūsų džiaugsmui nieko netrūksta“.
– Tai bažnyčios savanorių įgyvendinta mintis turėti bažnyčios stovyklą miesto katalikams. Tikrai labai pavykusi ir gerai vertinama stovykla. Ačiū visai bažnyčios savanorių komandai už jų pasiaukojimą kurti ir tarnauti neatlygintinai Dievo garbei ir artimo meilei.
– Jūs nuolat dėkojate parapijiečiams už solidarumą tvarkant centrinę Druskininkų šventovę, vertinate bendrystę. Ar sulaukiate atgalinio ryšio? Juk bažnyčia, žinia, išlaikoma geros valios žmonių lėšomis.
– Šitą klausimą norėčiau peradresuoti jums. O ką galvojate jūs apie atgalinį ryšį? Ar jis yra? Aš manau, jei atgalinio ryšio nebūtų, tikrai nebūtumėte išvardijusi tiek daug gražių dalykų apie šio miesto tikinčiųjų bendruomenę ir jų bažnyčią. Aš asmeniškai noriu tik vieno: kad kada nors galėčiau pasakyti „esu nevertas Tavo, Viešpatie, tarnas, padariau tik tiek, kiek galėjau”.
– Kuo labiausiai šiemet, kaip Druskininkų parapijos klebonas, džiaugėtės?
– Labiausiai džiaugiuosi, kad, pradedant šventuosius jubiliejinius metus, tikintiesiems buvo grąžinta prakartėlė ir įrengta miesto širdyje, ten, kur jai ir derėtų būti. Kad galime visi dalintis gerumu ir nešti vieni kitiems Kūdikėlio Jėzaus veido šviesą.
– Kokia Kalėdų senelio dovana Jus labiausiai nudžiugintų šiemet? Apie ką dažniausiai pasvajojate?
– Kad pavargę pailsėtų, alkani pavalgytų, benamiai nakvynę rastų, ieškantys Dievą atrastų, pasauliui taika sugrįžtu. Ar gali būti kas nors brangiau už tokį troškimą? Troškime to, ko niekas nesugebės atimti.
– Ko palinkėsite parapijiečiams ir bažnyčioje besilankantiems kitų miestų gyventojams šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga?
– Norėčiau palinkėti apaštalo Pauliaus žodžiais: „Tepasilieka jumyse Tikėjimas, Viltis ir Meilė!“ Išsaugokime Viltį oriam gyvenimui, taikai, tarpusavio pagarbai ir amžinybei, kuri mums jau yra duota. Kiekvienam linkiu palaimintų Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų!
Ratnyčios parapijos klebonas Algirdas Šimkus: „Sielų atnaujinimas yra nepabaigiamas darbo baras – kol būsime gyvi, visada turėsime ką veikti“
Šv.Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijos klebonas Algirdas Šimkus (kairėje) / Ievos Dovidauskienės nuotraka
– Kokie besibaigiantys metai buvo Šv. Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijai?
– Galime džiaugtis, kad šie metai pažymėti sielų ir sienų atnaujinimo darbais. Bažnyčios sienas tai gali atnaujinti vienu ypu, bet sielų atnaujinimas yra nepabaigiamas darbo baras – kol būsime gyvi, visada turėsime ką veikti.
Bažnyčios sienų ir lubų plotas nemažas – 500 kv. metrų. Darbai prasidėjo po Velykų ir baigėsi spalio paskutinę dieną. Turėjome iš to gražios naudos. Nuo rugpjūčio iki Vėlinių meldėmės sekmadieniais lauke, stebuklinga, kad nė vieną sekmadienį nebuvo lietaus. Kasdienės šv. Mišios vyko parapijos namuose, o erdvė ten nedidelė, taigi didelis artumas tarp žmonių, viskas šalia, prie pat, viskas labai gyva.
Visas bažnyčios remontas buvo atliktas parapiečių lėšomis, padėjo ir Druskininkų savivaldybė. Savivaldybė yra ta vieta, į kurią aš galiu ateiti ir bet kokiu klausimu pasikalbėti, jei reikia, ir pasiguosti. Durys tarp Ratnyčios bažnyčios ir savivaldybės yra atviros, nes mes dirbame tiems patiems žmonėms.
Smagu, kad daugėja parapijos žmonių, lankančių bažnyčią. Prieš dvejus metus per šv. Baltramiejaus atlaidus šventoriaus kampe buvo pastatyti du stalai, tai tuomet prie jų buvo laisvų vietų, o šiemet per žmonių gausą negalėjai pastebėti, kad ten stovėjo tie patys du stalai. Tai gražus ženklas, kad žmonėms smagu būti kartu. Parapija ir yra buvimas kartu, o bažnyčia – ėjimas kartu. Tai bendruomenė, kurią vienija Šventoji Dvasia: kiek mes jai atveriame duris, tiek ji gali užeiti.
Karantinas padarė blogą darbą – uždarė žmones į narvelius, buvo nurodymai eiti į tuos burbulas, tačiau po karantino nebuvo paraginimo iš jų išeiti. Dabar vyksta atsidarymas vienas kitam, tuo pačiu atsidarymas Šventajai Dvasiai. Pasirodo, pats sunkiausias dalykas džiaugtis gyvenimu. Bandau pats džiaugtis gyvenimu ir užkrėsti tuo kitus.
Leipalingio parapijos klebonas Artūras Vaškevičius: „Jei yra bažnyčia ir tinkamas jos vadovas, tai joje ir gyvenimas vyksta“
– Kokie besibaigiantys metai buvo Leipalingio parapijai?
– Buvo labai geri ir darbingi metai, viskas šauniai prabėgo. Visokių darbų nuveikėme, vykdėme ir socialinius krikščioniško-edukacinio meno projektus, motinoms žvakes padarėme, tėvai buvo pasveikinti, per atlaidus surengėme medaus ir kitų gėrybių degustavimą.
Mūsų bendruomenė maža – tik apie pusantro tūkstančio žmonių (be kaimų), bet ji aktyvi. Smagu, kad parapijos veiklose dalyvauja Leipalingio progimnazijos moksleiviai. Štai ir dabar kartu su vaikais puošiame Kalėdų eglę, po pietų papildomai mokykloje pinsime ne adventinius, o ir kalėdinius vainikus.
Parapijiečiai – labai aktyvūs. Smagu, kad su bažnyčia bendradarbiauja visos valstybinės institucijos: Druskininkų savivaldybė, seniūnija, mokyklos, ambulatorija, parduotuvių kolektyvai, ūkininkai, kaimų bendruomenių aktyvas, veikia Caritas. Žmonės gausiai lankosi religiniuose ir kituose renginiuose. Jei yra bažnyčia ir tinkamas jos vadovas, tai joje ir gyvenimas vyksta, jis plėtojamas.
Šiuo metu aktyviai rengiamės šventėms, per Kūčias ateis Kalėdų senelis. Manau, kad šventės bus gražios ir prasmingos.
Parengė „Mano Druskininkai“ redakcija