Sustabdytas chaosą ir grėsmę kurortams sukėlęs teismo sprendimas

Chaosas ir grėsmė kurortų gyventojams, juose įsikūrusiems smulkiesiems verslininkams ir net savivaldybių funkcijoms iškilo, kai Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad statinys, iškilęs Druskininkuose vietoj valčių prieplaukos prie Vijūnėlės, tapo nelegaliu ir per pusmetį turi būti nugriautas. Šimtai, o gal ir tūkstančiai Druskininkuose, Palangoje, Neringoje, Birštone esančių namų savininkų iki šio sprendimo nė nesapnavo teismo sprendimu atsidursią kažkokioje „antrojoje juostoje“, kurioje esą gyvenamųjų pastatų statyba negalima, o namai, pastatyti legaliai, turint visus leidimus, turėtų būti griaunami.

Spaudos konferenciją vedė Druskininkų savivaldybės Dokumentų ir informacijos skyriaus vedėja D. Ciūnienė, savo pozicijas išdėstė teisininkas R. Viščinis, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas-vyriausiasis architektas V. Margelis, Neringos bendrojo plano rengėjas A. Mituzas, Druskininkų bendrojo plano rengėjas architektas prof. K. Pempė ir meras R. Malinauskas/ Roberto Kisieliaus nuotrauka

Sunerimę ir architektai, ir merai, ir gyventojai

Po tokio pernai gruodį priimto teisininkų verdikto tapo aišku, kad net ir su visomis instancijomis suderinti leidimai statyti Lietuvoje nieko nereiškia, mat po kelių ar keliasdešimties metų visa tai, kas buvo legalu, vieną dieną gali tapti nelegalu. Kodėl? Į šį klausimą pamėginta atsakyti šalies Lietuvos naujienų agentūroje ELTA surengtoje konferencijoje pavadinimu: „Pavojaus varpai privačioms investicijoms arba kodėl legaliai pastatyti gali būti nušluoti net keli šimtai pastatų?“

Lietuvos architektai ir kurortų merai sunerimę: po tokio sprendimo gali griūti daugiau nei keli šimtai pastatų Druskininkuose, Palangoje, Neringoje, Birštone. Jei pastatai bus pradėti griauti visuose kurortuose, savivaldybes iš viso gali tekti uždaryti, nes, atlyginę žalą tų statinių savininkams, jos taps nebemokios, o, neturėdamos pinigų, nebegalės vykdyti ir savo funkcijų.

Konferencijoje dalyvavo bei pozicijas išdėstė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, Druskininkų savivaldybės teisininkas Renaldas Viščinis, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas-vyriausiasis architektas Vilius Margelis, Druskininkų bendrojo plano rengėjas architektas prof. Kęstutis Pempė ir Neringos bendrojo plano rengėjas Alvydas Mituzas.

 

Nagrinės Aukščiausiasis teismas

Tačiau šiomis dienomis paaiškėjo, kad kol kas statinius griaunantys buldozeriai per legaliai Lietuvos kurortuose pastatytus namus dar nepervažiuos. Druskininkų savivaldybės administracija pateikė kasacinį skundą dėl 2016 gruodžio 23 dieną priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kurį vykdant, turėtų būti griaunama keli šimtai legaliai pastatytų statinių Druskininkuose, Palangoje, Neringoje, Birštone. Lietuvos aukščiausiasis teismas sausio 31 dienos nutartimi priėmė šį kasacinį skundą nagrinėti.

Kasacinį skundą yra pateikę ir privatūs asmenys, kurie minėtu sprendimu buvo įpareigoti nugriauti gyvenamąjį namą. Kasacinė instancija jų prašymą tenkino ir sustabdė šį Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Tai savaitraščiui „Mano Druskininkai“ vakar patvirtino Lietuvos aukščiausiojo teismo atstovė ryšiams su visuomene Dovilė Bružaitė: „Per mėnesį atsiliepimus į skundus turi pateikti LR Generalinė prokuratūra, Valstybinės teritorijų ir statybos planavimo inspekcija. Gavus atsiliepimus, bus paskirta teisėjų kolegija, posėdžių datos, byla bus pradėta nagrinėti.“

 

Sprendimas – visiems kurortams

Kadangi teisinėje valstybėje negali egzistuoti dvigubi standartai, ir tai kas būtų vykdoma viename kurorte, tai turėtų vykti ir kituose: Anot teismo, 2-oje kurortų juostoje rekreacinės, ūkinės veiklos bei infrastruktūros plėtojimas nėra tolygus leidimui statyti tose zonose gyvenamosios paskirties statinius. Tačiau, pasak Druskininkų savivaldybės teisininko R. Viščinio, šis sprendimas yra pasekmė to, kad prokuratūra su teismais, būdami teisės, o ne teritorijų planavimo specialistai, nagrinėdami teritorijų planavimo dokumentus, padaro savo išvadas: „Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimas. Teismas savo argumentuose rėmėsi, kad yra „antra juosta“. Teismas visiškai ignoravo Savivaldybės ir kitų valstybinių institucijų argumentus. Priėmus sprendimą panaikinti detalųjį planą, nugriauti statinį Druskininkuose, kartu ir priimtas esminis sprendimas, kuris kelia realią grėsmę visiems kurortams. Kadangi tai yra apeliacinės instancijos teismas, jis kuria precedentą, ir jis būtų taikomas visoje Lietuvoje, visiems kurortams. Iki šio sprendimo turbūt nė vienas kurorto gyventojas neįsivaizdavo, kad kurortas gali gyventi be gyvenamosios paskirties statinių, kurie labai glaudžiai susiję ir su kurortų specifika. Sprendimas paneigia visus iki šiol turėtus supratimus, kas yra kurorto plėtra, kas iš viso yra kurortas, Tokiu sprendimu atverta Pandoros skrynia, kuri artimiausiu metu tikrai atsilieps visiems kurortams. Ši teisininkų pasidaryta išvada bus skausminga ne tik Druskininkams, bet ir visiems kitiems kurortams“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Druskininkų savivaldybės teisininkas R. Viščinis. Argumentų, kodėl Vilniaus apygardos teismo nutartis turi būti panaikinta, pasak R. Viščinio, daugiau negu reikėtų, nes toks sprendimas gali sužlugdyti savivaldybes, jas padaryti nemokias, iš biudžeto pradėjus mokėti už kiekvieną nugriautą pastatą.

 

Kirstų per biudžetus

Meras R.Malinauskas pabrėžė, kad būtent tai, jog savivaldybei teks atlyginti nuostolius, nes ji išdavė leidimą statyboms, ir yra priežastis, kodėl jam, kaip merui, rūpi statinio prie Vijūnėlės išsaugojimas. Meras sakė siekiantis tik teisingumo, juo labiau, kad šiuo atveju visa atsakomybė tenka savivaldybei, kuri išdavė leidimą teisėtoms statyboms. Meras pabrėžė, kad tokie leidimai išduodami ne vieno asmens, jie derinami su įvairiomis institucijomis. Pasak R. Malinausko, niekas negaus leidimo, jei nors viena institucija tam prieštarauja.

Skaudžiai savivaldybėms per biudžetą kirstų kompensacijos nugriautų namų savininkams. Akcentuodamas, kad ši tema yra aktuali ne tik Druskininkams, Druskininkų savivaldybės vyriausiasis architektas V. Margelis sakė, kad ir toliau einama ne ta kryptimi. Jau yra Neringos savivaldybės pavyzdys. Dabar aiškėja, kad analogiška situacija vėl kartojasi, tik mastai bus kur kas didesni. Būtina atkreipti dėmesį į kylančią grėsmę asmenims, turintiems nekilnojamojo turto šalies kurortuose, kokios galimos pasekmės, nuostoliai, kurių sulauks valstybė ir savivaldybės, vykdant prievolę juos nugriauti.

Pirma zona, paskui – kurortas

Kaip konferencijoje patikino Druskininkų bendrojo plano rengėjų grupei atstovaujantis architektas K. Pempė, Bendrasis planas nėra dokumentas, rengiamas „ant plyno“ lauko. Architektas pabrėžė, kad, jį rengiant, naudojama didžiulė informacinė bazė, rengiamos apklausos, atliekami tyrimai, įvertinami prieš tai buvę planavimo darbai: „Įvertinama absoliučiai visi saugomi, vertybiniai elementai, ir kurortiniai, ir gamtosauginiai, ir kultūriniai. Tai kompleksinis dokumentas, kuris ir prasideda nuo to, kad pirmiausia įvertinama esama būklė, tai pristatoma visuomenei ir įvairioms institucijoms, kurių sąlygas ir reikalavimus privalu įvykdyti.“

Nebuvo jokios būtinybės Druskininkuose naikinti „kurorto apsaugos zoną“: Vyriausybės nutarimas, kuriuo vadovavosi teismas, buvo priimtas dar tada, kai nė vienas miestas kurorto statuso neturėjo. Tad tai tik dar kartą patvirtina teisės aktų netobulumą, kai kurortų dar nėra, o kurortinės zonos jau egzistuoja: „Vyriausybės nutarimas, kuriame kalbama apie kurortų apsaugos juostas, buvo priimtas 1992 metais, o kurorto statusas buvo sugrąžintas tik 2001 metais“, – pabrėžė R. Malinauskas.

Nuo 1992 metų šis Vyriausybės nutarimas buvo keičiamas 31 kartą, o galiausiai pati Vyriausybė jį atšaukė ir pripažino negaliojančiu. Be to, net jeigu Vyriausybės nutarimas galiotų, jame nėra kalbama apie tai, kad antrojoje kurorto juostoje negalima statyti gyvenamųjų pastatų. Jame kalbama tik apie tai, kad tose zonose negalima laidoti gyvulių, įrenginėti kapinių ar sąvartynų.

Kaip spaudos konferencijoje sakė R. Malinauskas, dėl teritorijų planavimo dokumentų „interpretavimų“, kai teisėsauga nusprendžia, kur ir kokia juosta yra, gali prireikti griauti ir visus keturis kurortus.

Kurortinių zonų reglamentavimo įstatymų spragos tik visai netikėtai ir buvo atskleistos būtent dėl R. Malinausko politinių oponentų galimai incijuotos vadinamosios Vijūnėlės dvaro istorijos. Šiomis dienomis paaiškėjo, kad dėl minėto teismo sprendimo, taikyto lyg ir pirmiausia Druskininkams, vis dėlto labiausiai gali nukentėti Palanga, nes ten beveik visas miestas yra zonoje, kurioje gyvenamųjų namų statyba „neleidžiama“. Konferencijoje meras R. Malinauskas prisiminė paradoksalią situaciją, kai šiomis dienomis jam skambino žurnalistė ir klausė: kodėl Druskininkai „metė akmenį į Palangos daržą“? „Tai štai, kaip kiekvienas skirtingai galime suprasti situacijas“, – sakė R. Malinauskas, pabrėždamas, kad keliant klausimą dėl minėto teismo sprendimo dviprasmiškumo, nėra sureikšminami kokie nors asmenys, o siūloma galų gale įsigilinti, ką reiškia ir kuo gali baigtis teisininkų savaip interpretuojami teritorijų planavimo dokumentai.
Malinausko teigimu, nors nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo praėjo tik šiek tiek daugiau nei mėnuo, jos neigiamas pasekmes Druskininkai jau pradėjo justi. Pastaraisiais metais Druskininkuose buvo pastatyta daug naujų vilų, kito tipo statinių, o tai reiškia, kad visi šie statiniai, remiantis minėtu teismo sprendimu, yra griautini. Deja, nuostolius Druskininkai patiria jau dabar, nes potencialūs investuotojai ima vengti investuoti todėl, kad nuogąstauja, jog tai, ką jie legaliai sukūrė Druskininkuose, bus nugriauta: „Teismo sprendimo dviprasmiškumas yra tik viena medalio pusė, o nuostoliai – jau faktiniai. Vietoj mūsų kurortų investuotojai renkasi Latviją, kitas šalis“, – spaudos konferencijoje sakė R. Malinauskas.

 

Parengė Ramunė Žilienė