Susitikime… sportuodami

„Atgimimo“ mokyklos mo­kiniai ir mokytojai dalyvavo „Erasmus +“ programos, kurią Lietuvoje administruoja Švie­timo mainų paramos fondas, lėšomis finansuoto daugiaša­lio tarptautinio projekto „Let‘s meet together… at sport“ (liet. „Susitikime… sportuodami“) dalyvių susitikime Norvegijos Karalystėje.

Aštuonių narių komanda, iš pen­kių mokinių ir trijų mokytojų, pra­dėjo nuotykių ir įspūdžių kupiną projektinę kelionę į vieną gražiau­sių Norvegijos miestų – Berge­ną. Palikę nerimaujančius tėvus, autobusu važiavome Kauno oro uosto link, ten sėdome į lėktuvą ir su mažu jauduliuku širdyse išvy­kome į Norvegijos Karalystę. Lėk­tuvui nusileidus į fiordais ir kalnais apsuptą Bergeno oro uostą, mus pasitiko namų šiluma pasiruošu­sios dalintis naujos šeimos. Pir­mosios dienos vakaras praėjo, valgant skanią vakarienę šeimo­se bei susipažįstant su šios šalies tradicijomis.

Kelionė į Bergeną, vieną gražiausių Norvegijos miestų, esančią mokyklą „Atgimimo“ mokyklos mokytojams ir mokiniams paliko neišdildomus įspūdžius/„Atgimimo“ mokyklos archyvo nuotraukos

Antrą dieną pradėjome akty­viomis veiklomis. Ryte susirin­kome Amalie Skram mokykloje, kurioje mokosi tūkstantis 16-18 metų mokinių. Ji yra milžiniška, net šešių aukštų, su didžiule val­gykla, sporto sale bei olimpinio sporto standartus atitinkančiu baseinu. Pastatas statytas 2014 m., pagal naujausius šiuolaikinio mokslo pasiekimus išdėstant ir įrengiant kabinetus, sporto sa­les, poilsio zonas. Mokiniai čia priimami pagal pasiekimus. Pa­mokose pastebėjome, kad visi mokiniai motyvuoti, dirba sava­rankiškai, net mokytojui išėjus iš kabineto. Jie stengėsi išmok­ti kuo daugiau bei pasiekti gerų rezultatų. Stebėjomės, kad vai­kai pamokos metu galėjo valgy­ti kvapo neskleidžiančius patie­kalus bei gerti turimus gėrimus. Vietoj daugelio knygų, kurias mes turime nešiotis kiekvieną dieną, jie naudojasi asmeniniais nešiojamais kompiuteriais. Ši naujovė mūsų mokyklose, ma­nau, tikrai palengvintų daugelio mokinių kasdienybę.

Kadangi mūsų tarptautinio pro­jekto tema Norvegijoje buvo su­sijusi su sportu („Susitikime… sportuodami“), visas dienas bu­vome įtraukti į sportines veiklas. Antrą projektinės veiklos dieną žaidėme „Frisbee“ žaidimą ne­toli esančiame parke. Šiam žai­dimui buvo suformuotos mišrios komandos. Kiekvieną jų suda­rė mokiniai iš Lietuvos, Lenki­jos, Norvegijos, Vengrijos, Turki­jos ir Ispanijos bei dvi mokytojų komandos. Buvo smagu mėtyti skraidančias lėkštes į taikinį. Po varžybų grįžome į mokyklą. Tru­putį pailsėję, ėjome į vieną iš au­ditorijų, kurioje pristatėme atliktų namų darbų pirmąją dalį – svei­ko maisto vartojimo patirtis kie­kvienoje iš šalių. Aptarėme, ko­kie produktai yra nesveiki ir kaip juos pakeisti sveikesniais.

Pati sunkiausia buvo trečio­ji projekto diena, nes mūsų laukė didžiausias išbandymas – žygis pėsčiomis į Ulriken kalną. Džiau­gėmės, kad organizatoriai kelionę mums šiek tiek palengvino. Dalį kelio į kalną kilome funikulieriumi. Jau pakilus porą metrų, atsivėrė nuostabus miesto vaizdas. Nedi­deli balti nameliai, fiordai, kalnai – viskas mums atrodė kaip iš pa­sakos. Pirmieji keletas kilometrų nebuvo labai sunkūs, tačiau, paė­ję ilgiau, pajutome nuovargį. Ir tik sutelkę visas likusias jėgas, užko­pėme į pačią kalno viršūnę. Pasi­grožėję vaizdu iš viršaus, nusilei­dome šiek tiek žemiau prie ežero, esančio kalnuose, ten džiaugė­mės maža iškyla. Laukdami pie­tų, atlikome dar vieną užduotį. Tu­rėjome per trumpą laiką surasti ir įvardinti penkių skirtingų vaistinių augalų pavadinimus. Neblogai sekėsi visoms mišrioms koman­doms. Atlikę užduotį ir pavalgę gamtos prieglobstyje, leidomės nuo kalno namų link.

Ketvirtą dieną mūsų laukė dar didesni išbandymai. Ryte, susi­skirstę mišriomis komandomis, žaidėme krepšinį. Žaisti su Len­kijos ir Ispanijos, Turkijos ir Nor­vegijos mokytojais ir mokiniais buvo labai smagu. Po krepši­nio mūsų laukė dar vienas neap­sakomai linksmas užsiėmimas. Plaukėme mokyklos baidarėmis. Ši rungtis buvo viena iš labiau­siai laukiamų. Mums patogiai įsitaisius baidarėse, ypatingai šmaikštus instruktorius supažin­dino su saugaus elgesio vande­nyje taisyklėmis. Mums labai pa­sisekė, nes tą dieną švietė saulė ir nelijo, o, plaukiant baidarėmis, atsivėrė pats gražiausias Berge­no kraštovaizdis. Gaila, tačiau buvo tokių vaikų, kurie neišdrįso išmėginti savo jėgų. Po įdomios ir mums neįprastos kūno kultūros pamokos darbą tęsėme klasėje. Visų šalių atstovai pristatė atsa­kymus į dešimtį skirtingų klausi­mų, susijusių su projektine vei­kla. Po šios užduoties buvo dar viena – kūrėme šešių kalbų žo­dynėlį sporto tematika. Po pamo­kų visi mokiniai ir mokytojai ėjo­me į Bergeno savivaldybę, ten susitikome su Švietimo skyriaus vedėja ir jos pavaduotoja, kurios išsamiai pristatė švietimo siste­mą ir edukacijos galimybes Nor­vegijos Karalystėje.

Penkta diena buvo ypač eks­tremali. Važiavome į nuotykių parką. Buvo smagu, nes turėjo­me įveikti savo baimes. Dar kar­tą įsitikinome, kad lietuvaitės pa­čios linksmiausios ir drąsiausios. Po ekstremalaus iššūkio susi­rinkome mokykloje pratęsti dar­bo grupėse. Šį kartą kiekvienos šalies atstovai pristatė savo žy­miausius sportininkus ir sportines komandas. Vakare mūsų laukė atsisveikinimo vakarėlis mokyklo­je. Ragavome tradicinių norvegiš­kų patiekalų, kurie buvo neįprasti ir neapsakomai skanūs. Tą vaka­rą išlydėjome išvykstančius ispa­nus, o patys turėjome laiko pa­sivaikščioti po nuostabų miestą, aplankyti garsųjį žuvų turgų.

Šeštąją dieną plaukėme laivu į Rosendalį, rožių miestą. Dau­gelis iš mūsų plaukė pirmą kar­tą, todėl šiek tiek jaudinomės. Užlipome ant viršutinio denio – buvo nepakartojama. Vaizdas keitėsi kas sekundę, o mes gro­žėjomės juo. Galiausiai, atplau­kę į Rosendalio uostą, pradėjo­me savo ekskursiją. Aplankėme parką – akmenų muziejų, kuria­me pamatėme įvairiausių for­mų, spalvų ir dydžių akmenų bei ypatingąjį –rožinį akmenį. Šis muziejus paliko labai daug gerų prisiminimų. Toliau ėjome pės­čiomis link didžiulio krioklio, kurį pasiekę, galėjome paragauti tyro šaltinio vandens. Dar nieka­da gyvenime nebuvome raga­vę panašaus kalnų šaltinio van­dens. Net nepastebėjome, kaip greit prabėgo diena.

Atėjo ir paskutinė, mažiausiai laukta diena. Kėlėmės anksti, to­dėl liūdesį dėl išvykimo dar la­biau apsunkino nuovargis. Buvo labai sunku atsisveikinti su šei­momis, nes per savaitę jie mums tapo lyg antrais tėvais. Su di­džiausiu ilgesiu palikome Berge­ną, tačiau prisižadėjome sau dar kartelį čia sugrįžti!

Vilmantė Kudelytė,
„Atgimimo“ mokyklos 8 a klasės
mokinė