Surengta pirmosioms menininko Alfonso Šuliausko mirties metinėms skirta konferencija

Spalio 13 dieną Druskininkuose, mokymo centre „Dainava“ surengta konferencija „Alfonsas Šuliauskas (1938-03-27 – 2017-10-15) – dailininkas, filosofas, psichologas, rašytojas, mokytojas, kūrėjas“. Jos metu veikė įvairiais laikotarpiais sukurtų A. Šuliausko tapybos, akvarelės darbų ekspozicija.

A. Šuliauskas paliko ne tik savo kūrinius, bet ir šiltą, džiugų jausmą, kuris apimdavo bendraujant su dailininku, ir kuris kaskart pagauna, jį prisimenant/Laimos Rekevičienės nuotrauka

Konferencijoje LR Seimo narys, šviesios atminties dailininko A. Šuliausko bičiulis Zenonas Streikus kalbėjo apie menininko asmenybę, savo įžvalgas perpindamas prisiminimais iš bendravimo su dailininku: „Alfonsas Šuliauskas visur ieškojo ir stengėsi įžvelgti grožį, tai ne tik jo, kaip menininko, kūrėjo, bet ir kaip žmogaus esminis bruožas.“

Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktorė Danutė Časienė, konferencijai parengusi pranešimą „Alfonsas Šuliauskas – dvasingumo mokytojas“, sakė: „Alfonsas Šuliauskas to mokė daugelį mokinių kartų. Kantriai, nuoširdžiai, su meile ir entuziazmu, besidžiaugdamas procesu ir laukdamas, tikėdamasis pozityvo.“

Buvusi ilgametė „Ryto“ gimnazijos direktorė, lituanistė Marijona Kriščiūnaitė apžvelgė dailininko biografiją, remdamasi jo paties parašytais prisiminimais: „Autobiografijoje, 2013-aisiais išleistoje knygoje „Kelionė akimirkos taku“, autorius pats interpretuoja savo gyvenimą, iškelia reikšmingus jam momentus; autobiografijos parašymo tikslas didaktinis – perteikti gyvenimiškąją patirtį.“

Lituanistė Zita Aleksonienė, apžvelgusi rašytinę A. Šuliausko kūrybą, sakė: „Kurti mažuosius literatūros tekstus – tai jo galimybė išbandyti jėgas, dalintis su kitais sukaupta gyvenimo patirtimi, krikščioniška pasaulėjauta.“ A. Šuliausko eilėraščius konferencijoje plačiau nagrinėjusi lituanistė Dalia Vekterienė  minėjo apie A. Šuliausko siekį poetine kalba užfiksuoti gyvenimo akimirkas: „Tarsi sustabdyti jas žodžiais, išryškinant akimirkos grožį, bet kartu ir pabrėžiant jos trapumą laiko, amžinybės tėkmėje.“

Žurnalistė Ramunė Žilienė pranešime „Kūryba kaip Alfonso Šuliausko gyvenimo motto“ akcentavo, kad kūryba ir buvo išeities taškas jo įvairialypėje veikloje Druskininkuose: „Jei lygintume gyvenimą su knyga – būtent kūryba yra visus A. Šuliausko gyvenimo knygos puslapius vienijantis ir esminis šūkis.“ Savo pranešime žurnalistė pagarsino buvusių dailininko mokinių, tarp jų ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkės Editos Utarienės mintis apie savo mokytoją: „Dailininkas per daugiau nei penkis kūrybos dešimtmečius neprarado domėjimosi neišsemiamu vidiniu žmogaus pasauliu ir beribėmis meninio pažinimo galimybėmis. Savitas spalvos pojūtis, kompozicinė darna, gilūs išraiškingi psichologiniai charakteriai, virtuoziškas ekspresyvus potėpis – visa tai įrašė dailininko vardą į dailės istorijos puslapius. O svarbiausia, Alfonsas Šuliauskas paliko mums visiems tą šiltą, džiugų jausmą, kuris apimdavo bendraujant su dailininku, ir kuris kaskart pagauna jį prisimenant. Tokių asmenybių dėka lietuvių kultūra ne tik išsilaiko, bet ir praturtėja ir meninėmis, ir moralinėmis vertybėmis.“

Į konferenciją susirinko gausus būrys šviesios atminties menininko kūrybos gerbėjų, bičiulių, buvę mokiniai ir šeimos nariai.

Prisiminimais apie senelį pasidalijo ir jo anūkas Simonas Jurkevičius.

Konferencijos pabaigoje susirinkusiems pagarsinta rezoliucija dėl A. Šuliausko atminimo įamžinimo Druskininkuose.

Konferencijos iniciatorė Vida Šuliauskienė dėkoja Druskininkų kultūros centrui, Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrui „Dainava“, UAB „Draugystės sanatorijai“ ir kitiems konferencijos rengėjams ir rėmėjams.

„Mano Druskininkai“ Informacija