Socialinių reikalų ir darbo pirmininkė Kristina Miškinienė susitiko su Druskininkų savivaldybės vadovais

Penktadienį LR Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo pirmininkė Kristina Miškinienė susitiko su Druskininkų savivaldybės vadovais ir administracijos specialistais. Susitikimo metu Seimo narė pristatė susirinkusiems šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomus Užimtumo, Nedarbo socialinio draudimo bei Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektus.

Su Seimo nare buvo aptartos ir problemos, iškilusios dėl šių metų pradžioje įsigaliojusiojo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisų/Ramunės Šeštokienės nuotrauka

K. Miškinienė siūlė atkreipti dėmesį į Užimtumo įstatymo projekte numatytus pokyčius dėl viešųjų darbų organizavimo bei siūlomą galimybę darbo biržai siųsti bedarbį dirbti įmonėse, kurios teikia paslaugas gyventojams namų ūkio, aplinkos tvarkymo srityse. Gyventojas, įsigydamas išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitą, turėtų apmokėti 1/3 išankstinio apmokėjimo paslaugų kvito vertės, o likusią išankstinio apmokėjimo paslaugų kvito vertės dalį- teritorinė darbo birža pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus. Šiuo projektų siekiama praplėsti bedarbių mokymosi ir praktikos darbo vietoje galimybes ir kitas užimtumą skatinančias priemones. Siūlomos naujos priemonės – įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, įdarbinimas pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus.
Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektą siūloma didinti nedarbo draudimo išmokos dydį ir trukmę. Teisę į šią išmoką siūloma suteikti darbo biržoje įsiregistravusiam bedarbiams, jei teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Nedarbo draudimo išmoka siūloma mokėti 9 mėnesius, pirmą–trečią mėnesį mokant– 50 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, ketvirtą–šeštą mėnesį – 40 procentų, o septintą–devintą mėnesį – 30 procentų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
Seimo narė pristatė ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektu, kuriuo siūloma reglamentuoti ilgalaikio darbo išmokų mokėjimą iš šio fondo, jei asmuo būtų atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Darbuotojui, turinčiam teisę į ilgalaikio darbo išmoką, iš Fondo būtų skiriama:
1) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi ilgiau kaip penkeri metai, bet ne ilgiau kaip dešimt metų – jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka;
2) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dešimt ir daugiau metų, bet ne ilgiau kaip dvidešimt metų – dviejų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka;
3) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt metų ir daugiau – trijų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka.
Su Seimo nare buvo aptartos problemos, iškilusios dėl šių metų pradžioje įsigaliojusiojo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisų. Kaip teigė K. Miškinienė, ji jau kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir atkreipė dėmesį į kylančius sunkumus gyventojams, kure buvo registruoti prie savivaldybės, deklaruojant faktinę savo gyvenamąją vietą, kai būsto savininkai atsisako pasirašyti bent kokią sutartį ar susitarimą. „Valstybės mastu apie 100 tūkst. gyventojų yra registruoti prie savivaldybių, nes jie neturi nuosavo būsto. Dažnai tai nepasiturinčiai gyvenantys asmenis, kuriems teikiama socialinė parama ir pagalba. Būtina jais pasirūpinti. Susitarėme, kad Vidaus reikalų ministerija ieškos tinkamų būdų šiai problemai spręsti.“
Seimo narė K. Miškinienė taip pat pasiūlė Savivaldybės vadovams koordinuoti veiksmus, kad tinkamai būtų įgyvendinta jos inicijuota įstatymo pataisa dėl upinių mašalų naikinimo.

Ramunė Šeštokienė