Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas A. Peleckas: „Žmonių noras padėti kitiems be jokio atlygio džiugina ir įkvepia“
Visame pasaulyje populiarėjant savanoriškai veiklai, į savanorystės iniciatyvas vis aktyviau įsitraukia ir druskininkiečiai. Savanoriai aktyviai darbuojasi nevyriausybinėse organizacijose, švietimo įstaigose, jaunimo užimtumo centre, kaimiškosiose bendruomenėse.
Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojo Aurimo Pelecko teigimu, pasaulį užklupusi ir gyvenimą kardinaliai pakeitusi pandemija tik dar labiau išryškino stipriąsias savanoriškos veiklos puses.
Savanoriai: nuo policininkų – iki moksleivių
Kai 2019 m. kovo pradžioje A. Peleckas pradėjo dirbti Socialinių paslaugų centre, pasaulį sukrėtusi pandemija dar nebuvo pasiekusi Lietuvos. „Viskas įvyko labai staigiai. Pasitarimų metu kalbėdavome, kad tai vyksta kažkur toli nuo mūsų, bet, nepraėjus nei savaitei, privalėjome užrakinti duris ir užsidėti kaukes“, – prisimena A. Peleckas. Jis atviras – tuomet buvo neramu ir dėl savo šeimos, ir dėl centro klientų, kuriems pandemija reiškė didelį pavojų.
Kas prisimena pirmąjį karantiną, tikriausiai pamena ir rekomendacijas be būtinybės neiti iš namų. „Sulaukdavome labai daug skambučių iš kitų miestų bei užsienio – žmonės prašė pasirūpinti senyvo amžiaus artimaisiais. Neturėjome laiko ilgai galvoti – reikėjo veikti skubiai“, – pasakoja A. Peleckas.
Labai greitai – per 3 dienas – buvo sukurtas savanorystės modelis, o į kvietimą padėti atsiliepė labai daug druskininkiečių: policininkai, pardavėjai, vadybininkai ir net moksleiviai.
Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojo A. Pelecko teigimu, pasaulį užklupusi ir gyvenimą kardinaliai pakeitusi pandemija tik dar labiau išryškino stipriąsias savanoriškos veiklos puses/Dianos Sinkevičiūtės nuotrauka
Subūrus gausų savanorių būrį, reikėjo juos pamokyti, kaip teikti pagalbą žmonėms, su jais buvo pasirašytos sutartys. „Ekstremali situacija privertė veikti dvigubai greičiau. Esu nuoširdžiai dėkingas Juozui Kazlauskui už pagalbą. Suburti savanoriai mums labai svarbūs ir reikalingi – planuojame savanorystę, kaip darbo metodą, įtraukti į savo centro veiklą. Kartais iš tiesų labai reikia pagalbos rankų, ir ta savanoriška pagalba yra pati efektyviausia“, – sako A. Peleckas.
Realaus pavojaus akivaizdoje daugelis žmonių pirmiausia galvotų apie save, o druskininkiečiai savanoriai ir medikai užtikrintai sutiko padėti/Savivaldybės archyvo nuotrauka
Akistata su COVID-19 savanorių neišgąsdino
A. Peleckas pasakojo, kad gerąja prasme jį sukrėtė ir sujaudino savanorių gerumas ir drąsa. Kai per antrąjį karantiną privačiuose senelių namuose darbuotojai ir gyventojai užsikrėtė pavojinga infekcija, pagalbos ranką drąsiai ištiesė savanoriai: „Reikia pripažinti, kad realaus pavojaus akivaizdoje daugelis žmonių pirmiausia galvotų apie save, o mūsų savanoriai užtikrintai sutiko padėti. Žinoma, mes juos aprūpindavome visomis reikalingomis asmens saugumo priemonėmis. Man toks žmonių gerumas visam gyvenimui išliks atmintyje – juk jų dėka išsaugota ne viena žmogaus gyvybė“.
Paklausus, ar buvo kažkokių įdomių ar juokingų nutikimų, A. Peleckas juokėsi, kad būta visko – gyventojai pamiršdavo, kad kreipėsi į savanorius pagalbos, pasimesdavo, kai jiems atnešdavo maisto. Būdavo ir tokių, kurie prašydavo tik konkrečios rūšies duonos ar kitų prekių – tekdavo visas parduotuves aplėkti. „Pačioje pradžioje su kolege Daugile apipirkdavome žmones dviese. O sąrašai būdavo labai ilgi, vienam žmogui nešdavome 5-6 maišus produktų, ir dar bulvių maišą. Galbūt žmonėms atrodė, kad atsargomis reikia pasirūpinti pusmečiui į priekį? O vėliau ir krūvis pasiskirstė, ir žmonės tapo sąmoningesni“, – prisimena A. Peleckas.
Žmonės savanoriais pasitiki
Subūrus savanorius ir pradėjus žmonėms teikti pagalbą, labai svarbus buvo ir visuomenės pasitikėjimas. „Sukūrėme sistemą, kuri leido garantuoti saugumą. Informuodavome žmones, kada, koks savanoris pas juos atvyks. Stengėmės pagalbos prašantiems žmonėms atgalinį ryšį duoti kuo greičiau ir išsamiau“, – pasakoja A. Peleckas.
Paprašytas palyginti pirmąjį ir antrąjį karantiną bei savanorių darbą jų metu, A. Peleckas įžvelgė daug skirtumų: „Pirmame etape savanoriai labiau padėjo individualiems asmenims, o antrajame – gelbėjo židinių apimtas įstaigas. Per pirmąjį karantiną nebuvo tiek daug židinių, atvejų, mirčių. Antrasis buvo pavojingesnis, nes užsikrėtimų buvo daugiau, savanoriai aukojo savo laiką, rizikavo sveikata. Ėjo ten, kur reikėjo. Ir darė tai, ką reikėjo daryti.“
Savanorių darbas neliko nepastebėtas ir šalies mastu. Socialinių paslaugų centro darbuotoja už savanorystę buvo apdovanota SAM ministro padėka „Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai“.
Savanoriai visada laukiami Socialinių paslaugų centre
Socialinių paslaugų centras savanorius pasitelkė ne tik per pandemiją.
Jų pagalbos reikėjo, dalijant maisto produktus, kai prasidėjo vakcinacija. Savanorių rankos bus reikalingos ir ateityje.
„Norintieji tapti savanoriais turėtų kreiptis į mūsų centrą – į direktorę arba į mane. Pasirašysime sutartį, apmokysime ir kartu nuveiksime daug gražių bei prasmingų darbų“, – sako A. Peleckas.
Dėl savanorystės galima kreiptis:
Socialinių paslaugų centro direktorė Ž. Liutikienė: tel. (8 313) 58 072, el. p. zaneta.liutikiene@druskininkuspc.lt
Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas A. Peleckas (8 313) 58 072, el. p. aurimas.peleckas@druskininkuspc.lt
Ligita Baranauskienė, Druskininkų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja: „Didele pagalba, atspirtimi ir palaikymu pandemijos metu institucijoms ir pavieniams žmonėms tapo savanoriai. Mūsų savivaldybei – taip pat. Pandemijos metu į savanorystės veiklą įsitraukė 45 gyventojai, kurie atėjo į pagalbą tiems, kam jos reikėjo: vienišiems senjorams, neįgaliesiems, ligoniams. Savanoriai pagelbėjo globos ir slaugos įstaigose, vakcinavimo centruose, pristatė maisto produktus ir vaistus. Supratome, kad savanorystė – didelė galinga jėga, padedanti valstybei išlikti. Savivaldybė nuoširdžiai dėkoja visiems savanoriams ir nevyriausybinėms organizacijoms, Socialinių paslaugų centro darbuotojams už jų nepamatuojamą indėlį, teikiant pagalbą mūsų bendruomenei. Paskelbus 2022-uosius Savanorystės metais, tikimės ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti savanorystės tinklą.“