Saugomose teritorijose pažeidėjų mažėja

Alytaus regionas gali pasigirti išskirtine gamta: didžiausiu Lietuvoje Dzūkijos nacionaliniu parku, Čepkelių ir Žuvinto rezervatų pelkynais, Ūlos skardžiais, seniausiomis mūsų krašte žemyninėmis kopomis, baliniais vėžliais, kurtiniais ir gausybe kitų retų bei saugomų rūšių. Apsaugoti tokį gamtinį lobį nėra lengva, ypač kai jam kenkia taisyklių nepaisantys piliečiai. Laimė, kaip pastebi gamtosaugininkai, tokių žmonių sparčiai mažėja.

 

Dažniausi pažeidėjai – spanguoliautojai ir grybautojai

„Prieš 20-15 metų buvo įvykis, kai kažkas pernakvojo rezervate, pasistatė palapinę“, – prisimena Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. Šiandien tokia istorija atrodo neįmanoma. Anot gamtosaugininkų, žmonės tampa vis labiau socialiai atsakingi, padaro mažiau nusižengimų.

Tokią tendenciją iliustruoja elementari statistika: 2015 metais už Žuvinto biosferos rezervate padarytus nusižengimus buvo bendrai skirta baudų už 717 eurų, o 2016 metais – už 388 eurus.

Vienas iš nusižengimų už kurį rezervate galima gauti baudą – įžengimas į jį be leidimo. Rezervatai įkurti, siekiant išsaugoti juose esančias rūšis, tad jų lankymą riboja griežti įstatymai.

„Dažniausiai žmonės be leidimo, savavališkai į rezervatą įeina norėdami pauogauti, pagrybauti. 2017 metų statistika dar ruošiama, radome tik dviejų žmonių pėdsakus, o nuobaudų išvis nebuvo taikyta“, – teigia A. Pranaitis.

Direktoriaus teigimu, tokių nusižengimų daryti visai nereikia: vietiniams gyventojams, kurie nori paspanguoliauti ar pagrybauti yra išduodami leidimai.

„Vietiniams gyventojams nėra poreikio nusižengti, nes tik vieną dieną metuose gali pasirinkti uogų. Žmonės gavę leidimus, prisirenka vieną litrą ir iš to nedaro verslo. Aišku, visokių žmonių pasitaiko. Esame sutikę ir norinčių rinkti uogas pardavinėjimui neleistinose vietose, neleistinu laiku, bet tokių nedaug. Šiais laikais tokių žmonių mažėja“, – pasakoja A. Pranaitis. Rezervato sąskaita uogautojai vargiai pradės verslą, mat į patį rezervatą itin sunku patekti. Pelkės, ypač po lietingų metų kokie buvo pernai, sudaro natūralias apsaugas, o dėl bepiločių skraidymo aparatų-dronų ir stebėjimo kamerų, parko prižiūrėtojai lengvai sužiūri visą rezervato teritoriją. Be to, be leidimo į rezervatą įėjęs žmogus ne tik gauna baudą, bet ir kelis metus nebegaus leidimo įžengti į rezervatą. A. Pranaičio teigimu, tai labai sudrausmina žmones.

Solidžios baudos

Nors Žuvinto biosferos rezervate retai sutiksi savivaliaujančių gamtos mylėtojų, situacija šiek tiek kitokia Čepkelių rezervato teritorijoje. Kaip teigia Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius, šalia rezervato esančių kaimų gyventojai, gavę leidimus, turi teisę rinkti spanguoles pirmą rugsėjo savaitę, tačiau žmonės, norintys spanguoles pardavinėti, nesilaiko termino, kartais į rezervato teritoriją atveža rinkėjus iš kitur. „Atvežami spanguoliauti asmenys baudas susimoka ir dažniausiai kitą kartą neatvyksta. Didžiausią problemą kelia vietiniai asocialūs asmenys, kurie neturi nuolatinių pajamų. Reikia pažymėti, jog spanguoliautojų tiek su leidimais, tiek pažeidžiančių tvarką kasmet mažėja. 2016 metais Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate fiksuoti 28, o 2017 – 12 pažeidimų. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 305 str. 7d., bauda už neteisėtą rezervato lankymą siekia nuo 30 iki 150 eurų, o pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 230 iki 430 eurų“, – pasakoja E. Gudelevičius. Baudos pakankamai solidžios, kartais net tenka pasitelkti antstolius.

 

Pažeidėjų mažėja visame Alytaus regione

Pažeidėjų mažėja ne tik Dzūkijos nacionaliniame parke ir jam priklausančiuose rezervatuose, bet ir kituose Alytaus regiono parkuose. „2017 metais pažeidimų Metelių regioniniame parke nebuvo nustatyta, tačiau buvo gautas pranešimas dėl Trako botaniniame zoologiniame draustinyje surengtų keturračių lenktynių. Pažeidimas nepasitvirtino, kadangi transporto priemonėmis buvo pravažiuota bendro naudojimo keliais“, – teigia Metelių regioninio parko vyriausioji specialistė ekologė Inga Čitavičienė.

2016 metais parko darbuotojai buvo gavę pranešimą, kad su automobiliu važinėjama ant kultūros paveldo objekto Papėčių piliakalnio. Pažeidimo medžiaga buvo perduota Kultūros vertybių apsaugos departamento Alytaus skyriui, pažeidėjui buvo skirta administracinė nuobauda.

 

Miškingiausios saugomos vietos Lietuvoje

Alytaus regionas išsiskiria savo miškingumu, taip pat čia ir didelė saugomų teritorijų koncentracija. Viena iš žinomiausių vietų, jau minėtas Čepkelių gamtinis rezervatas. Tai didžiausia Lietuvoje laukinės gamtos teritorija, rezervato statusą gavusi dar 1975 metais. 1993 metais Čepkeliai ir Žuvintas įtraukti į tarptautinę reikšmę turinčių pelkinių teritorijų sąrašą. Nemažai gamtos vertybių išlikę ir Metelių, Veisiejų bei Nemuno kilpų regioniniuose parkuose ir daugiau nei 40-tyje valstybinių bei savivaldybių draustinių.

 

Apie Dzūkijos nacionalinį parką:

Didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje, plotas 58519 ha; Parke yra 3 rezervatai, 28 draustiniai, kurie užima 46 proc. teritorijos, saugomi 42 gamtos paveldo objektai; Parko buveinėse sutinkamos 1194 augalų, 1027 grybų bei kerpių ir 2107 gyvūnų rūšys, iš kurių 254 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą; Visi parko miškai paskelbti „Natura 2000“ teritorija. Ji skirta europinės svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti.

Kaip pastebi gamtosaugininkai, saugomose teritorijose pažeidėjų mažėja/Roberto Kisieliaus nuotrauka