Po Vilties angelo sparnu

Birželio 14-ąją,Gedulo ir vilties dieną, norėjome priminti ir prisiminti dešimtis tūkstančių ištremtųjų, ištvėrusių tremtį ir nebesugrįžusių, amžinai likusių ten, lediniame Sibire. Juolab, kad šiemet minime 75-ąsias pirmųjų trėmimų metines.

Po šv. Mišių Ratnyčios Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčios šventoriuje parodyta meninė programa, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti/Roberto Kisieliaus nuotraukos

Minėjimą pradėjo Tremties ir rezistencijos muziejaus direktorius Gintautas Kazlauskas. Jis priminė, kad yra 1941-ųjų metų vežimo liudininkas. „Atgimimo“ mokyklos Tolerancijos centras, vadovaujamas mokytojos Lijanos Lukošiūnienės, kartu su mokiniais paminėjo šią dieną Ratnyčioje. Po šv. Mišių moksleiviai kalbėjo Vilties angelų lūpomis, juk tik angelas globėjas daugeliui ir padėjo išgyventi…
Iškalbinga mokytojo Sauliaus Lukošiūno meninė kompozicija nepaliko abejingų. Moksleiviai, įkūniję tremtinius, iš lagaminų traukė brangiausius, tuomet netektos Lietuvos simbolius – tautinę juostą, ne vieną lydėjusią kelyje, trispalvę, išsaugotą ir parsivežtą į Lietuvą, Tautiškos giesmės žodžius, guodusius ir drąsinusius kelionėje į nežinomybę…
„Angele sarge, sek paskui mane… Nepalik manęs vienos,” – nusklendė maldos žodžiai, ištarti mokinės. Mokytojos R. Balkaitienės dainininkės, su rugiagėlių puokštelėmis ringuodamos liaudies dainą, apgaubė visus širdies šiluma. Skambant dainai „Jei ne auksinės vasaros”, mergaitės dovanojo baltus angeliukus, kurie kiekvienam šnibždėjo: „Skaudėjo, praėjo, nėra… Nurimt atėjo laikas”.
Atmintį kiekvienąsyk padeda išsaugoti Tremtinių choras, vadovaujamas gerb. A. Laurenčikienės. Dainininkai ne tik dainavo, bet ir įtraukė žiūrovus padainuoti kartu, tad bendruomeniškumo įspūdį išsinešė visi, dalyvavę Birželio 14-osios minėjime.
Telydi visus mus Vilties angelai, neleisiantys pasikartoti šiai tragiškai istorijos datai.

Parengė Tolerancijos centro narė Vaiva Gintutienė