Paskutinio skambučio šventėje – ir šmaikštūs abiturientų priesakai mokyklai

Praėjusį ketvirtadienį Druskininkų „Ryto“ gimnazijos bendruomenė – abiturientai, jų tėveliai, mokytojai, bendramoksliai ir visi, neabejingi keturiasdešimt pirmajai gimnazijos laidai, – susitiko Paskutinio skambučio šventėje. Šiemet „Ryto“ gimnazija išlydėjo 160 abiturientų.
Sveikindama abiturientus, gimnazijos direktorė Egidija Vilkienė palinkėjo, kad jiems nepristigtų sėkmės egzaminų sesijoje: „Turite ir bagažą žinių, ir gebėjimų. Linkiu vieno papildomo dalyko – kad sunkiausiu jums metu ant peties nutūptų angelas ir pasaugotų jus, atneštų tą trupinėlį sėkmės, jei jos pritrūktų.“ Direktorė gimnazistų tėveliams palinkėjo stiprių nervų, kol abiturientai laikys egzaminus, o mokytojams – kantrybės, belaukiant ugdytinių egzaminų rezultatų liepos viduryje. Paskutinio skambučio šventėje gimnazijos bendruomenė šiltai sutiko ir žinią apie du stipendininkus – Ramojų Nikontą ir Kiprą Morkūną, kuriems skirtos vieno iš buvusių gimnazijos mokinių Tado Šarapovo įsteigtos stipendijos. Kito gimnazijos absolvento Dariaus Šavolskio stipendijos prieš keletą savaičių per tradicinį gimnazijos nominacijų renginį „Bravo gimnazistas“ įteiktos Gintei Petrulionytei ir Ritai Aleksandravičiūtei.

Šiemet paskutinis skambutis nuskambėjo 160-čiai „Ryto“ gimnazijos abiturientų/Roberto Kisieliaus nuotrauka

Atsisveikinta smagiai
Kalbinti jaunesnieji abiturientų bendramoksliai sakė, kad jiems liūdna atsisveikinti su vyresniaisiais „broliais ir seserimis“, tačiau smagu žinoti, jog jie patys kitąmet bus vyriausi mokiniai. Linksmu Paskutinio skambučio šventės akcentu tapo abiturientų „testamentas“, kuris buvo garsiai perskaitytas susirinkusiai gimnazijos bendruomenei. Keturiasdešimt pirmoji laida mokyklos bendruomenei paliko: „šviežiai iškeptą direktorę“; „karą tarp kabinetų kėdžių ir merginų pėdkelnių“; „penktadieniais neveikiantį skambutį, o kitomis dienomis veikiantį dvigubai garsiau“; „vaistą nuo visų ligų – angliuką“; „tebevažiuojantį mokyklos autobusą“, – netrumpame sąraše mirga šie ir kiti šmaikštūs, geranoriška kritika nuspalvinti punktai. Šventėje koncertavo gimnazistai, padėkota mokytojams, tėveliams, išsakyta daug šiltų žodžių mokyklai. Paskutinis skambutis simbolizuoja ne tik mokslo metų pabaigą, bet ir naują pradžią, kurią kiekvienas abiturientas kurs tokią, kokią norės.

Ilgėsis vaikų
Paskutinio skambučio šventė – ypatinga diena ir abiturientų tėveliams. Ne vienas iš jų patiria skirtingas emocijas, kai vienu metu ir liūdna, ir džiugu.
Abiturientės tėtis Haroldas Eitmantis: „Išleidžiame vienturtę dukrą, bus tuščia ir mokykloje – esu mokytojas, tad įpratęs dukrą kasdien čia matyti, todėl man jos tikrai stigs kitąmet, bus liūdna. Bet nieko nepadarysi, – vaikai eina savo keliu. Todėl kartu ir džiugu, kad dukrą sėkmingai išlydime į naują jos gyvenimo etapą.“
Abituriento mama Vilija Volungevičienė: „Namai po truputį tuštėja: šiemet mokyklą baigė sūnus, vyresnioji, dukra – prieš devynerius metus. Šiomis dienomos buvo proga pavartyti sūnaus vaikystės albumus, prisiminėme jo pirmuosius žingsnius į mokyklą. Truputį graudinuosi, žinoma… Tačiau esu rami – mokėsi gerai, yra atsakingas, savarankiškas, susirado ir darbelį. Dar nepasirinko tolesnių studijų – planuoja apsispręsti per artimiausius metus. Pasišnekame su kitų abiturientų tėveliais, girdžiu nuomones, kad nemažai vaikų neskuba iš karto priimti sprendimą, kokią specialybę rinktis, ilgiau pasvarsto, nes renkasi atsakingai.“

Į savo gyvenimą
Savo įspūdžiais Paskutinio skambučio proga pasidalino ir abiturientai.
Martyno Šiupienio teigimu, nors, baigiant mokyklą, nuotaika gera, bet kartu jam ir šiek tiek „baisoka“: „Nes tenka žengti pirmuosius žingsnius asmeninio, savarankiško gyvenimo link. Dar truputį ir liūdna, nes gaila palikti draugus, mokyklą, mokytojus. Jie mano gyvenime paliko didelį pėdsaką, ir žinau, kiek daug padarė, kad aš ir kiti gimnazistai įgytų ne tik kuo daugiau žinių, bet ir norą dar tobulėti, siekti savo tikslų.“ Abiturientė Brigita Baublytė taip pat neslėpė, kad jai graudu, jog jau nebeišgirs skambučio, ją kviečiančio į pamokas, kasdien nematys savo nuostabių bendraklasių, draugų: „Viso to, kurį laiką, manau, pasiilgs ne vienas iš mūsų. Tačiau kartu ir džiaugiuosi, baigusi mokyklą, nes laukia nauji iššūkiai. Stosiu į universitetą, planuoju studijuoti tarptautinį verslą ir komunikaciją.“

Ramunė Žilienė