Paminėtas Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus įkūrimo ir veiklos 20-metis

Balandžio 28-ąją „Dainavos“ mokymo centro konferencijų salėje gausus būrys druskininkiečių paminėjo Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus įkūrimo ir veiklos 20-metį. Iki šiol muziejus dirbo visuomeniniais pagrindais, vadovaujant jo įkūrėjui, buvusiam dukart tremtiniui Gintautui Kazlauskui, visuomeninės organizacijos „Atmintis“ pirmininkui. Prieš mėnesį muziejus įgijo oficialų statusą – jo steigėju tapo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: dabar Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus – šio centro Genocido aukų muziejaus padalinys. Kol kas muziejaus veikla tęsiama Vilniaus al. 24 esančiose patalpose, kuriose ir iki šiol veikė muziejus.

Gausus būrys druskininkiečių paminėjo Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus įkūrimo ir veiklos 20-metį/Ramunės Žilienės nuotrauka

Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus įkūrėjas G. Kazlauskas ir ilgametė šio muziejaus savanorė E. Sidaravičiūtė/Ramunės Žilienės nuotrauka

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, sveikindamas visus susirinkusiuosius ir asmeniškai muziejaus įkūrėją G. Kazlauską, sakė, jog ne kiekvienas žmogus skiria tiek daug savo energijos, gyvenimo ir laiko tam, kad būtų išsaugota tautos istorija: „20 metų prabėgo, Jums dirbant ir besirūpinant mūsų krašto istorija. Jūs rinkote istoriją po kruopelytę, negalvodami apie atlygį. Už tai šiandien savo ir visos bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkoju.“

Taip pat muziejaus kūrėjus ir puoselėtojus pasveikino mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, Savivaldybės tarybos narė Gražutė Kuneikienė, LR seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, LR seimo narys Zenonas Streikus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus atstovai bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas. G. Kazlauskui ir druskininkiečiams, savanoriška visuomenine pagalba prisidėjusiems prie muziejaus veiklos puoselėjimo, įteikti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos apdovanojimai – žymenys. Pirmojo laipsnio žymuo „Už nuopelnus Lietuvai“, įteiktas G. Kazlauskui.

Nušviesdamas muziejaus kūrimo istoriją, G. Kazlauskas prisiminė, kad muziejus buvo atidarytas ir pašventintas 1996-ųjų gruodžio 29 dieną. Tuometinė muziejaus ekspozicija buvo nedidelė, skirta tremčiai ir ginkluotai rezistencijai. Ekspozicijai užteko vieno, kiek daugiau nei 23 kvadratinių metrų ploto kambario… „Lenkiuosi ir širdingiausiai dėkoju visiems žmonėms, su kuriais per 20 metų nuėjome nelengvą, bet prasmingą kelią, nuveikėme daug gerų darbų, o svarbiausia – pasiekėme tikslą: muziejus turi oficialų statusą. Belieka palinkėti būsimiems etatiniams darbuotojams toliau plėsti ir tobulinti mūsų pradėtą veiklą.“ Gausybės muziejaus projektų ir sumanymų iniciatorius, Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus įkūrėjas ir vadovas G. Kazlauskas pasidžiaugė, kad jau mėnuo kaip muziejus yra įgijęs oficialų statusą: „To mes siekėme beveik 10 metų. Pagaliau priimtos atitinkamos įstatymo pataisos, leidžiančios LGGRT centrui į savo sudėtį priimti tremtinių įkurtus muziejus. Manau, pelnytai Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus tapo pirmuoju, kurio steigėjas yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Už tai, kad tai įvyko, esame dėkingi buvusiai europarlamentarei Radvilei MorkūnaiteiMikulėnienei, ir buvusiam prie Vyriausybės sudarytos darbo grupės pirmininkui Liutaurui Kazlavickui. Išsikovoti oficialų statusą prireikė daugiau laiko, negu sudėtingomis sąlygomis sukurti patį muziejų“, – kalbėjo G. Kazlauskas.

Deja, ne visi aktyviausi muziejaus kūrėjai sulaukė dienos, kai tapo išspręstas muziejaus statuso klausimas: iškeliavusieji Amžinybėn pagerbti tylos minute.

1. Kazlauskas paminėjo, kad per 20 metų, kai veikė muziejus, budėjimuose dalyvavo 69 žmonės, iš viso jiems prireikė budėti 2244 kartus. Taip buvo sudarytos sąlygos aplankyti muziejų daugiau nei dešimčiai tūkstančių lankytojų. Šimtai atsiliepimų svečių knygose byloja, kaip palankiai muziejaus veiklą ir ekspoziciją vertina ir Lietuvos žmonės, ir užsieniečiai, ir pavieniai lankytojai, ir žinomų organizacijų bei delegacijų vadovai bei atstovai.

Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus veikla, neatskiriama nuo mokyklų gyvenimo, nes būtent dėl jo jaunieji druskininkiečiai, o taip pat ir kitų Lietuvos mokyklų moksleiviai, turi galimybę susipažinti su autentiškais eksponatais, išgirsti neišgalvotas istorijas apie skaudų Lietuvai laikotarpį. Todėl renginyje muziejų ir visus prie jo veiklos ir iniciatyvų prisidėjusius ir prisidedančius druskininkiečius poetiniu žodžiu, daina, šokio kompozicijomis pasveikino ir Druskininkų savivaldybės mokyklų vadovai ir mokinių kolektyvai.

Renginiui deramą nuotaiką sukūrė Druskininkų tremtinių ir politinių kalinių choro (vad. Antanina Laurenčikienė) atliekami kūriniai „Kritusiems Lietuvos partizanams“ ir „Į Tėvynę grįžtam mes“.

Po renginio dalyviai bendravo ir dalijosi įspūdžiais, apžiūrėjo ekspozicijas, tarp jų ir dailininko-architekto Jono Lukšės parodą bei informacinę-vizualinę parodą apie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos organizuotus, istorinius-pažintinius žygius partizanų takais, į atminimo ženklais pažymėtas jų kovų, kalinimo ir žūties vietas.

„Mano Druskininkai“ informacija