Nuotekų tvarkymas Druskininkų mieste – iššūkiai ir pasiekimai
Bendrovė „Druskininkų vandenys“ nuotekas surenka Druskininkų mieste, Viečiūnuose, Gailiūnuose, Neravuose ir Leipalingio miestelyje – nuotekų tinklų ilgis 117 km. Įrengta apie 20 siurblinių, kurias naudojant, nuotekos atiteka iki galutinio taško – nuotekų valyklos. Viena įrengta Druskininkų mieste, kita – Leipalingyje. Iš išvalymo įrenginių išvalytas vanduo Druskininkų mieste išleidžiamas į Nemuną, o Leipalingio miestelyje – į Seiros upelį. Per metus nuotekų išvaloma net 1 689 200 m3.
Išvalomo vandens kokybė – geresnė nei reikalauja Europos Sąjungos nuostatai
Vanduo, patenkantis į Nemuną ne tik atitinka, bet ir lenkia griežtus Europinius standartus. Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) norma yra 17 mg/l, o po išvalymo vandens švarumas siekia apie 6 mg/l (net 98 proc. išvalymo efektyvumas). Azoto norma yra 15 mg/l, o įrenginiai vandenį išvalo iki 6-7 mg/l, o tai rodo 87 proc. efektyvumą. Fosforas išvalomas taip pat efektyviai – iš leistinos 2 mg/l normos po valymo lieka vos 0,36 mg/l, tai rodo 95 proc. efektyvumą. Tam, kad įtekantis į Nemuną vanduo būtų išvalomas tinkamai, jis ir valymo įrenginiai yra nuolat tikrinami. „Viską nuolat stebime. Nemuno vanduo taip pat tiriamas, siekiant jį palyginti su išleidžiamomis valytomis nuotekomis. Niekada išleidžiamose nuotekose teršalai neviršijo normų. Palyginus su 2006 metais, dabar Nemunas yra kelis kartus švaresnis, nes atnaujinti įrenginiai nesustodami veikia jau daugiau kaip 10 metų“, – sakė „Druskininkų Vandenų“ inžinierius-technologas Mindaugas Naujalis.
„Anksčiau nuotekų išvalymas, mano nuomone, nebuvo efektyvus, Nemuno vanduo skleidė nemalonų kvapą, Vijūnėlės paplūdimys taip pat buvo nešvarus. Dabar vanduo tikrai švaresnis. Tiesa, nežinome, koks jis atiteka Nemunu iš Baltarusijos, tačiau po 10 metų pokyčiai akivaizdūs ir labai teigiami“, – pokyčiais džiaugėsi druskininkietė Rasa.
Nuotekų dumblas – naudinga trąša
Išvalius vandenį, saugojimo rezervuaruose lieka nuotekų dumblas. Iš jo daromas kompostas, taip šias atliekas paverčiant naudingomis medžiagomis. Jis naudojamas vejų apželdinimui ir yra labai pamėgtas kelininkų, kaip efektyvi žolės augimą skatinanti trąša, padedanti užželdinti vejas po rekonstrukcijos darbų.
Problemos vamzdynuose kyla dėl neatsakingo žmonių elgesio
Vamzdynų priežiūrai „Druskininkų vandenų“ darbuotojai skiria daug dėmesio, bet net nuolatinė priežiūra ir nuoseklus darbas nepadeda išvengti nesklandumų ir kamščių vamzdžiuose, sukeltų dėl neapdairaus, o kartais net piktybinio gyventojų elgesio. „Dalis gedimų – dėl gyventojų neatsakingo elgesio užsikimšę vamzdžiai. Pastaruoju metu daugiabučių gyventojai pamėgo į klozetą nuleisti sauskelnes. Kadangi jos yra sintetinės, pagamintos iš neyrančios medžiagos, vamzdynų alkūnėse dažnai įstringa ir taip sukelia avarinę situaciją visuose butuose, ypač esančiuose žemutiniuose aukštuose. Tada iškyla ir kita problema – mes tvarkome magistralinius vamzdynus, bet ne daugiabučių sistemas. Už jas atsako butų ūkis arba namo administracija. Tenka suktis iš padėties ir vienaip ar kitaip gedimą pašalinti, tačiau norėtųsi, kad žmonės būtų supratingi ir nesielgtų lengvabūdiškai“, – pasakojo inžinierius-technologas M. Naujalis.
Individualus nuotekų tvarkymas vis dar aktuali problema
Druskininkai, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų, susiduria su nuotekų tvarkymo problema vienkiemiuose, kurie neprijungti prie centrinio vamzdyno, ir už nuotekų šalinimą yra atsakingi patys šeimininkai. Dėl šios priežasties Druskininkai patenka į sąrašą miestų, įrašytų į prieš Lietuvą pradėtos pažeidimo procedūros dėl netinkamo Miestų nuotekų direktyvos 91/271/EEB įgyvendinimo ataskaitą. Pagal Europos Komisijos sprendimą, aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius yra didesnis kaip 2000, per didelis nuotekų kiekis tvarkomas individualiose nuotekų tvarkymo sistemose. Europos Komisijos nuomone, šiose aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotai ir tik 2 proc. nuotekų gali būti tvarkoma individualiai, o jų sutvarkymo efektyvumas turi būti toks pats, koks taikomas tų miestų nuotekų valymo įrenginiams. „Tiesti vamzdyną iki atskiro vienkiemio būtų neracionalu ir labai brangu“, – sakė Druskininkų savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimas Valenta
Laukia griežtesni įstatymai
Pagal EK reikalavimus, vienas iš esminių laukiančių pokyčių – aglomeracijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, privalės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, prie kurių per 9 mėnesius privaloma tvarka turės prisijungti visi aplinkiniai gyventojai. Bus ieškoma būdų, kaip gyventojams atpiginti prisijungimo kaštus ir jį supaprastinti.
Individualiai tvarkyti nuotekas bus galima tik išimtinais atvejais, kai tiesti centralizuotus tinklus neapsimoka finansiškai ir tik naudojant tokias nuotekų tvarkymo sistemas, kurios yra tokios pat efektyvios, kaip ir miesto nuotekų valymo įrenginiai. Pavyzdžiui, naudojant tik sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekos išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Iki 2019 m. Lietuvoje ketinama sukurti individualių nuotekų tvarkymo registrą, kuriame būtų kaupiama ir saugoma informacija apie tokių nuotekų tvarkymo vietą, naudojamus tam įrenginius ir būdus. Lietuvai neįvykdžius Europos Komisijos reikalavimų, ši privalės kreiptis į Europos Teisingumo teismą.
Užsakymo Nr. MDR-113-02
„Mano Druskininkai“ archyvo nuotraukos